Hadas – pasaulio karalystė, mirusiųjų buveinė, ir dievas, požemio pasaulio valdovas. Jis kaip dievas nepriklauso Olimpo dievams. Dar buvo vadinamas Plutonu. Gavo valdyti požemio pasaulį. Vedė vaisingumo deivės dukrą Persefonę. Judviejų santuoka nebuvo laiminga – pora buvo bevaikė. Graikų supratimu ši pora žemei siuntė tik mirtį. Demetra (Persefonės motina) visada norėjo, kad jos dukra grįžtų į žemę, bet ši jau buvo paragavusi granato vaisiaus.
Su Demetros kančiomis ir ašaromis dėl dukros yra siejami metų laikai. Kai Demetra tik verkė dukros, nieko nevalgė, Dzeusas leido Persefonei dalį metų praleisti žemėje. Kai Persefonė šešis mėnesius praleidžia požemio karalystėje, gamta kaip ir Demetra liūdi, o kitus šešis mėnesius su savo motina, tada gamta džiūgauja, viskas pražysta, nes ir Demetra džiaugiasi matydama šalia savo dukterį.
Graikai manė, kad įėjimas į Hadą yra kažkur pietų Italijoje, netolo Atėnų miesto. Graikai suvokė, kad Hado pasaulyje atsiduria visi mirusieji. Žmonės ten pamiršta apie žemišką pasaulį ir liūdi. Įėjimą į Hadą saugo šimtagalvis šuo Cerberis (kitaip dar vadinamas Kerberu). Iš gyvųjų ten niekas negali patekti ir grįžti. Tačiau yra keli pusdieviai, kuriems tai pavykę: Heraklis, Tesėjas, Odisėjas ir Enėjas. Per Hadą teka upė Stiksas, kuria Charonas kelia mirusiųjų žmonių vėles į krantą ir ima mokestį. Be šios dar teka Acherontas, Pirilegetonas (nuolat liepsnojanti upė), Kokitas ir Letė. Visos vėlės, kurios paragaudavo Letės vandens, užmiršdavo savo praeitį.
Hade yra vieta ir išrinktiesiems – Eliziejaus laukai. Ta vieta pasižymi didelėmis gėrybėmis, joje nėra kančių, tris kartus per metus čia nuimamas derlius, vėlės Eliziejaus laukuose turi viską, ko geidė žemėje, bet negalėjo turėti.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Wikipedija