Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: pasaka
Originalioji literatūrinė pasaka (II dalis)
Tęsinys: Antonijus Pogorelskis (tikrasis vardas Aleksejus Perovskis (1807 – 1836 m.)) – XIX a. pirmosios pusės literatas, nėra visuotinai žinomas rašytojas, tačiau jo kūryba labai reikšminga literatūros raidai. A. Pogorelskis ne tik rusų, bet ir pasaulinėje literatūroje pirmiausia išliks kaip … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Antonijus Pogorelskis, Didaktika, pasaka, psichologija, Spragtukas ir Pelių karalius, vaikų literatūra, Vilhelmas Haufas
Komentarų: 1
Originalioji literatūrinė pasaka (I dalis)
Originalioji literatūrinė pasaka – tai vyraujantis XX a. vaikų literatūros tipas. Svarbiausias indėlis priklauso vokiečių rašytojui, kompozitoriui ir dailininkui Ernestui Teodorui Amadėjui Hofmanui (Ernest Theodor Amadeus Hoffman), nes jo kūrinių poetika lėmė originaliosios pasakos suklestėjimą, nors iš visų jo kūrinių … Skaityti toliau
Folkloriškosios literatūrinės pasakos gimimas
Pirmieji į pasakas ėmė gręžtis romantikai. Pradininkais yra laikomi Broliai Grimai – Jakobas (1785 – 1863) ir Vilhelmas (1786 – 1859). Jiems pasaka turėjo būti pranašiškas kūrinys, todėl jie daug domėjosi mitologija, viduramžiais, germanistika. Broliai užrašinėjo liaudies pasakas ir siekė … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Aleksandras Puškinas, Broliai Grimai, folkloras, Literatūra, pasaka, tautosaka
Komentarų: 3
Romantizmas vaikų literatūroje
Romantizmas karaliauja XVIII pabaigoje – XIX a. pradžioje. Romantizmas išreiškė nusivylimą švietimo epochos racionalumu, piktinosi miesčioniškumu. Jis susiformavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, vėliau ir JAV. Romantizmo pasaulėjautai būdingas neišsprendžiamas konfliktas tarp tikrovės ir aukštų idealų. Tai pasireiškė maištu prieš tikrovę. Romantizmas … Skaityti toliau
Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (II dalis)
Tęsinys: Ryškiausiu to meto pasakų autoriumi yra laikomas Šarlis Pero (1628 – 1703) – literatūrinės pasakos pradininkas. 1697 metais pasirodė pasakų knyga „Motušės žąsies pasakos“ (rinkinį sudarė 8 pasakos proza: „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“, „Mėlynbarzdis“ ir kt., taip pat kelios eiliuotos … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Didaktika, Literatūra, Miegančioji gražuolė, pasaka, Pelenė, Raudonkepuraitė, Šarlis Pero
Komentarų: 1
Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (I dalis)
Vaikų literatūros prielaidos ėmė rastis dar XVII a., kai pradėjo formuotis „proto“ kultūra, kai įsigalėjo žmogaus auklėjimo idėjos. Svarbų vaidmenį šioje vietoje suvaidino Jonas Amosas Komenskis, kuris kėlė idėją, kad auklėjimas turi būti prieinamas visiems, t.y. ir vaikams, nes jie … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Fėjų pasakos, ironija, Komenskis, Madam d‘Aulnoy, pasaka, vaikų literatūra, žaidimas
Komentarų: 2
Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija
BRUOŽAI: 1.Literatūrinė pasaka – literatūros kūrinys, paprastai siužetinis, kuriam objektyvios tikrovės požiūriu būdingi „neįmanomybės“ elementai. Tų elementų repertuaras: antgamtiniai veikėjai, stebukliniai daiktai, neegzistuojančios erdvės ir t.t. 2.Literatūrinė pasaka – tai asmeninė, individuali kūryba, bet ne kolektyvinės kūrybos padarinys. 3.Šiai pasakai … Skaityti toliau
Vaikų literatūros specifika
Vaikų literatūra turi savo specifiką, kurią lemia jos adresatas. Skiriamasis požymis – tai orientacija į vaiką, noras būti jo suprastam ir noras vaiką paveikti. Pagal tai galima įžvelgti tris vaikų rašytojų grupes: • tie, kurie remiasi vaikystės prisiminimais; • tie, … Skaityti toliau
Ekokritika ir Roberto Keturakio proza
Jeigu kai kuriuos R. Keturakio eilėraščius galima pavadinti ekotekstais, tai proza tokiam skirstymui nepasiduoda. Rašytojo prozoje (t.y. pasakų rinkinyje „Ahasferas“) žmogaus ir gamtos (pačia plačiausia prasme) bendrystės išraiška jau yra šiek tiek kitokia. Bet norėtųsi kalbėti ne apie visą Roberto … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Ahasferas, analizė, ekokritika, ekotekstas, novelė, pasaka, Pavymui išeinančio ežero, proza, Robertas Keturakis
Komentarų: 1