Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: raštas
Jacques Derrida: pleištas
Erdvės ir laiko patirties kilmė – tas skirties raštas, tas pėdsako audinys – įgalina erdvės ir laiko skirtį artikuliuotis. Ši artikuliacija leidžia grafinei grandinei prisitaikyti prie kalbėjimo grandinės. Skirtis yra artikuliacija. Šneka pasaulyje yra įsišaknijusi pasyvume, kurį metafizika vadina jusliškumu. … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: archiraštas, erdvė, Jacques Derrida, laikas, pėdsakas, raštas, Saussure, ženklas
Komentarų: 1
Jacques Derrida: išorė yra vidus
Ne taip svarbu, ar iš tiesų raidynas yra giminiškas ideografiniam raštui. Dėl to labai ginčijasi rašto istorikai. Svarbu tai, kad raidinio rašto ribose jokio reprezentacinio, panašumo ar simbolinio santykio. Taigi Saussure‘as niekada negalėjo galvoti, kad raštas yra sakytinės kalbos atvaizdas, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, Jacques Derrida, Kalba, pėdsakas, raštas, Saussure, ženklas
Komentarų: 1
Jacques Derrida: kalbotyra ir gramatologija
Rašto sąvoka turėtų apibrėžti mokslo lauką. Bet ar mokslininkai gali jį nustatyti nepaisydami visų išankstinių istorinių-metafizinių apibrėžčių? Ką visų pirma galėtų reikšti rašto mokslas, jei pripažįstama: 1) kad pati mokslo idėja gimė tam tikroje rašto epochoje; 2) kad ji buvo … Skaityti toliau
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: rašytinė būtis
Nietzsche smarkiai prisidėjo prie signifikanto išlaisvinimo iš jo priklausomybės nuo logoso arba jo kildinimo iš logoso bei su juo susijusios tiesos. Skaitymas, taigi ir raštas, tekstas Nietzschei yra „pirminiai“ veiksmai tokios prasmės atžvilgiu, kurios jie visų pirma neturi perrašyti ar … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, būtis, filosofija, Hėgelis, Jacques Derrida, Logosas, raštas, ženklas
Komentarų: 3
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: signifikantas ir tiesa
Aristoteliui „balsu išreikšti garsai yra sielos būsenų simboliai, o užrašyti žodžiai – balsu išreikštų žodžių simboliai“, kadangi balsas – pirmųjų simbolių kūrėjas – yra esmingai susijęs su siela. Tarp būties ir sielos, daiktų ir jausmų turėtų egzistuoti natūralaus vertimo ar … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, Jacques Derrida, Kalba, raštas, signifikantas, ženklas
Komentarų: 2
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: raštas iki rašto
Pirmoji knygos „Apie gramatologiją“ esė „Raštas iki rašto“ stambiais bruožais nubrėžia teorinę matricą. Ji nurodo tam tikrus istorinius orientyrus ir pasiūlo keletą kritinių sąvokų. Mokslo ir rašto idėjos – taigi ir rašto mokslo idėja – mums turi prasmę tik atsiradus … Skaityti toliau
Fonografija (III dalis)
<—- Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę. BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje. Yra teigiama, kad graikai raides perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. … Skaityti toliau
Fonografija (II dalis)
Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų … Skaityti toliau
Fonografija (I dalis)
FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas. <—- Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai. —–> Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos … Skaityti toliau
Ideografija (II dalis)
Korėjiečių hieroglifų pavyzdys: Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. Raštmenys buvo naudojami sen. Egipte. ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir … Skaityti toliau