Žymos archyvas: raštas

Jacques Derrida: pleištas

Erdvės ir laiko patirties kilmė – tas skirties raštas, tas pėdsako audinys – įgalina erdvės ir laiko skirtį artikuliuotis. Ši artikuliacija leidžia grafinei grandinei prisitaikyti prie kalbėjimo grandinės. Skirtis yra artikuliacija. Šneka pasaulyje yra įsišaknijusi pasyvume, kurį metafizika vadina jusliškumu. … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , , | Komentarų: 1

Jacques Derrida: išorė yra vidus

Ne taip svarbu, ar iš tiesų raidynas yra giminiškas ideografiniam raštui. Dėl to labai ginčijasi rašto istorikai. Svarbu tai, kad raidinio rašto ribose jokio reprezentacinio, panašumo ar simbolinio santykio. Taigi Saussure‘as niekada negalėjo galvoti, kad raštas yra sakytinės kalbos atvaizdas, … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , | Komentarų: 1

Jacques Derrida: kalbotyra ir gramatologija

Rašto sąvoka turėtų apibrėžti mokslo lauką. Bet ar mokslininkai gali jį nustatyti nepaisydami visų išankstinių istorinių-metafizinių apibrėžčių? Ką visų pirma galėtų reikšti rašto mokslas, jei pripažįstama: 1) kad pati mokslo idėja gimė tam tikroje rašto epochoje; 2) kad ji buvo … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , | Komentarų: 2

Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: rašytinė būtis

Nietzsche smarkiai prisidėjo prie signifikanto išlaisvinimo iš jo priklausomybės nuo logoso arba jo kildinimo iš logoso bei su juo susijusios tiesos. Skaitymas, taigi ir raštas, tekstas Nietzschei yra „pirminiai“ veiksmai tokios prasmės atžvilgiu, kurios jie visų pirma neturi perrašyti ar … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , , | Komentarų: 3

Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: signifikantas ir tiesa

Aristoteliui „balsu išreikšti garsai yra sielos būsenų simboliai, o užrašyti žodžiai – balsu išreikštų žodžių simboliai“, kadangi balsas – pirmųjų simbolių kūrėjas – yra esmingai susijęs su siela. Tarp būties ir sielos, daiktų ir jausmų turėtų egzistuoti natūralaus vertimo ar … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , | Komentarų: 2

Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: raštas iki rašto

Pirmoji knygos „Apie gramatologiją“ esė  „Raštas iki rašto“  stambiais bruožais nubrėžia teorinę matricą. Ji nurodo tam tikrus istorinius orientyrus ir pasiūlo keletą kritinių sąvokų. Mokslo ir rašto idėjos – taigi ir rašto mokslo idėja – mums turi prasmę tik atsiradus … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , | Komentarų: 4

Fonografija (III dalis)

<—-   Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę. BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje. Yra teigiama, kad graikai raides perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 4

Fonografija (II dalis)

Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 1

Fonografija (I dalis)

FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas. <—- Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai. —–> Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 2

Ideografija (II dalis)

Korėjiečių hieroglifų pavyzdys: Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. Raštmenys buvo naudojami sen. Egipte. ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 2