Žyma: renginys

Mokymo organizavimo formos

Žodis „forma“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia išvaizdą, pavidalą. Mokymo organizavimo forma kaip didaktinė kategorija – tai išorinė mokymo proceso struktūra. Mokymas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis, kurios priklauso nuo to, koks yra mokinių skaičius, amžius, koks mokomasis dalykas, kokia socialinė aplinka, taip pat priklauso nuo laiko, skirto pamokai ir, žinoma, mokytojo kompetencijos.

Mokymo organizavimo formos – tai įvairūs mokomieji užsiėmimai, kurių esmę bei eigą sąlygoja besimokančiųjų sudėtis, darbo vieta ir laikas, ugdytinių veiklos ir pedagogo vadovavimo pobūdis. Pagrindinės mokymo organizavimo formos yra:

1. pamoka;
2. popamokinė veikla;
3. pamoka – paskaita;
4. ekskursija;
5. seminarai;viktorina
6. laboratorinė pamoka;
7. konkursai;
8. olimpiados;
9. sporto šventės;
10. viktorinos;
11. renginiai – šventės;
12. diskusijos;
13. susitikimai su rašytojais;
14. kita.

Mokymo organizavimo formų yra įvairių, tačiau pamoka lieka pagrindine mokymo organizavimo forma. Pamoką kaip mokymo organizavimo formą teoriškai pagrindė ir pritaikė čekų pedagogas Janas Amosas Komenskis XVII a. (1592 – 1670 m.).

PAMOKOS RAIDA. J. A. Komenskis pasiūlė visuotinį šešiamečių mokymą keturiomis pakopomis, kurių kiekviena truktų po šešerius metus:

1. motinos mokykla (nuo gimimo ik šešerių metų);
2. gimtosios kalbos mokymas (nuo 6 -12 metų vaikams);
3. lotynų kalbos mokykla (12-18 metų vaikams);
4. akademija (18 – 24 metų).

Pirmosios dvi pakopos buvo privalomos. Kadangi mokytojų buvo mažai, o mokinių daug, tai vyko visuotinis mokymas – vienas mokytojas turėjęs mokyti po 300 mokinių.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokymosi veiksniai
Pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei pamokai
Mokymo proceso grandys
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Išmokimas stebint modelį
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas

Renginio planas „Šv. Valentino diena”

TEMA. Meilės samprata literatūroje.

TIKSLAI:

1. Gyvinti mokyklinį gyvenimą.
2. Skatinti mokyklos moksleivių kultūrinį gyvenimą.
3. Mokytis kurti retoriškai efektyvų sakinį.
4. Mokytis susirasti reikiamos informacijos.
5. Lavinti teksto suvokimo įgūdžius.

METODAI.

Kūryba (pagal japonų lyrikos žanrą cinquain) ir vaidybinės užduotys, situaciniai vaidmenys.

FORMA. Konkursas.

NAUDOTA LITERATŪRA

Paulavičiūtė A. Renginių organizavimo ABC. – V., 2002.
Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesai ir tekstų tipai. – V., 2002.

Baironas. Poezija. – V., 1955.
Dešimt austrų poetų. – V., 1991.
XX a. vakarų poetai. – V., 1969.
Gėtė J. V. Poezija. – V., 1986.
Iš klasikinės anglų poezijos. – V. 1996.
Lermontovas M. Poezija. – V., 1969.
Puškinas A. Lyrika. – V., 1975.
Rilkė R. M. Poezija. – V., 1996.
Šekspyras V. Sonetai. – K., 2002.

RENGINIO PARENGIMAS:

1. Vasario 14 diena – Šv. Valentino diena. Meilės tema mokiniams labai aktuali, be to, ši šventė tradiciškai yra švenčiama (mokyklos pavadinimas) mokykloje kiekvienais metais.

2. Šio renginio tikslas – suvokti meilę skirtingais aspektais (meilė žmogui, meilė tėvynei, meilė gamtai ir kt.).

3. Mokiniams iš anksto pranešama savarankiškai rinkti informaciją apie meilę (eilėraščiai iš lietuvių ir visuotinės literatūros, aforizmai, posakiai).

4. Skiriama pamoka (ar dalis pamokos) kurti eilėraščius pagal japonų lyrikos žanrą cinquain.

5. Ruošiamas Meilės laikraštis, kuris bus išdalintas Šv. Valentino dieną.

6. Ruošiami stendai, į kuriuos bus sudėta mokinių kūryba ir surinkti eilėraščiai.

7. Paruošta dėžė meilės laiškams (Meilės paštas).

8. Šauniausios įsimylėjėlių porelės konkursą inicijuoja ir organizuoja mokinių taryba.

9. Konkursas vyks (DATA) (mokyklos pavadinimas) mokykloje.

RENGINIO EIGA.

Įvadinė dalis:

a) iš ryto per mokinių radiją bus paskelbta apie išaušusią Meilės dieną. Visi gali reikšti meilę pačiais originaliausiais būdais. Primenama, kad vienas tokių būdų – japoniška meilės lyrika, už kurią geriausi kūrėjai bus apdovanoti diplomais,

b) per pertraukas bus išdalintas meilės paštas,

c) per radiją skatinama pasidairyti į stendus, kuriuose sudėta pati geriausia lietuvių ir užsienio autorių lyrika bei moksleivių japoniška kūryba.

Pagrindinė dalis. Konkursas susideda iš 5 etapų:

Porelių pasirodymo eilės tvarka nustatoma ištraukus numerius prieš renginį.

1 etapas – prisistatymas. Prisistatymo metu vertinama porelės apranga, meilės šūkis, pats prisistatymas. Trukmė iki 3 min.

2 etapas – meilės testas. Testo vertinimas pagal pateiktus teisingus atsakymus (vertina tikri meilės žinovai – mokytojai).

3 etapas – improvizacija pagal tam tikrą šeimyninę situaciją. Situacijos ištraukiamos burtų keliu (traukiami lapeliai). Pasiruošimui skiriamos 2 min. Pasirodymo trukmė iki 4 min.

4 etapas – draugystės išbandymas. Sukurti vaikinui arba merginai porelės gyvenimo istoriją, kuri įrodytų, jog kito žmogaus ieškoti nebereikia. Pasiruošimas – 5 min. Istorijos skaitymas – 2 min.

5 etapas – kūrybinė užduotis – sukurti porelės meilės paveikslą.
Pasiruošimas – iki 4 min. Pristatymas – 2 min.

Pabaiga. Pačios šauniausios įsimylėjėlių porelės apdovanojimas. Diplomų teikimas patiems kūrybingiausiems moksleiviams (pagal japonų meilės lyrikos žanrą cinquain). Skiriamos keturios prizinės vietos: rimčiausio, šmaikščiausio, originaliausio ir schematiškiausio.