Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

„Skirgaila“ – pirmoji klasikinė lietuvių tragedija.

Pirmasis dramos „Skirgaila“ variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius Borisas Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V. Krėvė 1924 metais dramą perkūrė lietuviškai, pakeitė ir nemažai papildė. Drama turi griežtą kompoziciją – tai lyg istorinės dramos modelis.

SkirgailaDrama vaizduoja XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines bei religines problemas. „Skirgailoje“ atskleidžiama žmogaus dvasinio žlugimo drama, tragiška Skirgailos kova su aplinkiniais ir su savimi, parodomas savigriovos procesas. Šiuo požiūriu Krėvės „Skirgaila“ labiausiai priartėja prie šekspyriškojo tragizmo esmės.

V. Krėvės Skirgaila – tragiškasis herojus, kuriam būdingas kentėjimas. Jis nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais, griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas, atneša žmonėms ir sau daug kentėjimų. Be viso to, tragiškasis herojus dar yra ir kaltas be kaltės. Skirgailos tragizmą ir didybę sujungia charakteris.

Skirgaila troško prasmingo gyvenimo, tačiau patyrė gyvenimo beprasmybę, jo energingas
rūpestis valstybe virto apatišku neveiklumu, aistringas Dievo ieškojimas – demoniškumu, o pasitikėjimas savimi – paniška pralaimėjimo baime.

V. Krėvės herojus pralaimi visais atvejais. Pirmiausia pralaimi kaip valdovas – neradęs kelio Lietuvai. Užkasęs Kelerį gyvą – pralaimi ir kaip žmogus, nes žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį.

Daugumoje situacijų Skirgaila atsiduria ant negalimumo ribos (jis negali eiti iš vien su kryžiuočiais, negali ir jų ignoruoti, negali atšaukti krikšto, bet negali jo viduje ir priimti – meluotų pats sau, nenori atsižadėti pagonybės, bet nepajėgia jos nuosekliai laikytis, nežino visos tiesos, bet negali priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi be žmonių užuojautos, bet tuo pat metu ir negali jos tikėtis, nori būti mylimas, bet nemoka mylėti) – iš čia kyla jo tragizmas. Per visą dramą brėžiama herojaus dvasios žlugimo linija, rodomas jo savigriovos procesas.

Skirgailos veiksmus dramoje didžia dalimi lemia vertybės: tėvynė, tiesa ir meilė. Tėvynė – tai politika, kuri jam ne užsiėmimas ir veikla, o esminė saviraiškos forma ir net misija – kunigaikščio kepurė neprastesnė už vokiečių siūlomą karūną (III v. 3sc. ), jis jaučia situaciją, mato rezgamas pinkles, moka užbėgti joms už akių (I v. 4 sc.). Skirgailos programa ne užkariauti, o ginti. Tiesa: tiesoieška vyksta religijos sferoje. Meilė: poreikis meilei auga didėjant nusivylimui politika, beviltiškai ieškant tiesos. Meilė tampa alternatyva veiklai, valiai, protui, paskutine priebėga nuvargusiam.

Krėvė dramoje naujai interpretuoja pagonybės ir krikščionybės susidūrimą. Čia pavaizduoti valstybės vyrai ne šiaip gedi senų laikų, o svarsto, kuriuo keliu vesti kryžkelėje stovinčią tautą. Kad ir koks kelias būtų pasirinktas, nė vienas nėra geras, kiekvienas pasirinkimas reikalauja ir tam tikrų „aukų“. Religija – prievartos ir žudynių priedanga.

Dramoje skirtini šeši konfliktai, arba trikampiai:

1. Politinis – religinis konfliktas. Dėl Lietuvos kovoja trys priešiškos jėgos: lietuviai, lenkai, vokiečiai. Lenkai ir vokiečiai pristatomi proto – jausmų kontrasto principu.
2. Politinis konfliktas: Skirgaila verčia Oną Duonutę tapti jo žmona dėl kraičio, Mazovietis viešai priešinasi Skirgailai, bet slapta įtikinėja Duonutę tekėti, kad per ją lenkai turėtų įtakos Skirgailai, o Keleris siekia padėti Duonutei pabėgti pas sužadėtinį, kad taip sukiršintų lietuvius ir lenkus, o Mozūrų kunigaikštį palenktų savo pusėn.
3. Konfliktas tarp Skarbeko, Mazoviečio ir Duonutės: vyrai stengiasi įtikinti Duonutę pasiaukoti Lenkijos ir Bažnyčios labui, bet Ona Duonutė priešinasi.
4. Konfliktas tarp Skarbeko, Skirgailos ir Duonutės: Skarbekas diplomatiškai įtikinėja priešiškai nusiteikusį Skirgailą leisti Duonutei vykti pas sužadėtinį.
5. Meilės trikampis tarp Skirgailos, Kelerio ir Onos Duonutės: Ona Duonutė abiem priešinasi.
6. Paralelinis trikampis: Oligė myli Kelerį ir nenori jo paleisti, Keleris siekia pasimatyti su Duonute ir ją pamilsta, bet Duonutė atsisako su juo bėgti pas savo sužadėtinį ir tuo pat kyla konfliktas tarp jos ir Oligės.

Krėvė pirmą kartą lietuvių literatūroje vaizdavo istorijos herojų, pasiekusį niekingumo dugną ir atskleidė tokio herojaus vertinimo prieštaringumą.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

Vincas Krėvė – Mickevičius

Vincas Krėvė – Mickevičius gimė 1884 metų spalio 19 dieną Subartonių kaime ir buvo vyriausias vaikas šeimoje, kurioje augo dvylika vaikų (penki jaunesni Krėvės broliai mirė). Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, tad būsimas lietuvių literatūros klasikas, prozininkas ir dramaturgas mokslus ėjo privačiai pas kaimo mokytoją, vėliau Merkinės mokykloje. Išlaikęs egzaminus, 1900 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, iš kurios po Vincas Krėvėdviejų kursų buvo pašalintas, kaip rašąs eiles ne pagal katalikybę, todėl netinkąs mokytis seminarijoje. Toks sūnaus akibrokštas įskaudino tėvą ir šis nustojo jį remti.

Būdamas iš prigimties ambicingas, Krėvė mokėsi savarankiškai ir po kelių metų įstojo į Kijevo universiteto filologijos skyrių, tačiau kai šis buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje. Kijevo universitete Krėvė parašė darbą „Indoeuropiečių protėvynė“, už kurį pelnė aukso medalį ir buvo pakviestas ruoštis profesūrai, tačiau dėl tikėjimo universitetą paliko ir su šeima išvyko į Baku. Čia miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą, parengė daktaro disertaciją „Apie Budos ir Pratjekabudos vardų kilmę“, studijavo Sanskritą, domėjosi kultūriniu bei socialiniu gyvenimu.

Krėvei rūpėjo išdėstyti budizmo mokslą ir išaiškinti nirvanos prasmę, taip pat įvardinti kainą, kurią sumokame pereidami iš vieno tikėjimo į kitą. Krėvę traukė žmogiško apsisprendimo kaina.

Gyvendamas Baku susirašinėjo su Liudu Gira. Išgyvenęs čia apie dvylika metų, 1920 – aisiais Krėvė sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, kur dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, organizavo Slavų literatūros ir kalbų katedrą, skaitė visuotinės literatūros istorijos paskaitas, buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus.

Tuo pat metu Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Jis įsteigė ir redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“, žurnalą „Lietuvis“, taip pat redagavo tęstinius leidinius „Tauta ir žodis“, „Gaisai“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Dienovidis“, dar keletą kitų, taip pat dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje, vadovaudamas VDU tautosakos komisijai, rinko liaudies kūrybą ir ją publikavo.

V. Krėvė organizavo Klaipėdos sukilimą ir palaikė ryšius su Antanu Smetona, Juozu Tumu – Vaižgantu ir Augustinu Valdemaru, buvo vienas iš Tautininkų sąjungos ir partijos programos kūrėjų, pirmasis Tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas, ketvirtajame dešimtmetyje įsteigė marksistinę studentų draugiją „Scientia“, taip pat bendradarbiavo su prokomunistiniais rašytojais bei prisidėjo prie žurnalo „Literatūra“ leidybos.

1944 metais V. Krėvė pasitraukė į Vakarus ir kurį laiką gyveno Austrijoje, kol persikėlė į Ameriką ir apsigyveno Filadelfijoje. Redagavo žurnalą „Į Tėvynę“. Mirė Vincas Krėvė – Mickevičius 1954 metų liepos 7 dieną.

Literatūriniu keliu Vincas Krėvė ėmė žengti labai anksti – būdamas vos penkiolikos metų. Pirmuosius eilėraščius rašė lenkiškai sekdamas M. Lermontovu, bet tie rankraščiai tėra dingę. Iš karto, kai buvo pašalintas iš seminarijos, 1905 metais pradėjo rašyti „Dangaus ir žemės sūnus“, o 1907 metais Kijeve, pasirašęs slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė), lenkų kalba išleido poezijos knygą „Frustra“.

Tikrąja V. Krėvės kūrybos pradžia laikomi 1909 metai, kai būsimas rašytojas „prabilo“ „Vilties“ laikraštyje. Nuo tada kūrinius ėmė spausdinti lietuvių kalba: išleidžiamas padavimas „Gilšė“ ir apsakymas „Bobulės vargai“.

Gyvendamas Baku Krėvė parašė reikšmingiausius savo literatūros kūrinius, pelniusius jam lietuvių literatūros klasiko vardą: dramą „Šarūnas“ (išspausdintą 1910–1911 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“ (išsp. 1912 m.), „Pratjekabudą“ (išsp. 1913 m.), dramą „Skirgaila“ (lietuvių kalba išspausdinta 1924 m.), buitinę – psichologinę dramą „Žentas“ ir novelių rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“ (išsp. 1922 m.). Pirmaisiais amžiaus dešimtmečiais sukurti kūriniai lėmė Krėvei didžiulį literatūrinį autoritetą.

1935-aisiais Krėvė išspausdino dramą „Mindaugo mirtis“ (neturi sceninės įtampos), 1939 m. – apysaką „Raganius“. Po 1943 – ųjų parašė romaną apie nepriklausomos valstybės saulėlydį „Miglose“.

Krėvė mėgo Ibseną, V. Hugo, Lermontovą, Puškiną. Didžiausias jo tekstų ypatumas – be galo plati tematika ir įvairūs žanrai. Vyrauja kaimo, praeities, realistinis pasaulio vaizdas ir romantinė dvasia. V. Krėvė yra vienodai stiprus tiek romantinio, tiek realistinio ir orientalistinio stiliaus kūriniuose.

Pirmas nepriklausomybės dešimtmetis daug reikšmingesnis ir produktyvesnis. Krėvė nusipelno klasiko vardo. 2003 metais monografiją apie Krėvę parašė (bet nebaigė) Zalatorius. Išleista dešimt Krėvės raštų. Režisierius Borisas Dauguvietis pastatė teatrui dramas „Skirgaila“, „Žentas“, o 2003 m. ir “Šarūną“.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“

Vinco Krėvės drama „Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, vaidmeninis skaitymas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo skirta kūrinio analizei (analizuotas antras ir trečias dramos veiksmas).

Ši pamoka bus skirta ketvirto dramos veiksmo analizei ir viso kūrinio apibendrinimui. Atskirai bus gilinamasi į finalines scenas, jas mokiniai ruošis skaityti vaidmenimis. Skirgailos personažą analizuos ir apibendrins viso kūrinio kontekste.

Kita pamoka bus įvadinė apie naują literatūros kryptį simbolizmą Bendrieji simbolizmo bruožai“. Pagrindinius simbolizmo bruožus bandys įžvelgti analizuodami Rainerio Marijos Rilkės eilėraštyje.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai. Mokytojas pasako, kad šiandien bus analizuojama ketvirtoji dramos dalis ir apibendrinta visa drama.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (15 min.) Pokalbis 1. Kaip paskutinės dramos dalies pavadinimas siejasi su jos turiniu? 1. Pavadinimas tiesiogiai apeliuoja į pagrindinio herojaus Skirgailos asmenybės padėtį situacijoje, į kurią jis pateko pasirinkęs tam tikrų veiksmų kelią. Čia kuriama priešprieša: žemiškojo kapo duobė praryja moraliai pakilusį Kelerį, o moraliai miręs Skirgaila prasmenga dvasios tuštumos bedugnėn. „Bedugnė“ gali simbolizuoti ir padėtį, kurioje yra atsidūrusi visa valstybė.
2. Pamokos pradžioje aptarėme, kad kulminacija gali būti visa paskutinė dramos dalis, tačiau joje esama keleto ir ryškesnių įvykių – lūžių, kurie gal kaip tik ir galėtų būti kulminacinės vietos. Kokie tai įvykiai? 2. Keletas tokių lūžių galėtų būti: Kelerio apsisprendimo mirti scena, taip pat ta vieta, kur Skirgaila suvokia tikrąją padėtį ir liepia kuo greičiau pakasti karstą: „ SKIRGAILA (nieko neklausydamas, įbedęs akis į karstą, žengia du tris žingsnius priekin, paskui užpakaliu slenka atgal, nustebęs praveda ranka per veidą). Nejaugi? (Lyg atsikvošėjęs). Ak, štai kas yra? (Ploja delnais). Ei, kareiviai! (Kareiviams, kurie pasirodo duryse). Imkite jį greičiau ir pakaskite!.. Tik greičiau… <…> Greičiau jūs ten judėkit!..
Peržvelkite sceną, kur kalba Šviesusis ir Tamsusis vyras. 3. Kur ir kada vyksta šios scenos veiksmas? 3. Veiksmas vyksta Kapeloje, vakare, viduryje pastatytas karstas, aplink jį degančios žvakės ir lempelės. Pradėjus kalbėtis abiem vyrams, tarsi viskas aplink išnyksta, vyrauja tamsa, tik apie karsta šviesu:„ Kapela kupina mėlynos šviesos. Visi lyg pranyksta, matyti tik viena kunigaikštienė.“
4. Kas dalyvauja veiksme? 4. Jonas Skarbekas kalba maldas neva už Stardą, keli bajorai susirinkę visa tai stebi, kunigaikštienė meldžiasi. Keleris lyg ir nieko neveikia, bet čia ir vyksta pagrindinis „veiksmas“ – jis mąsto, bando apsispręsti. Čia galima minėti Tamsųjį ir Šviesųjį vyrus, kurie veikia sieloje kaip dvi vidinės jėgos.
5. Kas yra tie Šviesusis ir Tamsusis vyrai? Ar jie realūs? Kas jais atskleidžiama? 5. Šie vyrai nėra realūs. Jie padeda atskleisti herojaus vidinį konfliktą, parodyti dvi jėgas, kovojančias Kelerio viduje. Šviesusis vyras atstovauja žmogaus kilnumą, gėrį; Tamsusis vyras – tarsi savisaugos instinktas, reikalaujantis pirmiausia žiūrėti savęs.
6. Apie ką kalba abu vyrai? 6. Abu pateikia svarius argumentus: Šviesusis, kad reikia geriau mirti garbingai ir riteriškai, saugant kunigaikštienės garbę, Tamsusis, kodėl pirmiau reikėtų gelbėti save.
7. Kaip jaučiasi Keleris? 7. Jis turėtų jaustis labai dviprasmiškai – iš vienos pusės labai silpnas ir pasidavęs baimei, dvejonėms, persmelktas kančios, siaubo, iš kitos pusės – racionaliai mąstąs ir save drąsindamas Keleris turėtų jaustis gan stiprus dvasiškai, ryžtingas pranykstant Tamsiajam vyrui.
„Tyliai pamąstykite, jei reikėtų suvaidinti šią sceną, kaip turėtų kalbėti abu vyrai, kaip Jonas Skarbekas, koks turėtų būti visų veikėjų balso tonas. “ 8. Kaip turėtų kalbėti veikėjai? 8. Galimi įvairūs pasvarstymai, bet kalbos turėtų kelti šiurpą, baimę, bet tuo pačiu kurti gedulingos aplinkos vaizdą.
III. Teksto suvokimo gilinimas ( 15min.) Mokytojas skirsto mokinius vaidmenimis. Mokiniai skaito sceną, bando perteikti jos nuotaiką, paryškindami prasminius akcentus.
Euristinė užduotis (5 min. ) Tyliai peržvelkite finalinę sceną.
9. Kada ir iš ko Skirgaila supranta, kad vietoj Stardo guli Keleris? 9. Įėjus kunigaikščiui pūsteli vėjas ir atsidengia Kelerio galva iki akių. Butrimas perspėja Skirgaila apie velionio pasikeitimą, bet tada valdovas nesureaguoja, o po kunigaikštienės nualpimo atidžiau įsižiūrėjęs supranta klastą.
10. Kodėl liepia kuo greičiau pakasti karstą? 10. Skirgaila supratęs klastą pasielgia neapgalvotai, tiesiog žengia lengviausiu susidorojimo keliu, taip susidoroja su Keleriu, tarsi parodo valdovo galybę.
11. Ką rodo toks neapgalvotas ir skubotas Skirgailos poelgis? Ar Keleris atstoja viską, prieš ką Skirgaila kovojo? 11. Galima įžvelgti Skirgailos kaip valdovo bejėgiškumą. Nuo tragedinės didybės jis puola į smulkų kerštą ir susitvenkusią pagiežą atpalaiduoja aklai, įnirtingai, gyvuliškai, nukreipdamas ją į jam svarbią, bet pavienę ir pačią prieinamiausią auką. Iš tiesų, Keleris iš dalies yra vienas valdovo priešų, bet tai pavienė auka, kuri neatstoja visos priešininkų jėgos.
12. Skirgaila įvykdo savo pažadą-atkeršija vokiečiui. Jis nugalėtojas, ar pralaimėjęs? Kodėl? 12. Jis pralaimi kaip valdovas – neradęs kelio Lietuvai. Užkasęs Kelerį gyvą – pralaimi ir kaip žmogus, nes žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį.
13. Iš kur kyla Skirgailos tragizmas? 13. Daugumoje situacijų Skirgaila atsiduria ant negalimumo ribos (jis negali eiti iš vien su kryžiuočiais, negali ir jų ignoruoti, negali atšaukti krikšto, bet negali jo viduje ir priimti – meluotų pats sau, nenori atsižadėti pagonybės, bet nepajėgia jos nuosekliai laikytis, nežino visos tiesos, bet negali priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi be žmonių užuojautos, bet tuo pat metu ir negali jos tikėtis, nori būti mylimas, bet nemoka mylėti) – iš čia kyla jo tragizmas. Per visą dramą brėžiama herojaus dvasios žlugimo linija, rodomas jo savigriovos procesas.
14. Kaip dramoje kuriamas komizmas? Iš ko pasišaipoma? 14. Komizmas daugiausia kuriamas kontrasto principu ir yra demaskuojamojo pobūdžio, nukreiptas į lietuvių priešininkus (daugiausiai ekspozicinėje scenoje, kur veikia lenkai). a) Pasišaipoma iš lenkų – čia komiškas efektas kuriamas pasitelkiant kalbos toną ir turinį, žodžių ir elgsenos kontrastus (žemojo stiliaus kalba šneka aukščiausio socialinio sluoksnio žmogus vyskupas Henrikas Mazovietis: nuo „nusidėsite šventajai dvasiai, o nusidėję amžino neteksite gyvenimo“ iki „nezaunyk niekų“ (gudrus ir ciniškas politikas, taktinių manevrų ir retorinių vingrybių meistras) / „Taip mane sutikti!..Mane, kunigaikštį, aukštą bažnyčios dignitorių ir svarbiausiąjį karaliaus patarėją!.. Patsai didysis Romos ciesorius nebūtų drįsęs tiek užgauti mane ir mano asmeny įžeisti šventosios bažnyčios ir lenkų karaliaus garbę…“. Pajuokiamas luominis ir tautinis pasipūtimas, vos tramdoma agresija kits kito atžvilgiu (tarp savųjų). b) Ironizuojami ir jo veiksmai – Bažnyčios galių perdėtas išpūtimas: „Štai padūmiau, ir nebėra tavo pažadų. Bažnyčios duota man galia naikinu visus tavo pažadus! – sako Onai Duonutei. c) Puotos laiminimas – krikščioniškojo pasaulio atstovai, skelbiantys taką, patys vieni kitų atžvilgiu yra agresyvūs.
15. Kas dramoje lemia Skirgailos veiksmus ir pasirinkimus? Kaip jos suprantamos, kada tampa svarbios? 15. Lemia vertybės – tėvynė, tiesa ir meilė.Tėvynė – politika jam ne užsiėmimas ir veikla, o esminė saviraiškos forma ir net misija – kunigaikščio kepurė neprastesnė už vokiečių siūlomą karūną (III v. 3sc. ), jaučia situaciją, mato rezgamas pinkles, moka užbėgti joms už akių (I v. 4 sc.). Skirgailos programa ne užkariauti, o ginti.Tiesa – tiesoieška vyksta religijos sferoje.Meilė – poreikis meilei auga didėjant nusivylimui politika, beviltiškai ieškant tiesos. Meilė tampa alternatyva veiklai, valiai, protui, paskutine priebėga nuvargusiam.
16. Kur dramoje matomas idealo ir tikrovės neatitikimas ir kada kyla šių sferų konfliktas? 16. Kai yra suardomos vertybės – kyla idealo ir tikrovės konfliktas.Tėvynė – konfliktas kyla, kai neatitinka pasirinktos strategijos ir taktikos, kai keliami tikslai neįgyvendinami pasirinktomis priemonėmis.

Tiesa – Skirgaila ieško tiesos ne tikėdamas, o viską tikrindamas pats, jis nori žinoti, o ne tikėti. Su lietuviais jis krikščionis, su krikščionimis – pagonis.

Meilė – mylėdamas jis nemoka išprovokuoti palankumo sau, meilėje nesugeba duoti arba duoda ne tai, ko iš jo tikimasi. Žmonių santykiuose, kaip ir politikoje jis veikia jėga.

Mokiniai namie ruošis rašyti interpretacija iš dramos „Skirgaila“ ištraukos.
V. Vertinimas. (2 min.) Aktyviausiai dalyvavę mokiniai įvertinami pažymiais.

__________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

Vinco Krėvės drama „Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• lavinti darbo su tekstu įgūdžius;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus ir argumentuojant nuomonę;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pirminio kūrinio suvokimo ir analizės. Joje buvo gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Ši pamoka bus kūrinio analizės (bus nagrinėjamas antras ir trečias dramos veiksmai).

Kita pamoka bus analizės ir apibendrinimo. Mokiniai analizuos paskutiniąją dramos dalį – finalines scenas, bandys apibendrinti pagrindinį herojų visame dramos kontekste.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (3 min.) Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai, keletas mokinių paskaito, kokius draminius trikampius įžvelgė dramoje „Skirgaila“, kaip suprato puotos sceną.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (3 min.) Pokalbis Mokytojas pasako, kad šiandien analizuosime antrąją ir trečiąją dramos dalį. Klausia: 1. Kas svarbaus įvyksta antroje dramos dalyje? 1. Atskleidžiamas Valtenbergo ir Kelerio ruošiamas sąmokslas, suviliojama Oligė, Keleris patenka į Onos Duonutės kambarį. Grįžta iš nenusisekusios medžioklės Skirgaila, išsiaiškina Kelerio kėslus slapta iš pilies išvesti Ona Duonutę, Kelis pabėga iš pilies su Skirgailos žirgu, o šis, įsiutęs prievarta susituokia su Duonute.
2. Kas vyksta trečioje dramos dalyje? 2. Vienas svarbiausių įvykių – Stardo mirtis. Skirgailai pameluojama, kad Stradas mirė krikščioniu jau būdamas – o tai dar vienas žingsnis Skirgailos dvasinio palūžimo link. Pralaimėtas mūšis, susektas Keleris, rastas laiškas, dar kartą Skirgaila neranda meilės pas Oną Duonutę. Onos ir Oligės konfliktas, perduodamas laiškas.
Euristinė užduotis(5 min.) Peržvelkite antrąjį ir trečiąjį veiksmą ir pasižymėkite draminio konflikto raidą.

II dalis

1 veiksmas – Valtenbergo ir Kelerio kėslai, Oligės suviliojimas; rezgamas planas slapta patekti pas Oną Duonutę;

2 veiksmas – Oligės prisipažinimas ir kaltės atskleidimas, kad nusidėjo su vokiečiu; Kelerio ir Duonutės susitikimas;

3 veiksmas – Kelerio kėslų išaiškinimas, jo pabėgimas iš pilies; Skirgailos ir Duonutės priverstinės sutuoktuvės.

III dalis

1 veiksmas – Stardo mirtis, Skirgailos palūžimas;

2 veiksmas – gaunamas laiškas, išsiaiškinami tolesni Kelerio kėslai;

3 veiksmas – Oligės ir Onos Duonutės konfliktas kilęs dėl Kelerio meilės; laiško atidavimas Duonutei.

III. Teksto suvokimo gilinimas (20 min.) Pokalbis 3. Kaip pasikeičia dramos tematika antroje jos dalyje? 3. Šioje dalyje atsiranda naujas veiksmo posūkis – meilė, kuri keičia herojų likimus.
4. Kas šioje dalyje yra paliečiamas meilės? 4. Pirmiausia tariamos meilės susilaukia Oligė, bet lieka įskaudinta. Taip pat Skirgaila, Keleris ir Ona Duonutė.
5. Kaip meilė paveikia Skirgailą? 5. Išryškėja dar vienas Skirgailos išgyvenimų šaltinis – susiduria valdovo pareiga ir noras būti laimingam, mylimam. Skirgaila visais būdais siekia Onos Duonutės palankumo, jos meilės ir šilumos, kurios jam taip trūksta, tik jis nemoka to pasiekti. Kuo labiau jis jai atsiveria kaip žmogus, tuo labiau jam tenka nusivilti.
6. O kaip meilė pakeičia Kelerį? 6. Keleris, būdamas Don Žuano tipo personažas – išvydęs tikrąjį grožį pasikeičia – įsimyli Oną Duonutę: Toji valandėlė, kad pažvelgiau į tavo skaisčias, žydras ir liūdnas akis, mane kitu pavertė<…> Tu, kaip Dievo angelas, tyliom akutėm, dangišku savo grožiu privertei mano sielą patikėti, mano širdį suliepsnoti tyra kaip dangaus rasa meile. Ji nepanaši į tą, kurią iki šiol buvau jutęs kitoms mergelėms. Aš galiu tave tik gerbti<…> Aš mirsiu dėl tavęs, bet ir mintimi tavęs nepaliesiu, nepanorėsiu tavęs. <…> Tikėk manim, aš noriu būti vien tavo draugas ir brolis.“Jis Duonutę ima vertinti kaip žmogų, o ne kaip priemonę tikslams pasiekti.
7. Kaip Skirgaila siekia Onos Duonutės meilės? 7. Kiekvienu kartu atėjęs pas kunigaikštienę bando ją meiliai prakalbinti, bet palaipsniui ryškėjant jos priešiškumui, Skirgaila nusivilia žmonėmis ir meile. Negavęs, ko nori gražiuoju, jis pasinaudoja savo valdžia ir galia – veda prievarta, nors ir suvokia, kad per prievartą mylimas nebus.
Euristinė užduotis(5 min.) Klasė dalinama į dvi dalis. Vieni renka citatas, kurios geriausiai charakterizuoja Kelerį, kiti – Oną Duonutę (II dalis). Pakomentuoja išrinktas citatas. Galimos įvairios citatos.
Dabar smulkiau aptarsime III dalį.
Klausia: 8. Kodėl šioje dalyje daug kalbama apie mirtį? 8. Miršta Stradas, kuris visą laiko buvo Skirgailos dvasinė atrama, O Skurdulis nesugeba tiksliai atsakyti į Skirgailos klausimus, kurių atsakymai jam labai svarbūs. Be to, daug kalbama apie mirtį, nes tariamai pilyje pradeda vaidentis Stardas. Tada imama svarstyti, kas pavojingesni – gyvi ar mirusieji ir kodėl, kodėl visiems taip neramu.
9. Ar teisus Jonas Skarbekas pakrikštydamas po mirties Stardą? Kodėl? 9. Neteisus, nes viską vykdo prieš Stardo valią, jis tenorėjo nukeliauti pas savo Dievus. Be to, jo krikštas nieko vertas, nes vykdomas po mirties, kada siela jau yra atsiskyrusi nuo kūno, tad krikštas netenka galios.
10. Apie ką kalbasi Skurdulis su Skirgaila? 10. Kalbasi apie Dievus, tačiau Skirgailai rūpi senieji Dievai, o Skurdulis visus juos interpretuoja kaip vieną ir tą patį Dievą.
11. Kodėl Skirgaila pokalbiu lieka nepatenkintas ir nusivylęs Skurduliu ir kodėl taip audringai reaguoja į jo žodžius? 11. Skirgaila tikisi konkrečių atsakymų, kurių Skurdulis jam negali duoti, kalba labai miglotai ir abstrakčia, tad Skirgaila tas netenkina. Mirus Stardui, Skirgaila dvasinės paguodos ieško tikėjime ir Skurdulio paaiškinimuose, tačiau šis tik dar labiau savo kalba klaidina valdovą ir drumsčia jo mintis, tad ir kyla nusivylimas ir nepasitikėjimas visais žmonėmis. Skirgailos audringą reakciją iššaukia ne tik migloti Skurdulio atsakymai, bet ir tai, kad jis apie Dievus ima kalbėti linkdamas krikščionybės pusėn. Šiame pokalbyje yra neapginami moraliniai pasaulėžiūros klausimai, valdovas nepajėgia įsiklausyti į Skurdulio mokymus – įvyksta herojaus dvasios lūžis.
12. Remdamiesi III dalies 3 veiksmu paaiškinkite Skirgailos vertybių pasikeitimą – kodėl svarbiausia jam darosi meilė moteriai? 12. Jis slopina egoizmą, pirmą kartą tampa toks mylintis ir geranoriškas, nes jam reikia meilės, kad būtų išlaikyta ir atstatyta jo dvasinė pusiausvyra (juk jo galia valdžioje silpsta, jo pasirinkimai norint tautai gero akivaizdžiai netinkami ir netikslingi).
13. Ką Skirgaila pasiryžęs aukoti dėl meilės? 13. Jis pasiryžęs atsisakyti net valdžios ir turi naują tikslą, naujus gyvenimo pagrindus – meilę moteriai. SKIRGAILA. Bijau, kad vėl klystu. Bet dabar aš supratau, kodėl vyrui reikalinga moters meilė, ir ji man turi būti. Todėl supratau, kad aš vienas, ir nėra man draugų.“ – jis meilės siekia kategoriškai, reikalaudamas, kaip jam priklausančios, tačiau juk meilė ne jo galioje. „ Būsi, kai aš panorėsiu.“
Kokia esminė Skirgailos klaida šioje scenoje? Taip pat jis padaro baisią klaidą pasiūlydamas padovanoti Kelerio galvą – jėgos rodymas ir nemokėjimas paveikti žodžiu – silpnumo požymis: „ Gerai. Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą.“/ „Matysim, kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas. (Pasikėlęs). O dabar tu užmiršk, ką aš tau buvau sakęs, ir neatsimink. Aš atėjau čion su gera širdimi, norėjau tavo draugas būti. Bet dabar užmiršk tai… Aš būsiu tau valdovas ir viešpats, ir tu greit pajusi tai.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (8 min.) „Jau praeitoje pamokoje prisiminėme draminio veiksmo raidą. Dabar kaip tik ir pamėginsime išskirti reikšmingiausias dramos vietas.“
14. Kuri dramos vieta yra aukščiausias įtampos taškas? 14. Aukščiausias įtampos taškas – Kelerio pabėgimas iš pilies.
15. Kuri dramos vieta svarbiausia kaip aukščiausias taškas, jei žvelgtumėte į Skirgailos dvasinę plotmę? 15. Stardo mirtis – žmogus, kurį valdovas laikė principingu ir patikimiausiu iš savo aplinkos, tarytum išdavė visa, kas buvo lig šiol šventa ir vertinga, sudavė smūgį giliausiems Skirgailos įsitikinimams.
16. Kokius dar galima skirti valdovo dvasinius ir moralinius lūžius? 16. Antrasis lūžis – krivio Skurdulio moralinis mokymas, kuris nesulaukia Skirgailos sieloje jokio atgarsio ir jis liaujasi pasitikėti visais žmonėmis. Trečiasis palūžimas susijęs su Ona Duonute ir jos meile, kuri niekada nepriklausys Skirgailai.
Lentoje piešia schemą: (Priedas Nr. 1)
Namuose pabandykite nustatyti, kur yra dramos atomazga ir argumentuokite, kodėl? Atomazga galima laikyti visą ketvirtąją dalį – čia išsisprendžia visos užsimezgusios intrigos. Baigiasi Skirgailos – žmogaus ir valdovo – pralaimėjimo istorija. Senieji dievai neteko galios, naujieji nepriimtini. Artimiausi valdovui žmonės miršta, o Ona Duonutė jį galutinai atstumia.
Pasirinkite tris veikėjus iš dramos ir charakterizuokite juos (išrinkite tai atskleidžiančių citatų). Galimi įvairūs personažai ir citatos.
V. Vertinimas. (1 min.) Neformalus vertinimas už namų darbų atlikimą ir dalyvavimą pamokoje ( aktyviausi mokiniai gauna pliusiukus – pamokų ciklo gale jie bus verčiami pažymiu).

PRIEDAS NR. 1.

schema

____________________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

Vinco Krėvės drama „Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma.
Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai
: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo įvadinė. Joje buvo pristatyti Vinco Krėvės biografijos faktai, dramos „Skirgaila“ genezė, žanro, problematikos klausimai bendrame nacionalinės dramaturgijos kontekste.

Ši pamoka bus įvadinė, pirminio kūrinio suvokimo ir analizės pamoka. Joje bus gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Kita pamoka bus skirta dramos antrojo ir trečiojo veiksmo analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) „Trumpai aptarsime dramos situaciją, veiksmo laiką ir vietą. o šiandien analizuosim pirmąjį dramos veiksmą „Tarp dviejų pasaulių“.
Mokytojas pamokos pradžioje paskaito ištrauką iš pirmo veiksmo pirmos scenos (nuo pradžios iki „Tiesą ponas sakai.“Mokytojas klausia:
II. Pirminis kūrinio suvokimas (10 min.) 0. Ką reiškia pirmo veiksmo pavadinimas „Tarp dviejų pasaulių“? Kodėl jis taip pavadintas? 0. Jau dramos pradžioje išryškėja krikščionybės ir pagonybės susidūrimas. Pagonybė – tarsi senojo pasaulio realija, o krikščionybė – naujojo. Pirmas veiksmas, remiantis esamos ir peršamos religijos santykiu, taip ir pavadinamas.
1. Koks dramos „Skirgaila“ veiksmo laikas? 1. Niekur tiksliai nenurodomas, tik paantraštėje pažymėta „Iš senovės lietuvių gyvenimo“. Bet minimi personažai (Skirgaila, jo brolis Jogaila) nurodo konkrečią epochą – Lietuvos viduramžius, XIV a. antrą pusę.
2. Kokia istorinė situacija čia minima? 2. Jogaila 1386 m. tapo Lenkijos karaliumi ir, norėdamas stiprinti savo padėtį ne tik Lenkijoje, paskyrė Skirgailą savo vietininku Vilniaus kunigaikštystėje (1387 m.), o Skirgaila prižadėjo ištikimybę Lenkijos karūnai. XIV reikėjo priimti krikščionybę. Tad Jogaila per 1 metus apkrikštijo Lietuvą (1387 m.), išskyrus Trakų kunigaikštystę (priklausančią Skirgailai) ir Žemaitiją. Bet Vokietijos ordinas Lietuvos krikšto nepripažino.
3. Kokią situaciją matome dramos pradžioje? 3. Lietuva jau pakrikštyta valstybė, pilyje jau gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai, tačiau yra ir tokių (vaidila Stardas), kurie ilgisi senų laikų.
4. Kur vyksta dramos veiksmas? 4. Vilniaus Aukštojoje pilyje ir aplink ją.
Mokytojas primena, kad dramoje, jei ji yra tragedija, visada yra ir tragiškas herojus.
5. Kas būdinga tragiškajam herojui? 5. Toks herojus turi būtinai kentėti. Jam turi būti suteikta pasirinkimo situacija, kuri niekur neveda, ir kad ir ką jis pasirinktų – kentės.
6. Ar Skirgaila ir yra toks herojus? Kodėl Skirgailos padėtis tragiška? 6. Taip. Nes jis suvokia, kad jei grįžtų į seną tikėjimą, pasirašytų savo tautai mirties nuosprendį – ją, kaip ir Prūsus, sunaikintų daug stipresni kaimynai Vokiečiai, o jei priimtų naujojo tikėjimo papročius, būtų priverstas prisitaikyti, veidmainiauti, veikti klasta, melu. Jis kenčia ir kankina kitus. KENTĖJIMAS – svarbiausia tragiško herojaus sąlyga. Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas atneša žmonėms ir sau daug kentėjimų. Todėl be viso to, tragiškasis herojus dar yra ir kaltas be kaltės.
7. Prisiminkite klasikinės dramos veiksmo modelį. Iš kokių dalių jis susideda? Kas tose dalyse pasakoma? 7. Ekspozicijos, užuomazgos, veiksmo plėtros, kulminacijos ir atomazgos.Ekspozicijoje išsidėsto priešingos jėgos, užuomazgoje atsiskleidžia pirmas priešingų jėgų susidūrimas, nurodomas postūmis dramos veiksmui, veiksmo plėtra – veikėjų pokalbiai, jų veiksmai iki aukščiausio įtampos taško – kulminacijos, o atomazga – konflikto išsisprendimas.
III. Teksto suvokimo gilinimas (24 min.) 8. Kuri pirmos dalies vieta yra postūmis dramos veiksmui? 8. Skirgaila prievarta uždaro pilyje Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, vykstančią pas sužadėtinį į Lenkiją. Kad lenkams kaip kraitis neatitektų Volynės ir Polodės žemės, Lietuvos valdovas griebiasi prievartos ir taip sukuria situaciją, kuri jį patį sužlugdo.
9. Kaip tas postūmis vadinamas? Kuri dramos vieta yra kolizija? 9. Kolizija – dramos veiksmo išeities taškas, konfliktinė situacija, kuri įstumia dramos personažus į veiksmą ir reikalauja iš jų sprendimo. Tai pirminis draminių prieštaravimų taškas, kai suardoma nusistovėjusi tvarka.
Peržiūrėkite pirmos dalies antrą veiksmą.
10. Kokių laikų ilgisi Butrimas ir Davainis? Kaip juos įsivaizduoja? Pacituokite. Ilgisi senovės, tėvų ir protėvių laikų, kada žmogus buvo laisvas, laisvai gyveno: DAVAINIS. Puikus buvo tada metas, vyručiai! (Rymodamas). Ar kunigas, ar bajoras, sumanė sau ką – ir padarė.“; „BUTRIMAS (abiem rankom atsirėmęs į skobnis, atsilošęs į sieną). Niekas žmogaus nevaržė, ir patsai nesivaržė. “; „BUTRIMAS (kairiąja ranka parėmęs pasmakrę). Tiesa, tiesa. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis. (Atsiremia abiem alkūnėm į skobnis, parėmęs delnais galvą). “; “DAVAINIS <…> Lengva buvo senovėje įgyti narsaus karžygio vardas, bet dabar kitoki laikai. “
11. Kokias nuomones išsako vyrai apie lietuvių tautos sunykimo priežastis? Kieno nuomonė kategoriškiausia? Kodėl? 11. Viena iš priežasčių – dainų nykimas, žmonių ir pasaulio pasenimas, pasikeitimas, Dievų apleidimas: DAUGAILA. Sunkūs dabar laikai. Kas kita, ne dainos, nūnai rūpi žmonėms. “ DAVAINIS (sudėjęs rankas ant kelių). O aš manau, vyručiai, kad pasaulis jau paseno, ir todėl nėra žmonėse linksmumo, kurio buvo seniau. “; „BUTRIMAS <…> Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis.“ Kategoriškiausią nuomonę išsako Skirgaila, nes jis vadovaujasi protu, jam pirmoje vietoje valstybė, be to, galbūt bijo būti palenktas Stardo pusėn, „paminti“ protą: „ SKIRGAILA. Nutilk ir nekalbėk, vaidila.“; „ SKIRGAILA. Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas. “; „ SKIRGAILA (šiurkščiai). Tau nėra reikalo rūpintis, kaip aš pasielgsiu. (Imdamas taurę). Gerk mano vyną, dainuok mums savo gražias dainas – to aš tave prašau, bet tavo patarimų man nereikia. (Geria taurę iki dugno).“
12. Raskite tekste vietą, kur Stardas provokuoja Skirgailą imtis žygių. Ar Stardas nuoširdžiai tiki valdovo galia, ar apsimeta? 12. „STARDAS Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė. Juk dar neišnyko žmonių širdyse senų dievų meilė, ir mūsų dievai juk dar neapleido savo unksnėtu šventovių. Išvyk iš mūsų krašto svetimšalius atėjūnus, ir visa šalis nubus garsiems žygiams! (Paliečia kelis kartus stygas ir nutilsta, lyg atsakymo laukdamas. Skirgaila, suraukęs kaktą, susimąstęs, žingsniuoja išilgai kambario ten ir atgal ir tyli).“Jis vienintelis, kuris nuoširdžiai tiki valdovo galia, tiki jog jis dar nėra pamiršęs senojo protėvių tikėjimo, Dievų ir, matydamas jo nepasiryžimą, dvejones, nepasirinkimą tarp dviejų tikėjimų, bando įžiebti kibirkštėlę ir drąsiną jį, nes tiki jo galia, nes labiau vadovaujasi jausmais, nei gilinasi į valstybės reikalus (tiesiog nenutuokia tikrosios situacijos).
13. Kaip į vaidilą žiūri valdovas? 13. Skirgaila šiuo atveju nepasiduoda jausmams ir į vaidilos raginimus žiūri racionaliai – jam visų pirma rūpi valstybės reikalai. Tikėjimą jis palieka kriviams: „ SKIRGAILA. Mes turime tėvynę gelbėti ir tautę. Dievais tesirūpina kriviai. (Sustojęs ties skobnimi). Tik savo kalbos ir papročių mes niekuomet nepamiršime!
14. Kas šioje ištraukoje atstovauja proto kultui, o kas jausminei sferai? 14. Protui atstovauja pirmiausiai Skirgaila ir visi kiti bajorai, nors jiems ir smagu prisiminti senus laikus ir Dievus, o jausminei sferai – Stardas.
15. Kodėl Lietuvos padėtį galima vadinti tragiška? 15. V. Krėvės pavaizduoti valstybės vyrai ne šiaip gedi senų laikų, o svarsto, kuriuo keliu vesti kryžkelėje stovinčią tautą. Kad ir koks kelias būtų pasirinktas, nė vienas nėra geras, kiekvienas pasirinkimas reikalauja ir tam tikrų „aukų“ – religija -prievartos ir žudynių priedanga.
16. Kaip manot, kodėl Skirgaila ir jo bendražygiai gailisi senojo ir nenori priimti naujojo pasaulio? Kokias vertybes, jų manymu, atneša nauja religija? 16. Gailisi senojo tikėjimo, nes tai jų tėvų tikėjimas, giliai esantis jų širdyse, tačiau suvokia, kad dabartinė situacija yra pavojinga pagoniškam tikėjimui. Naujasis tikėjimas yra svetimas, primestinis, prieš jų valią, nors ir būtų, tam tikra prasme, išeitis gelbstint valstybę. Krikščionybė Su lig naujosios religijos atėjimu nyksta dainos, pasaulis tampa svetimas, ne toks, koks buvęs, nebeliko didvyrių, naujoji religija neša vien skausmą, prievartą, dėl jos praliejamas kraujas.
V VEIKSMAS 17. Kodėl Skirgaila įkalino Oną Duonutę? 17. Politiniais sumetimais. Neleisdamas jai tekėti už Mozūrų kunigaikščio jis išsaugoja Volynės ir Polodės žemes Lietuvai, nes priešingu atveju jos priklausytų lenkams.
18. Kodėl Skirgaila jaučiasi teisus pasirinkęs prievartą? 18. Jam svarbus Lietuvos likimas ir Lietuvos žmonės bei jų gerovė, tad pasinaudojęs savo galia, valdžia jaučiasi teisus, nes tai valdovo privilegija.
19. Kokią nuomonę dispute apie dievus išsako Skirgaila ir kaip ją grindžia? 19. Jis netiki naujuoju dievu – jis blogas. „SKIRGAILA. Aš netikiu Dievo gailestingumu ir niekuomet jo nepanorėsiu. Visas vargas, kuris ištiko mūsų kraštą, nuo jo priklauso. Jis pavydus ir nuolat kovoja su kitais dievais, ir todėl per jį nėra žmonėms gyvenimo žemėje. Kol apie jį nebuvo girdėti pas mus, gera buvo mūsų šaly. Tai sako mūsų dainos ir senų amžių padavimai.“; „SKIRGAILA (atsigręždamas į ją). Tai Perkūnas pakėlė savo rūstų balsą! Davė ženklą, kad jis dar neapleido nedėkingos Lietuvos, kad dar sugrįš į savo unksnėtus ąžuolynus! (Nusigręžęs, tvirtai). Tu atmink, ką aš tau sakiau, ir būk pasirengusi… “
20. Kokie Skirgailos bruožai ryškėja pokalbyje su Ona Duonute? 20. Jis valdingas, griežtas, šiurkštus, besirūpinantis tik valstybe ir, regis, tik ją vieną mylintis, bijantis atsiverti, tačiau tik parodęs savo sielos gelmes, tuoj pat nusivilia, nes iš Duonutės jis „negauna“ to, ko tikisi: užuojautos, šilumos, meilės, pritarimo ir taip tik dar labiau savyje užsisklendžia, tampa atšiaurus: „Kas man darbo, kad jau esi kam žadėjusi! Aš myliu Lietuvą ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu, nei tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui! Jegu žinotau, kad jie geriau sugebės jos garbę išlaikyti, aš užleistau jiems savo vietą.“/ „Negerai darai, kad verki ir prašai. Bark mane, keik, bet neverk ir neprašyk. Aš to ne Aš esu matęs didesnių nelaimių, ir todėl tavoji manęs nejaudina mėgstu.“/„Tu tiesą sakai, aš nevertas esu pagarbos. (Lyg susimąstęs). Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia, ir todėl aš geriu. Aš matau, kad bloga gyventi pasauly, bet kas tuo kaltas, aš nenumanau. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip. Man sunku taip kalbėti su tavim, kaip aš kalbu, bet kaip kitaip pasielgti, aš nežinau.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.) 21. Kur dramoje yra ekspozicija ir iki kur ji tęsiasi? 21. Pirmos dalies pirmi trys veiksmai – ekspozicija.
22. Nuo kurios vietos „įsivažiuoja“ drama? Kodėl? 22. Nuo ketvirtosios scenos. Šioje scenoje susitinka visi pagrindiniai veikėjai, pagrindinės veikėjų stovyklos: vokiečiai, lenkai ir lietuviai, kyla ginčas dėl maisto šventinimo.
23. Kodėl Ona Duonutė pasirodo tik 5 veiksme, nors ji yra vieno iš konfliktų kaltininkė? 23. Taip stiprinama įtampa, veikėjas pristatomas kitų veikėjų replikomis, sudaroma išankstinė nuomonė, nupasakojama priešistorė.
Namuose dar kartą peržvelkite visą dramą ir išskirkite draminius trikampius. (~6 trikampiai) (žr. Priedą Nr. 1). I dalies 4 veiksmas – čia vyksta puota, kuri kritikų yra įvardijama kaip teismas, susidedantis iš trijų dalių. Įvardykite, kas jose supriešinama. 1) Krikščionys ir pagonys;2) pačių krikščionių tarpusavio priešiškumas ( lenkai, vokiečiai ir gudai vieni kitus vadina eretikais, lotynistais);3) Skurdutis apkaltina svečius ir apsikrikštijusius lietuvius, o lietuvių bajorai pasipiktina svečiais ir Skirgaila.
V. Vertinimas. (1 min.) Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius (pažymi pliusiukus).

__________________________

PRIEDAS NR. 1

1. Politinis – religinis konfliktas. Dėl Lietuvos kovoja trys priešiškos jėgos: lietuviai, lenkai, vokiečiai. Lenkai ir vokiečiai pristatomi proto – jausmų kontrasto principu.
2. Politinis konfliktas: Skirgaila verčia Oną Duonutę tapti jo žmona dėl kraičio, Mazovietis viešai priešinasi Skirgailai, bet slapta įtikinėja Duonutę tekėti, kad per ją lenkai turėtų įtakos Skirgailai, o Keleris siekia padėti Duonutei pabėgti pas sužadėtinį, kad taip sukiršintų lietuvius ir lenkus, o Mozūrų kunigaikštį palenktų savo pusėn.
3. Ir Skarbekas ir Mazovietis stengiasi įtikinti Duonutę pasiaukoti Lenkijos ir Bažnyčios labui, bet Ona Duonutė priešinasi.
4. Skarbekas diplomatiškai įtikinėja priešiškai nusiteikusį Skirgailą leisti Duonutei vykti pas sužadėtinį.
5. Meilės trikampis: Ona Duonutė abiem priešinasi.
6. Paralelinis trikampis: Oligė myli Kelerį ir nenori jo paleisti, Keleris siekia pasimatyti su Duonute ir ją pamilsta, bet Duonutė atsisako su juo bėgti pas savo sužadėtinį ir tuo pat kyla konfliktas tarp jos ir Oligės.

__________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“