skyryba | Lietuvių kalba ir literatūra

Skiriamos trys išsamiosios sakinio analizės dalys: sakinio sandaros apibūdinimas, sakinio dalių nagrinėjimas, skyrybos aiškinimas.

I. Sakinio sandaros apibūdinimas.

Ar sakinys vientisinis, ar sudėtinis.
Jei sakinys vientisinis, nurodoma:

a) ar jis asmeninis, ar beasmenis;
b) jei sakinys asmeninis:

ar jis dvinaris, ar vienanaris;

jei vienanaris, žr. asmens: jei su 2 a forma – ar jis ne apibendrinamasis; jei su 3 a forma – ar jis apibrėžtinis, ar neapibrėžtinis;

c) jei sakinys beasmenis, nurodomas jo tipas: veiksmažodinis (jo atmaina – infinityvinis), veiksmažodinis – vardažodinis ar nominatyvinis;
d) nurodomus sakinio komunikacinis tipas (konstatuojamasis, klausiamasis ar skatinamasis) ir potipis;
e) nurodomas sakinio predikatinis centras.

3. Jei sakinys sudėtinis, nurodoma:

a) koks jis: sujungiamasis, prijungiamasis, bejungtukis ar mišrusis;
b) jei sakinys sujungiamasis, nurodoma:

jo tipas – sudedamojo, priešinamojo, skiriamojo ar paremiamojo sujungimo;

iš kokių dėmenų sakinys sudarytas, kokiais jungtukais dėmenys sujungti, kokiais santykiais susieti;

c) jei sakinys prijungiamasis, nurodoma:

jo tipas (funkcinio ar semantinio prijungimo) ir potipis;

nurodomas pagrindinis (pagrindiniai) ir šalutinis (šalutiniai) dėmenys, pasakomos šalutiniu dėmenų rūšys, keliami klausimai; jei reikia, nurodomi šalutiniu dėmenų laipsniai;

d) jei sakinys bejungtukis, nurodoma:

iš kokių dėmenų jis sudarytas;

kokiais santykiais dėmenys susieti;

e) jei sakinys mišrusis:

nurodomas jo tipas – su vyraujančiu ryšiu ar be vyraujančio ryšio;

aptariamas dėmenų grupavimas;

nurodoma, kaip dėmenų grupės ir dėmenys jungiami, kokiais santykiais siejami.

Pastabos:

1. Užrašytas sakinys pirmiausia išnagrinėjamas grafiškai – atitinkamai pabraukiamos visos sakinio dalys ir šalutiniai dėmenys, statmenais brūkšneliais pažymimos dėmenų ribos.
2. Jei sudėtinis sakinys (ypač mišrusis) yra daugiadėmenis, braižoma jo sandaros schema.
3. Atskiri sudėtinio sakinio dėmenys prieš pradedant juos nagrinėti sakinio dalimis, apibūdinami pagal vientisinio sakinio analizės schemą.

II. Sakinio dalių nagrinėjimas.

1. Sakinio dalys nagrinėjamos grupėmis – skiriama veiksnio grupė ir tarinio grupė (jei sakinyje veiksnys ar tarinys vienas, be išplečiamųjų antrininkių sakinio dalių, apie jo grupę kalbėti nėra pagrindo).
2. Pagrindinės sakinio dalys nagrinėjamos taip:

a) pasakomas arba parašomas (ir atitinkamai pabraukiamas) veiksniu ar tariniu einantis žodis (konstrukcija);
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) pasakomas sakinio dalies pavadinimas;
d) keliamas klausimas;
e) apibūdinama sakinio dalies raiška. Jei išreikšta veiksniu, nurodoma linksnio reikšmė.

3. Antrininkės sakinio dalys nagrinėjamos taip:

a) pasakomas arba parašomas (ir atitinkamai pabraukiamas) antrininke sakinio dalimi einantis žodis (konstrukcija);
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) aptariamas ryšys (pagal reiškimo būdą) su pagrindine, arba aukštesnio rango sakinio dalimi;
d) nurodomas antrininkės sakinio dalies porūšis, pasakomas pavadinimas;
e) keliamas klausimas (užrašomas skliausteliuose);
f) apibūdinama raiška (jei sakinio dalis išreikšta linksniu, nurodoma linksnio reikšmė; Jei prielinksnine konstrukcija, – prielinksnio reiškiamas santykis).

4. Sudėtinės participinės (išplėstinės) sakinio dalys nagrinėjamos taip:

a) pasakoma arba parašoma (ir atitinkamai pabraukiama) sakinio dalimi einanti konstrukcija;
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) nurodomas sakinio dalies porūšis, pasakomas pavadinimas;
d) keliamas klausimas (užrašomas skliaustuose);
e) nurodomas pagrindinis komponentas ir aptariamas jo ryšys (pagal reiškimo būdą) su aukštesnio rango sakinio dalimi;
f) priklausomieji komponentai vadinami sekundarinėmis sakinio dalimis ir nagrinėjami pagal antrininkių sakinio dalių planą. (Žr. 3 a – f )

III. Skyrybos aiškinimas.

1. Užrašytame sakinyje skyrybos ženklai ir tos vietos, kur pagal taisykles ženklų dėti nereikia, pažymimos skaitmenimis.
2. Kiekviename skyrybos paaiškinime nurodoma:

a) kuriais ir kokiais ženklais išskiriama arba atskiriama;
b) kas išskiriama arba atskiriama;
c) kodėl išskiriama arba atskiriama.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Vientisinio sakinio analizė
Sakinio išsamios analizės pavyzdys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)
Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)
Sakinių klasifikacija: sudėtinis bejungtukis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis mišrusis sakinys

Intonacija būdinga kiekvienam sakiniui. Skirtumas tik tas, kad užrašytojo sakinio intonacija yra tarsi sustingdyta ir nematoma, o pasakyto sakinio intonacija visada yra momentinė, girdima sakymo momentu. Užrašytą sakinį visada galima perskaityti ir tada intonacija bus.

Intonuoti sakinius padeda kontekstas. Reikia pripažinti ir kalbėtojo laisvę. Sakiniai intonuojami skyrybos ženklais, intonaciją padeda išreikšti ir prasminė sklaida. Intonacija sintaksėje – tai sakinio realizavimo priemonė. Sakinio intonacija – tai garsinių priemonių kompleksas, kuris funkcionuoja kartu su sakinio sintaksine struktūra ir reikšminiu modeliu. Sintaksinės struktūros ir reikšminio modelio atveju sakinio intonacija yra segmentinė.

Sakinio intonavimo komponentais gali būti loginis kirtis, pagrindinis ar kintamas tonas, tembras ir trukmė (tembras ir trukmė nėra itin svarbūs sintaksėje). Tembru formuojami stilistiniai ir modaliniai atvejai.

Vienas iš probleminių intonacijos komponentų yra pauzė. Pauzės skaido sakinį, padeda skirti sintagmas, reguliuoja sakinio struktūrą ir kvėpavimo taktą. Pauzės svarbios skiriant sakinio prasminius vienetus (pvz.: sakinio pabaigos pauzė). Sakinio viduje dėl pabaigos pauzės krinta pagrindinis tonas, lėtėja sakinio tempas:

„O dabar visi eisime, kur akys mato.“ – ties kableliu padaryta natūrali pauzė, kur intonacija kyla, o sakinio pabaigoje intonacija krenta.

Svarbiausia yra sakinio pabaigos pauzė ir sakinio sintagminės pauzės.

Apie pauzę reikėtų kalbėti ir tekste, kuriame skiriama teksto (pastraipos) vieneto pauzė (kitaip vadinama sintaksine pilnatimi).

Pastraipos terminas yra dvireikšmis: pastraipą mes suprantame grafiškai, nors dažnai tai atitinka teksto vienetą. Diskursas irgi gali būti suvokiamas kaip teksto vienetas, bet teksto vienetas – yra pastraipa. Pačios didžiausios pauzės būna tarp pastraipų.

Sintaksėje suprantamai intonacijai svarbiausia yra kintamasis tonas ir kirtis (sakinio žodžių kirtis). Loginis kirtis žymimas sakinio pradžioje prieš žodį vienu brūkšneliu ^/ ir dviem brūkšneliais ^// , jei kirtis ypač pabrėžiamas.

Sakinio intonacija paprastai turi tris fazes: balso kilimo fazę sakinio pradžioje, aukščiausią balso pakilimą sakinio viduje (loginis kirtis) ir balso nuleidimą sakinio gale.

Pirma ir antra fazės dar vadinamos antikadensija, o pabaiga – kadencija.

Nuo balso pakilimo priklauso sakinio intonaciniai modeliai. Tipiškiausia sakinio intonacinė kreivė yra kylančio ir krintančio tono, kai pagrindinis kirtis yra sakinio viduryje:

Galimas loginis kirtis ir sakinio pradžioje, kai pabrėžiamas pagrindinis žodis. Tokia kreivė yra krintančioji:

Kai loginis kirtis sakinio gale – kreivė yra kylančioji:

Sakinys savo ruožtu yra ir frazė. Sakiniui būdingas dar ir toks požymis kaip aktualioji sklaida – tai išskyrimas sakinyje to, kas yra žinoma, girdėta, ir kuo sakinyje remiamasi iš teksto, ir to, kas sakinyje pranešama nauja. Būtent dėl to naujo pranešimo sakinys ir formuojamas. Aktualioji sklaida buvo nustatyta XX a. trečiame dešimtmetyje čekų kalbininko ir ji siejama ne su sakiniu, o su fraze.

Tai, kas žinoma, sena, duota, vadinama tema, o kas pranešama nauja – rema. Tema ir rema atitinkamai žymimos raidėmis „T“ ir „R“. Jos susijusios su sakinio pritaikymu tekstui, padeda išreikšti sakinio ryšius. Pagal temų ir remų kaitą skiriami du sakinių siejimo tipai – grandininis ir paralelinis sakinių siejimas.

Grandininiu ryšiu susieti sakiniai yra tvirčiau susiję, nei paraleliniu, ir grandininis sakinių sijimo būdas yra dažnesnis, nei paralelinis.

Grandininio siejimo būdo pavyzdys:

Paralelinio siejimo būdo pavyzdys:

Aktualioji sklaida padeda orientuoti sakinį į aukštesnį kalbinį vienetą – į tekstą. Tik tekste visiškai išreiškiama mintis.

Pateikiu vieną iš galimų sakinio apibrėžimų: sakinys – yra viena žodžių predikatinė forma arba jos ekvivalentas, ypač gramatiniais ryšiais susietų žodžių predikatinė konstrukcija, kuri yra skirta informuoti ir skelbti sąlygiškai baigtas mintis, taip pat emocijas, jausmus, norus, ji skirta komunikacijai (žmonių bendravimui) ir išreikšta atitinkama baigtine intonacija.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinio asmuo
Sintaksinis laikas
Sakinio požymiai: predikacija
Sakinys
Modalumas

Žyma: skyryba

Sakinio išsamios analizės schema

Sakinio intonacija