Žyma: standartai

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dokumente yra keliama nemažai uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinami ugdant harmoningą asmenybę ir ruošiant ją gyvenimui. Prieš mokyklinio ugdymo programoje numatoma:

•    garantuoti vaikui turiningus, džiugius ir kūrybiškus prieš mokyklinius metus. Gerbti vaiko žaidimą ir sudaryti sąlygas jo plėtotei;

•    skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį;

•    sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;

•    plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, padėti pažinti džiaugsmą, plėtoti
intelektinius gebėjimus, atrasti įvairius pasaulio pažinimo būdus;

•    ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdyti rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygoms;

•    ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkai ir meno reiškiniams, pagarbą
menui.

Laikantis šių iškeltų uždavinių ir turėtų būti ugdomas vaikas, ruošiamas tolesniam ugdymui(si).

Priešmokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs mokyklą pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose yra numatytas ir pradinis bei pagrindinis ugdymas, nurodytas tikslas ir uždaviniai, taip pat įgyvendinimo programa.

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ugdymo sritis. Ji laiduoja asmenybės tapsmą. Tokios asmenybės branda formuojama nuo pat pradinių klasių ir dar anksčiau.

Doriniam ugdymui taip pat yra keliamas labai svarbus tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Ugdant siekiama elgesio įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų dermės. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinėse klasėse. Prieš juos renkantis, tėvai ir vaikai supažindinami su abiejų dalykų programomis. Doriniam ugdymui keliami keli uždaviniai, kuriais siekiama, kad moksleivis:
•    išsiugdytų savęs kaip asmens supratimą ir tai, kad visi žmonės yra ir panašūs, ir skirtingi;

•    įgytų orumo, vertės pajautimą;

•    suvoktų elgesio taisyklių prasmę;

•    suprastų, kad žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas;

•    išsiugdytų pagarbų požiūrį į kultūrą, šeimos ir tautos tradicijas;

•    suvoktų save kaip atsakingą bendruomenės ir tautos narį ir ugdytųsi toleranciją kitoms bendruomenėms ir tautoms (tautinėms mažumoms).

Dokumente numatyti ir kitų mokomųjų dalykų tikslai bei uždaviniai. Išskirtas gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinis ugdymas, socialinis, meninis, informacinių technologijų ir kūno kultūros ugdymas. Visiems šiems dalykams numatytos atskiros mokymo programos, tikslai, keliami uždaviniai,  numatomos vertybinės, didaktinės nuostatos, įgyvendinimo struktūra.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai – tai pagrindinis valstybės lygmens dokumentas. Jis nusako ugdymo kryptį (t.y. tikslus ir uždavinius), taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi moksleiviai (nurodomas ugdymo turinys ir metodai), kad įgytų jiems būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas.

Svarbu pažymėti, kad šiuo dokumentu iš esmės užbaigiamas svarbus bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio pertvarkos etapas, prasidėjęs 1994 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų projektu.

Šiame valstybės dokumente daug dėmesio skiriama tam, kad moksleiviams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos įgyti ir plėtoti asmeninę, socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, taip pat būtų užtikrinta aukšta ugdymo(si) kokybė, kad ugdymo turinys ir procesas glaudžiai sietųsi su moksleivių patirtimi ir aktualiais gyvenamosios aplinkos poreikiais, kad moksleiviai patirtų sėkmę mokydamiesi ir išvengtų socialinės atskirties.

Dokumente numatoma ir priešmokyklinio ugdymo programa, kuria siekiama parengti vaiką vėlesniam, t.y. mokykliniam ugdymui. Priešmokyklinis ugdymas – tai vienerių arba dviejų metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Pagrindinės priešmokyklinio ugdymo nuostatos yra išdėstytos Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje.

Priešmokyklinio ugdymo pagrindinis ir vienintelis tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė