Skiriamos trys išsamiosios sakinio analizės dalys: sakinio sandaros apibūdinimas, sakinio dalių nagrinėjimas, skyrybos aiškinimas.
I. Sakinio sandaros apibūdinimas.
- Ar sakinys vientisinis, ar sudėtinis.
- Jei sakinys vientisinis, nurodoma:
a) ar jis asmeninis, ar beasmenis;
b) jei sakinys asmeninis:
- ar jis dvinaris, ar vienanaris;
- jei vienanaris, žr. asmens: jei su 2 a forma – ar jis ne apibendrinamasis; jei su 3 a forma – ar jis apibrėžtinis, ar neapibrėžtinis;
c) jei sakinys beasmenis, nurodomas jo tipas: veiksmažodinis (jo atmaina – infinityvinis), veiksmažodinis – vardažodinis ar nominatyvinis;
d) nurodomus sakinio komunikacinis tipas (konstatuojamasis, klausiamasis ar skatinamasis) ir potipis;
e) nurodomas sakinio predikatinis centras.
3. Jei sakinys sudėtinis, nurodoma:
a) koks jis: sujungiamasis, prijungiamasis, bejungtukis ar mišrusis;
b) jei sakinys sujungiamasis, nurodoma:
- jo tipas – sudedamojo, priešinamojo, skiriamojo ar paremiamojo sujungimo;
- iš kokių dėmenų sakinys sudarytas, kokiais jungtukais dėmenys sujungti, kokiais santykiais susieti;
c) jei sakinys prijungiamasis, nurodoma:
- jo tipas (funkcinio ar semantinio prijungimo) ir potipis;
- nurodomas pagrindinis (pagrindiniai) ir šalutinis (šalutiniai) dėmenys, pasakomos šalutiniu dėmenų rūšys, keliami klausimai; jei reikia, nurodomi šalutiniu dėmenų laipsniai;
d) jei sakinys bejungtukis, nurodoma:
- iš kokių dėmenų jis sudarytas;
- kokiais santykiais dėmenys susieti;
e) jei sakinys mišrusis:
- nurodomas jo tipas – su vyraujančiu ryšiu ar be vyraujančio ryšio;
- aptariamas dėmenų grupavimas;
- nurodoma, kaip dėmenų grupės ir dėmenys jungiami, kokiais santykiais siejami.
Pastabos:
1. Užrašytas sakinys pirmiausia išnagrinėjamas grafiškai – atitinkamai pabraukiamos visos sakinio dalys ir šalutiniai dėmenys, statmenais brūkšneliais pažymimos dėmenų ribos.
2. Jei sudėtinis sakinys (ypač mišrusis) yra daugiadėmenis, braižoma jo sandaros schema.
3. Atskiri sudėtinio sakinio dėmenys prieš pradedant juos nagrinėti sakinio dalimis, apibūdinami pagal vientisinio sakinio analizės schemą.
II. Sakinio dalių nagrinėjimas.
1. Sakinio dalys nagrinėjamos grupėmis – skiriama veiksnio grupė ir tarinio grupė (jei sakinyje veiksnys ar tarinys vienas, be išplečiamųjų antrininkių sakinio dalių, apie jo grupę kalbėti nėra pagrindo).
2. Pagrindinės sakinio dalys nagrinėjamos taip:
a) pasakomas arba parašomas (ir atitinkamai pabraukiamas) veiksniu ar tariniu einantis žodis (konstrukcija);
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) pasakomas sakinio dalies pavadinimas;
d) keliamas klausimas;
e) apibūdinama sakinio dalies raiška. Jei išreikšta veiksniu, nurodoma linksnio reikšmė.
3. Antrininkės sakinio dalys nagrinėjamos taip:
a) pasakomas arba parašomas (ir atitinkamai pabraukiamas) antrininke sakinio dalimi einantis žodis (konstrukcija);
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) aptariamas ryšys (pagal reiškimo būdą) su pagrindine, arba aukštesnio rango sakinio dalimi;
d) nurodomas antrininkės sakinio dalies porūšis, pasakomas pavadinimas;
e) keliamas klausimas (užrašomas skliausteliuose);
f) apibūdinama raiška (jei sakinio dalis išreikšta linksniu, nurodoma linksnio reikšmė; Jei prielinksnine konstrukcija, – prielinksnio reiškiamas santykis).
4. Sudėtinės participinės (išplėstinės) sakinio dalys nagrinėjamos taip:
a) pasakoma arba parašoma (ir atitinkamai pabraukiama) sakinio dalimi einanti konstrukcija;
b) nurodoma sakinio dalies sandara;
c) nurodomas sakinio dalies porūšis, pasakomas pavadinimas;
d) keliamas klausimas (užrašomas skliaustuose);
e) nurodomas pagrindinis komponentas ir aptariamas jo ryšys (pagal reiškimo būdą) su aukštesnio rango sakinio dalimi;
f) priklausomieji komponentai vadinami sekundarinėmis sakinio dalimis ir nagrinėjami pagal antrininkių sakinio dalių planą. (Žr. 3 a – f )
III. Skyrybos aiškinimas.
1. Užrašytame sakinyje skyrybos ženklai ir tos vietos, kur pagal taisykles ženklų dėti nereikia, pažymimos skaitmenimis.
2. Kiekviename skyrybos paaiškinime nurodoma:
a) kuriais ir kokiais ženklais išskiriama arba atskiriama;
b) kas išskiriama arba atskiriama;
c) kodėl išskiriama arba atskiriama.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Vientisinio sakinio analizė
Sakinio išsamios analizės pavyzdys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)
Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)
Sakinių klasifikacija: sudėtinis bejungtukis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis mišrusis sakinys
