Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys. (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai žodžiu diskursas pavadinamas tekstas. Jeigu diskursas, išskyrus tekstą, daugiau nieko nereiškia, tai nėra prasmės vartoti [...]
FIGŪRA – smulkiausias turinio vienetas. VAIZDINĖ MEDŽIAGA / PASAULIO MODELIS: Laikas – istorinis, prisiminimų, praeities, dabarties, konkretus ar abstraktus, stabilus ar kintantis, įsivaizduojamas, dramatiškas, tragiškas, galimos kelios laiko plotmės. Pasakotojo santykis su laiku: gali būti dalyvis arba laiko užribyje, palaikyti distanciją. Erdvė – vidinė ar išorinė, panoraminė ar siaura, sava – svetima, erdvėje gali būti [...]
(Tęsinys) 3. Jau antikoje pastebėta, kad poezijos esmė labai susijusi su estetikos kategorijomis (grožiu, harmonija, darna… ). Pavadinimas taip pat operuoja į estetinę funkciją. Ji suvokiama kaip žodžio menas ir neišvengiamai tenka aptarti literatūros sąvoką su menų įvairove. Koks yra menų ir žodžio ryšys? Yra keli požymiai, kurie leidžia žodinei žmogaus saviraiškai tapti menu. Grožinė [...]
Jau antikoje buvo suvokta, kad literatūra yra meno srities reiškinys, tik buvo kitaip vadinama. Tuomet ji turėjo terminą „poezija“. Antikoje poezija reiškė kūrybišką charakterių, vaizdų, veiksmų, troškimų vaizdavimą. Jis buvo išdėstytas chronologiškai. Toks suvokimas galiojo iki XVIII a. XVIII a. imta suvokti, kad literatūra – tai nebūtinai chronologiškas tikrovės perkūrimas, o kur kas laisvesnis reiškinys. [...]
Continue reading about LITERATŪRA – ŽODŽIO MENAS. PANAŠUMAI IR SKIRTYBĖS SU KITAIS MENAIS. (I dalis)
Komentarai