Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė

Kirtis – tai vieno skiemens paryškinimas žodyje tarp kitų to žodžio skiemenų. Skiemuo, kuris yra labiau paryškinamas, vadinamas kirčiuotu skiemeniu, o visi kiti, kurie nekirčiuoti – nekirčiuotais skiemenimis. Kirčiuotas skiemuo paprastai tame žodyje yra tariamas stipresniu, pakeltu balsu, tvirčiau. Nuo to, kaip tariami kirčiuoti skiemenys, jie gali būti trumpieji ir ilgieji.

Be kirčio, lietuvių kalbos žodžiai turi ir priegaides. Priegaidės esmė slypi balso spūdyje, intensyvume bei trukmėje. Jos priklauso nuo to, koks yra skiemuo – trumpas ar ilgas, kaip skiemenyje koncentruojama priegaidės vieta: jei skiemens pradžioje, tai priegaidė bus tvirtapradė, o jei antroje skiemens dalyje – tai tvirtagalė. Trumpieji skiemenys priegaidžių neturi.

Aiškiausiai priegaidės yra girdimos kirčiuotuose skiemenyse. Kai žodis yra kirčiuojamas, priegaidės yra žymimos kirčio ženklais. Tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklu ( ′ ) (brolis, šaukštas), tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu ženklu (~) (pyktis, mūšis). Trumpieji skiemenys žymimi kairiniu ženklu ( ` )  (lizdas, kiškis, pieštukas).

Priegaides galima skirti pagal skiemens ištarimą: jei skiemuo tariamas staigiai, intensyviai ir energingai – tai priegaidė tvirtapradė, jei lėtai, ramiai, truputį pratęsiant skiemenį – priegaidė tvirtagalė.

Trumpasis skiemuo, kurio pagrindą gali sudaryti trumpieji balsiai a, e, i, u – žymimi kairiniu ženklu. Tarptautinės kilmės žodžiuose trumpaisiais balsiais, žymimais kairiniu ženklu, eina e ir o. Tokie trumpieji kirčiuoti skiemenys tariami trumpai ir pakankamai staigiai.

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinio intonacija
Eilėdara