Sudurtiniai tariniai – tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis.
Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį.
Priklausomai nuo raiškos, skiriamos trys jungčių rūšys: grynoji, negrynoji ir netikroji. Grynoji – tai veiksmažodžio „būti“ formomis išreikšta jungtis. Ji dar skirstoma į išreikštąją ir neišreikštąją (nulinę arba elipsinę).
Nulinė jungtis – tai tokia, kuri atitinka esamajame laike veiksmažodžio „būti“ formas (3 asmens forma dažniausia):
„Ąžuolas – medis.“
„Mokykla – antrieji namai.“
Elipsinė jungtis – tai neišreikštoji jungtis, kuri turi ne esamojo laiko reikšmę. Jai numatyti reikia konteksto:
„[Gyveno kartą du broliai.] Vienas – turtingas, antras – nuskurdęs.“
Negrynoji jungtis turi prasminį savarankiškumą, eina predikatyvų junginių pagrindiniu dėmeniu. Ji – semantiniai „būti“ pakaitai: likti, daryti, virsti, tapti, atrodyti, apsimesti, dėtis, vadinti, vadintis ir t.t.
„Aš vadinuosi Jonas.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dienos eis ilgyn.“
Negrynoji jungtis panašiai kaip grynoji būna dažniausiai išreikšta, bet jei ji neišreikšta, tai gali būti arba elipsinė, arba nulinė.
„Motinos gailestis lieka gailesčiu, o pabarimas – * pabarimu.“ (* praleistas veiksmažodis „lieka“, taigi dabar čia yra elipsė)
Negrynoji nulinė jungtis yra tada, kai sakinys sentencinio pobūdžio. Kartais nėra svarbu nustatyti veiksmažodį prie vardinės dalies:
„Katinas senyn, nagai ilgyn.“
Netikroji jungtis – tai ta, kuri reiškiama savarankiškais veiksmažodžiais, o šie patys vieni gali sudaryti paprastos formos tarinį. Eina jungtimi todėl, kad šalia jų yra kitas žodis, išreiškiantis būvį arba būseną. Loginis kriterijus – tai, kad kitas žodis nereiškia koduojamo turinio, atskiro komponento.
Būvis: „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga.“ (tampa medžiu)
„Mano senelis dvare tarnavo eiguliu.“
Broliai dieną lakstė juodvarniais.“
PASTABA. Sudurtinio tarinio netikroji jungtis negali būti neišreikšta.
Vardinė dalis.Pagal rūšį su veiksniu skirstoma į (tik asmeniniuose sakiniuose):
a. derinamąją
b. nederinamąją
Loginis derinimas: „Aš – mokytoja.“ „Aš – mokytojas“
Derinamosios vardinės dalys reiškiamos būdvardiškais žodžiais:
„Vakaras buvo gražus.“
Brolis buvo pavargęs.“ Abiejuose sakiniuose galima įterpti „toks“, „tokia“
„Aš likau vienas.“
Derinamąja vardine dalimi vadinama ir tokia, kuri išreikšta būvio vardininku. Tai koreliuojamoji vardinė dalis:
„Ąžuolas yra medis.“ („medis“ – derinamoji dalis)
„Mes drąsūs kaip ereliai.“
Nederinamoji vardinė dalis. Joje ryšiai priklauso nuo santykio su tariniu:
• reiškiama bevardės giminės forma:
„Dabar dienos trumpa.“
„Buvo netikėta.“
• Linksniuojamųjų žodžių kilmininku:
„Kieno tas eilėraštis?“
„Jos žiedas iš aukso.“
„Mokytojas buvo ramaus būdo.“
• Įnagininku (kai būvis pastovus). Jis būna su tapsmo veiksmažodžiais:
„Kur matyta, kad ožys būtų daržininku?“ (=taptų)
• Prieveiksmis:
„Gerai tiems, kurie mokosi.“
„Į vakarą Onutei pasidarė blogiau.“
„Buvo daug.“
• Bendratis:
„Amžių nugyventi, ne lauką pereiti.“
„Nagrinėti, ne ropė krimsti.“
• Jaustukai, ištiktukai:
„Mokyklos direktorius oho.“ (=geras)
„Tavo valia bus šnipšt.“
„Jei tu už, tai aš abiem rankom prieš.“
Nederinamosios vardinės dalies pozicijoje gali būti frazeologizmas:
„Tas darbas jam buvo peilis po kaklu.“ (=sunkus)
• Prielinksninės konstrukcijos:
„Pagal Jurgį ir kepurė.“
__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Tarinys
Suvestinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas