Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba.

Tikslai
:

1.    išmokyti linksniuoti neveikiamuosius dalyvius;
2.    supažindinti su neveikiamosios rūšies dalyvių daryba;
3.    lavinti neveikiamosios rūšies dalyvių darybos įgūdžius.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi dalyvių rašybos, buvo apibendrintas veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas.

Ši pamoka bus skirta neveikiamosios rūšies dalyvių laikams ir jų darybai aiškinti.

Kitą pamoką bus gilinamos praeitos pamokos žinios, apibendrinti dalyvių laikai ir daryba.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Patikriname namų darbus. Mokiniai namie turėjo atlikti 338 pratimą raštu.
2. prašau mokinių pasakyti keletą neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių (pvz.: nešamas, ištrauktas, kuriamas, mylimas ir t.t.);
3. Klausiu, kiek laikų turi veikiamieji dalyviai ir kiek neveikiamieji dalyviai (pvz.: veikiamieji turi visus laikus – 4, neveikiamieji tik tris – neturi būtojo dažninio laiko).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) neveikiamosios rūšies dalyvių laikai;
b) neveikiamosios rūšies dalyvių daryba.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai:

a)    kaip atrodytų neveikiamasis dalyvis „pučiamas“ visais laikais? (pvz.: pučiamas, pūstas, pūsimas);
b)    aiškinu, o mokiniai žymisi sąsiuviniuose: „Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus“).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokytojas sako keletą esamojo, būtojo ir būsimojo laiko neveikiamųjų dalyvių, o mokiniai rašosi sąsiuviniuose ir nurodo prie kiekvieno jų, koks laikas (pvz.: būsimas, laukiamas, nešta, mylėtus, dirbtuose, rašomais, mylimoje ir t.t );
b) išlinksniuokite neveikiamosios rūšies dalyvį pučiamas esamajame ir būtajame laike.
c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvių daryba:

a)    klausiu, kaip atrodys neveikiamosios rūšies dalyvis „pučiamas“ būtajame laike (pvz.: pūstas, pūsta);
b)  paaiškinu, kad neveikiamosios rūšies dalyviai kaip ir veikiamosios rūšies yra daromi iš pagrindinių veiksmažodžių formų, t.y.  pūs-ti, puč-ia, pū-tė; neveikiamieji būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma.
c) lentoje mokytojas aiškina  kiekvieno laiko darybą, mokiniai žymisi sąsiuviniuose ir galvoja pavyzdžius (žr. Priedą Nr. 1).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai pagal analogišką pavyzdį parašo šių neveikiamųjų dalyvių laikus, kurių pagrindinės formos yra: stumti – stumia – stūmė, laukti – laukia – laukė, tūpti – tupia – tūpė, ginti – gena – ginė (pvz.: ginti bandą avių).

Taip pat atlieka raštu 350 pratimą iš vadovėlio pagal užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    neveikiamųjų dalyvių laikus;
b)    neveikiamųjų dalyvių laikų darybą.

2. Namų darbams užduodu padaryti raštu 347 pratimą iš vadovėlio.

Neveikiamosios rūšies dalyviai

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba.

Tikslai:

1.    Gilinti mokinių žinias apie veikiamosios rūšies dalyvio linksniavimą;
2.    Išmokyti rašyti vyriškosios giminės dalyvių vardininko galūnes;
3.    Lavinti linksniavimo įgūdžius.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimu, būdingomis linksnių galūnėmis, atliko keletą pratimų, kur reikėjo dalyvius derinti su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

Šią pamoką bus pakartota praeitos pamokos medžiaga, taip pat gilinamos žinios apie veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimą.

Kita pamoka bus skirta neveikiamosios rūšies dalyvių laikams ir jų darybai aiškinti.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.
1. Patikriname namų darbus. Mokiniai namuose turėjo atlikti 332 pratimą raštu iš vadovėlio.
2. Klausiu mokinių, ką jie prisimena iš praeitos pamokos apie veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimą (pvz.: būtojo dažninio laiko dalyviai linksniuojami taip kaip ir būtojo kartinio).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio vardininkų rašyba;
b) dalyvio linksniavimas.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio vardininkų rašyba:

a)    kaip manote, kuo ypatinga yra vyriškosios giminės dalyvio vardininkų rašyba?
b)    lentoje parašau kelis dalyvius vardininko linksniu: matąs / matą,  mylįs / mylį, nešęs / nešę;
c)    paaiškinu, kad dalyviai yra vieninteliai lietuvių kalbos žodžiai, kurių vyriškosios giminės vardininko galūnėje rašome nosinę raidę.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    mokiniai galvoja po 5 dalyvių vardininkus ir galūnes apibraukia;
b)    keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį;
c)    atlieka iš vadovėlio 333 pratimą raštu, išrenka vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos dalyvių vardininkus, pažymi galūnę ir nurodo laiką;
d)    keletas mokinių perskaito, kaip atliko pratimą;
e)    atlieka pratimą, kurį išdalina mokytojas (žr. Priedą Nr. 1);
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko pratimą.

3. Dalyvio linksniavimas:

a)    klausia, kokie vienaskaitos linksniai turi nosines raides žodžio gale (pvz.: vns. vyr. g.  V. / G. ; mot. g. G.)
b)    kokie daugiskaitos linksniai turi nosines raides žodžio gale? (pvz.: tik dgs. V.
c) lentoje mokytojas rašo veikiamosios rūšies dalyvį „dirbąs“ ir jį linksniuoja visais laikais (žr. Priedą Nr. 2);
d) mokiniai rašo tą patį sąsiuviniuose, pasibraukia įsidėmėtinas rašybos vietas.
e) primenu, kad būtojo dažninio laiko veikiamieji dalyviai yra linksniuojami kaip būtojo kartinio laiko dalyviai, o būsimojo laiko dalyviai, kaip esamojo laiko.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai atlieka 335 pratimą iš vadovėlio, įrašo praleistas raides.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    kokia yra dalyvių vardininkų rašyba;
b)    dalyvių linksniavimo sunkumai.

2. Namų darbams užduodu 338 pratimą.

Priedas Nr. 1

Parašykite dalyvių daugiskaitos vardininką:

bąląs –
tempiantis –
mesdavęs –
ūždavęs –
metęs –
čiuošiąs –
čiuožiąs –
kentęs –
tempiąs –
tylintis –
mesiąs –
nešdavęs –
lysiąs –
lįsiąs –

Su trimis daugiskaitos dalyvių vardininkais sugalvokite po sakinį:

Priedas Nr. 2

linksniavimas

linksniavimas-2

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.  Supažindinti mokinius su reikiamybės dalyviu ir išmokyti jį skirti iš kitų dalyvių;
2.  Gilinti mokinių žinias apie veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius;
3.  Išmokyti mokinius pasidaryti reikiamos rūšies dalyvius iš veiksmažodžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2. Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai. – K., 1983.
3. Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais, mokėsi juos atpažinti tekste, aiškinosi jų reikšmes.

Šią pamoką bus supažindinti su reikiamybės dalyviu, mokinsis jį sudaryti, aiškinsis jo reikšmę, taip pat praktikuosis iš veiksmažodžių pasidaryti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvius.

Kitą pamoką mokysis veikiamosios rūšies dalyvių laikus ir jų darybą.

PAMOKOS EIGA

I. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)  reikiamybės dalyvis, jo reikšmė;
b)    neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai;
c)    veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Reikiamybės dalyvis, jo reikšmė:

a)  aiškinu, kokie dalyviai yra vadinami reikiamybės: jei dalyvis rodo daikto ypatybę, kylančią iš veiksmo, kurį dar reikia kažkam atlikti, tai tokį dalyvį vadiname reikiamybės dalyviu. Taip pat pasakau, kad tai reta neveikiamosios rūšies dalyvio forma. Reikiamybės dalyviui būdinga priesaga  -tin- , kuri pridedama prie veiksmažodžio bendraties kamieno.
c)    kiekvienas mokinys pasako po savo sugalvotą reikiamybės dalyvio pavyzdį, pasižymi jį prie taisyklės;
d)    aiškinu, kad reikiamybės dalyvį galima linksniuoti, kaityti giminėmis, ir skaičiais, tačiau jie neturi laikų;
e)    mokiniai sąsiuviniuose sugalvotą reikiamybės dalyvį linksniuoja, kaito giminėmis ir skaičiais;

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) diktuoju mokiniams tris reikiamybės dalyvius, su kuriais jie turi sugalvoti po vaizdingą sakinį;
b) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Neveikiamosios rūšies dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a)    lentoje parašau du pavyzdžius: mylimas ir tempiamas, klausiu, kuris iš jų yra dalyvis;
b)    aiškinu, kad dalyviai gali turėti laikus, būdvardžiai jų neturi, dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, būdvardžiams ji nebūdinga, dalyviai nelaipsniuojami, o būdvardžiai laipsniuojami;
c)    pasakau, kad mano parašytieji žodžiai abu yra dalyviai, tik dalyvis mylimas yra išimtis, nes yra laipsniuojamas: mylimas, mylimesnis, mylimiausias.

4. Veiksmažodis → veikiamosios / neveikiamosios rūšies dalyvis:

a) išdalinu mokiniams užduotis (žr. Priedą Nr. 1);
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

III. Žinių įtvirtinimas.

Mokiniai atlieka raštu 316 pratimą iš vadovėlio.

IV.  Apibendrinimas.

1. Dar kartą pakartojame:
a) kokie yra reikiamybės dalyviai, kaip jie padaromi;
b) dalyvio ir būdvardžio panašumus;
2. Namų darbams užduodu pratimą lapuose (žr. Priedą Nr. 2).

Priedas Nr. 1

Įrašykite reikiamos rūšies dalyvius.

1. Mūsų daržas turi daug (arti) ________________ žemės. 2. Muzikos priemonių parduotuvėje pirkau (mušti) _______________ instrumentą. 3. Norėjau nusausinti prirašytą lapą, bet neradau (sugerti)  _________________ popieriaus. 4. Tų vaistų reikėjo gerti kasdien po tris (valgyti) ________________  šaukštus. 5. Nuo seno šie paukščiai Lietuvoje (gerbti) _________________ ir (prižiūrėti) ________________. 6. Mūsų kaime nebeliko (apgriūti) _______________ lūšnelių, (apleisti) _________________ sodybų. 7. Pro (apšalti) _______________langą vaikai pamatė (ateiti) ________________ moterį. 8. Kitą kartą karalius (turėjo) _______________ seną arklį, seną katę ir seną gaidį. 9. Jau iš toli buvo matyti (blizgėti) ___________________ ledas. 10. Jonukui, tų kalbų (klausytis) __________________, drebėjo širdelė. 11.  (Atsisveikinti) ____________________ susėdome į vežimą ir išvažiavome.

Priedas Nr. 2.

Pabraukite dalyvius ir, išrašę stulpeliu, pakeiskite juos kita rūšimi.

0. Čia ariamas laukas. 1, Žiedais apipiltose liepose darbščiai dūzgė bitelės. 2. Skruzdėlė rado vorą beskundžiantį. 3. Prieš mus – banguojančių rugių laukas. 4. Išgąsdintas žvėrelis pasislėpė. 5. Privažiavome sodybą, apaugusią dideliais medžiais. 6. Gerai apžiūrėjęs, radau, ko ieškojęs. 7. Niekada neužžels takas, vedęs į tėvų namus. 8. Garlaivis, priplaukęs prie uolos, sustojo. 9. Šis vaikas velnio neštas.
PVZ.: ariamas – ariantis;

____________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
PAMOKOS ANALIZĖ – PAVYZDYS (I dalis)

Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA
Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.     Supažindinti mokinius su dalyvių rūšimis;
2.    Išmokyti skirti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius tekste;

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.    Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai.
3.    Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai…..

Šią pamoką susipažins su dalyvio rūšimis, aiškinsis veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių reikšmių skirtumus, atliks pratimus, kuriuose treniruosis rasti dalyvius ir juos skirstyti.

Kitą pamoką susipažins su reikiamybės dalyviais, mokysis juos pažinti, taip pat gilins žinias ir įgūdžius atlikdami užduotis, kuriose jau patiems reikės įrašyti tam tikros rūšies dalyvį.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Aiškinu, kad dalyviai lietuvių kalboje pagal rūšį yra skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Pasakau, kad dar gali būti ir reikiamybės dalyviai, bet juos aiškinsimės kitoje pamokoje.

2.  Lentoje pateikiu keletą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b) dalyvių rūšys ir daryba;

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės:

a)    išdalinu lapelius, kuriuose jie turi sužymėti rodyklėmis veiksmų kryptį (žr. Priedą Nr. 1);
b)    keli mokiniai pasako, kaip sužymėjo veiksmų kryptis;
c)    ką gali reikšti veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai?
d)    mokiniai bando nusakyti reikšmes;
e)    aiškinu, kad dalyvio rūšis parodo asmens ir daikto santykį su veiksmu. Kai veiksmą atlieka pats veikėjas, tą pasakome veikiamosios rūšies dalyviù (plaukiantis laivas, skaitantis berniukas). Kai norime pasakyti, kas veikėjui atsitinka dėl kieno nors kito veiklos – vartojame neveikiamąją rūšį (skaitomas laikraštis, laukiamas žmogus).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 311 pratimą iš vadovėlio, kaip reikalauja užduotis;
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvių rūšys ir daryba:

a)    klausiu, kokias priesagas ir kokias galūnes gali turėti veikiamosios rūšies dalyviai;
b)    sakau, kad dabar braižysiu lentelę, kurią ir mokiniai turi persibraižyti sąsiuviniuose. Lentoje parašau būdingiausias priesagas ir galūnes;
c)    mokiniai sugalvoja su nurodytomis priesagomis ir galūnėmis po vieną veikiamosios rūšies dalyvį;
d)    dar kartą pakartoju, kad veikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo;
e)    klausiu, kokias priesagas gali turėti neveikiamosios rūšies dalyviai;
f)    lentoje surašau būdingiausias priesagas;
g)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
h)    pakartoju, kas neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

IV. Žinių įtvirtinimas.

1.    žodžiu atlieka 308 ir 309 pratimus iš vadovėlio, pasako dalyvių rūšį ir reikšmę;
2.    išdalinu lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 2);
3.    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b)    kokio yra dalyvių rūšys ir su kokiomis priesagomis padaromos.

2. Namų darbams užduodu 314 pratimą iš vadovėlio.

Priedas Nr. 1

uzduotis priedas 1

Priedas Nr. 2

Nurodykite dalyvių rūšį, su 5 iš jų sugalvokite po vaizdingą sakinį.

Paaugęs –
Užaugintus –
Parengtas –
Rengiamas –
Subartas –
Baramas –
Barąs –
Galįs –
Nusipraususių –
Būsianti –
Perkopusi –
Griūvančiame –

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka