Nors lentelėje akivaizdūs veikiančiųjų susidūrimai, tačiau dar norėtųsi trumpai užsiminti apie vyro, moters ir vaiko santykius. „Tėvai paėmė berniuką už rankų ir jis nepabusdamas žingsniavo tarp jų“ (P. 173.). Lentelėj matyti, jog fizinio kontakto tarp vyro ir moters nėra, tačiau kaip tokią jungtį būtų galima įvardyti vaiką, kuris ir skiria, ir jungia abu tėvus būtent per fizinį kontaktą.
Iš esmės, matyti, kad svarbiausi kontaktai arba neįvykstą, arba yra nevykę. Pavyzdžiui, visi kontaktai, kurie vyksta tarp moters ir daktaro, nors turėtų vykti šeimoje, jie yra keičiami tik į žodinį bendravimą ir nesistengiama padėties pagerinti. Toks, regis, svarbus kūdikio gimimas ir jo priežiūra irgi yra paliekami tik motinai (tiesa, vieną naktį prie kūdikio miega vyras, tačiau kontaktas nėra jaučiamas, nes iš esmės vystyklų net ir tada ateina pakeisti moteris). Stipriausias ryšys, kuris palaiko šeimą, ko gero, tik vaikai – jie atstoja visas stokas. Ir dar, manau svarbu pažymėti, kad netgi moteris ir kalytė realizuoja daugiau kontaktų, nei vyras ir moteris, nei vyras ir kūdikis, nei vyras ir vaikas, kas šeimos atžvilgiu yra svarbiausia.
Lentelėje nurodytas struktūravimas nelabai atskleidžia naratyvo dinamiką, tačiau rodo truputį kitus dalykus: susvetimėjimą šeimoj tarp vyro ir moters, patiriamų trūkumų realizavimą už namų ribos (pas gydytoją) ir apskritai, pakrikusį ne tik to meto šeimos, bet ir visuomenės gyvenimą.
__________________________
Daugiau skaitykite:
Vandos Juknaitės „Stiklo šalies” analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo” klasifikacija (II dalis)