Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma.
Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai
: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo įvadinė. Joje buvo pristatyti Vinco Krėvės biografijos faktai, dramos „Skirgaila“ genezė, žanro, problematikos klausimai bendrame nacionalinės dramaturgijos kontekste.

Ši pamoka bus įvadinė, pirminio kūrinio suvokimo ir analizės pamoka. Joje bus gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Kita pamoka bus skirta dramos antrojo ir trečiojo veiksmo analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) „Trumpai aptarsime dramos situaciją, veiksmo laiką ir vietą. o šiandien analizuosim pirmąjį dramos veiksmą „Tarp dviejų pasaulių“.
Mokytojas pamokos pradžioje paskaito ištrauką iš pirmo veiksmo pirmos scenos (nuo pradžios iki „Tiesą ponas sakai.“Mokytojas klausia:
II. Pirminis kūrinio suvokimas (10 min.) 0. Ką reiškia pirmo veiksmo pavadinimas „Tarp dviejų pasaulių“? Kodėl jis taip pavadintas? 0. Jau dramos pradžioje išryškėja krikščionybės ir pagonybės susidūrimas. Pagonybė – tarsi senojo pasaulio realija, o krikščionybė – naujojo. Pirmas veiksmas, remiantis esamos ir peršamos religijos santykiu, taip ir pavadinamas.
1. Koks dramos „Skirgaila“ veiksmo laikas? 1. Niekur tiksliai nenurodomas, tik paantraštėje pažymėta „Iš senovės lietuvių gyvenimo“. Bet minimi personažai (Skirgaila, jo brolis Jogaila) nurodo konkrečią epochą – Lietuvos viduramžius, XIV a. antrą pusę.
2. Kokia istorinė situacija čia minima? 2. Jogaila 1386 m. tapo Lenkijos karaliumi ir, norėdamas stiprinti savo padėtį ne tik Lenkijoje, paskyrė Skirgailą savo vietininku Vilniaus kunigaikštystėje (1387 m.), o Skirgaila prižadėjo ištikimybę Lenkijos karūnai. XIV reikėjo priimti krikščionybę. Tad Jogaila per 1 metus apkrikštijo Lietuvą (1387 m.), išskyrus Trakų kunigaikštystę (priklausančią Skirgailai) ir Žemaitiją. Bet Vokietijos ordinas Lietuvos krikšto nepripažino.
3. Kokią situaciją matome dramos pradžioje? 3. Lietuva jau pakrikštyta valstybė, pilyje jau gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai, tačiau yra ir tokių (vaidila Stardas), kurie ilgisi senų laikų.
4. Kur vyksta dramos veiksmas? 4. Vilniaus Aukštojoje pilyje ir aplink ją.
Mokytojas primena, kad dramoje, jei ji yra tragedija, visada yra ir tragiškas herojus.
5. Kas būdinga tragiškajam herojui? 5. Toks herojus turi būtinai kentėti. Jam turi būti suteikta pasirinkimo situacija, kuri niekur neveda, ir kad ir ką jis pasirinktų – kentės.
6. Ar Skirgaila ir yra toks herojus? Kodėl Skirgailos padėtis tragiška? 6. Taip. Nes jis suvokia, kad jei grįžtų į seną tikėjimą, pasirašytų savo tautai mirties nuosprendį – ją, kaip ir Prūsus, sunaikintų daug stipresni kaimynai Vokiečiai, o jei priimtų naujojo tikėjimo papročius, būtų priverstas prisitaikyti, veidmainiauti, veikti klasta, melu. Jis kenčia ir kankina kitus. KENTĖJIMAS – svarbiausia tragiško herojaus sąlyga. Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas atneša žmonėms ir sau daug kentėjimų. Todėl be viso to, tragiškasis herojus dar yra ir kaltas be kaltės.
7. Prisiminkite klasikinės dramos veiksmo modelį. Iš kokių dalių jis susideda? Kas tose dalyse pasakoma? 7. Ekspozicijos, užuomazgos, veiksmo plėtros, kulminacijos ir atomazgos.Ekspozicijoje išsidėsto priešingos jėgos, užuomazgoje atsiskleidžia pirmas priešingų jėgų susidūrimas, nurodomas postūmis dramos veiksmui, veiksmo plėtra – veikėjų pokalbiai, jų veiksmai iki aukščiausio įtampos taško – kulminacijos, o atomazga – konflikto išsisprendimas.
III. Teksto suvokimo gilinimas (24 min.) 8. Kuri pirmos dalies vieta yra postūmis dramos veiksmui? 8. Skirgaila prievarta uždaro pilyje Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, vykstančią pas sužadėtinį į Lenkiją. Kad lenkams kaip kraitis neatitektų Volynės ir Polodės žemės, Lietuvos valdovas griebiasi prievartos ir taip sukuria situaciją, kuri jį patį sužlugdo.
9. Kaip tas postūmis vadinamas? Kuri dramos vieta yra kolizija? 9. Kolizija – dramos veiksmo išeities taškas, konfliktinė situacija, kuri įstumia dramos personažus į veiksmą ir reikalauja iš jų sprendimo. Tai pirminis draminių prieštaravimų taškas, kai suardoma nusistovėjusi tvarka.
Peržiūrėkite pirmos dalies antrą veiksmą.
10. Kokių laikų ilgisi Butrimas ir Davainis? Kaip juos įsivaizduoja? Pacituokite. Ilgisi senovės, tėvų ir protėvių laikų, kada žmogus buvo laisvas, laisvai gyveno: DAVAINIS. Puikus buvo tada metas, vyručiai! (Rymodamas). Ar kunigas, ar bajoras, sumanė sau ką – ir padarė.“; „BUTRIMAS (abiem rankom atsirėmęs į skobnis, atsilošęs į sieną). Niekas žmogaus nevaržė, ir patsai nesivaržė. “; „BUTRIMAS (kairiąja ranka parėmęs pasmakrę). Tiesa, tiesa. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis. (Atsiremia abiem alkūnėm į skobnis, parėmęs delnais galvą). “; “DAVAINIS <…> Lengva buvo senovėje įgyti narsaus karžygio vardas, bet dabar kitoki laikai. “
11. Kokias nuomones išsako vyrai apie lietuvių tautos sunykimo priežastis? Kieno nuomonė kategoriškiausia? Kodėl? 11. Viena iš priežasčių – dainų nykimas, žmonių ir pasaulio pasenimas, pasikeitimas, Dievų apleidimas: DAUGAILA. Sunkūs dabar laikai. Kas kita, ne dainos, nūnai rūpi žmonėms. “ DAVAINIS (sudėjęs rankas ant kelių). O aš manau, vyručiai, kad pasaulis jau paseno, ir todėl nėra žmonėse linksmumo, kurio buvo seniau. “; „BUTRIMAS <…> Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis.“ Kategoriškiausią nuomonę išsako Skirgaila, nes jis vadovaujasi protu, jam pirmoje vietoje valstybė, be to, galbūt bijo būti palenktas Stardo pusėn, „paminti“ protą: „ SKIRGAILA. Nutilk ir nekalbėk, vaidila.“; „ SKIRGAILA. Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas. “; „ SKIRGAILA (šiurkščiai). Tau nėra reikalo rūpintis, kaip aš pasielgsiu. (Imdamas taurę). Gerk mano vyną, dainuok mums savo gražias dainas – to aš tave prašau, bet tavo patarimų man nereikia. (Geria taurę iki dugno).“
12. Raskite tekste vietą, kur Stardas provokuoja Skirgailą imtis žygių. Ar Stardas nuoširdžiai tiki valdovo galia, ar apsimeta? 12. „STARDAS Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė. Juk dar neišnyko žmonių širdyse senų dievų meilė, ir mūsų dievai juk dar neapleido savo unksnėtu šventovių. Išvyk iš mūsų krašto svetimšalius atėjūnus, ir visa šalis nubus garsiems žygiams! (Paliečia kelis kartus stygas ir nutilsta, lyg atsakymo laukdamas. Skirgaila, suraukęs kaktą, susimąstęs, žingsniuoja išilgai kambario ten ir atgal ir tyli).“Jis vienintelis, kuris nuoširdžiai tiki valdovo galia, tiki jog jis dar nėra pamiršęs senojo protėvių tikėjimo, Dievų ir, matydamas jo nepasiryžimą, dvejones, nepasirinkimą tarp dviejų tikėjimų, bando įžiebti kibirkštėlę ir drąsiną jį, nes tiki jo galia, nes labiau vadovaujasi jausmais, nei gilinasi į valstybės reikalus (tiesiog nenutuokia tikrosios situacijos).
13. Kaip į vaidilą žiūri valdovas? 13. Skirgaila šiuo atveju nepasiduoda jausmams ir į vaidilos raginimus žiūri racionaliai – jam visų pirma rūpi valstybės reikalai. Tikėjimą jis palieka kriviams: „ SKIRGAILA. Mes turime tėvynę gelbėti ir tautę. Dievais tesirūpina kriviai. (Sustojęs ties skobnimi). Tik savo kalbos ir papročių mes niekuomet nepamiršime!
14. Kas šioje ištraukoje atstovauja proto kultui, o kas jausminei sferai? 14. Protui atstovauja pirmiausiai Skirgaila ir visi kiti bajorai, nors jiems ir smagu prisiminti senus laikus ir Dievus, o jausminei sferai – Stardas.
15. Kodėl Lietuvos padėtį galima vadinti tragiška? 15. V. Krėvės pavaizduoti valstybės vyrai ne šiaip gedi senų laikų, o svarsto, kuriuo keliu vesti kryžkelėje stovinčią tautą. Kad ir koks kelias būtų pasirinktas, nė vienas nėra geras, kiekvienas pasirinkimas reikalauja ir tam tikrų „aukų“ – religija -prievartos ir žudynių priedanga.
16. Kaip manot, kodėl Skirgaila ir jo bendražygiai gailisi senojo ir nenori priimti naujojo pasaulio? Kokias vertybes, jų manymu, atneša nauja religija? 16. Gailisi senojo tikėjimo, nes tai jų tėvų tikėjimas, giliai esantis jų širdyse, tačiau suvokia, kad dabartinė situacija yra pavojinga pagoniškam tikėjimui. Naujasis tikėjimas yra svetimas, primestinis, prieš jų valią, nors ir būtų, tam tikra prasme, išeitis gelbstint valstybę. Krikščionybė Su lig naujosios religijos atėjimu nyksta dainos, pasaulis tampa svetimas, ne toks, koks buvęs, nebeliko didvyrių, naujoji religija neša vien skausmą, prievartą, dėl jos praliejamas kraujas.
V VEIKSMAS 17. Kodėl Skirgaila įkalino Oną Duonutę? 17. Politiniais sumetimais. Neleisdamas jai tekėti už Mozūrų kunigaikščio jis išsaugoja Volynės ir Polodės žemes Lietuvai, nes priešingu atveju jos priklausytų lenkams.
18. Kodėl Skirgaila jaučiasi teisus pasirinkęs prievartą? 18. Jam svarbus Lietuvos likimas ir Lietuvos žmonės bei jų gerovė, tad pasinaudojęs savo galia, valdžia jaučiasi teisus, nes tai valdovo privilegija.
19. Kokią nuomonę dispute apie dievus išsako Skirgaila ir kaip ją grindžia? 19. Jis netiki naujuoju dievu – jis blogas. „SKIRGAILA. Aš netikiu Dievo gailestingumu ir niekuomet jo nepanorėsiu. Visas vargas, kuris ištiko mūsų kraštą, nuo jo priklauso. Jis pavydus ir nuolat kovoja su kitais dievais, ir todėl per jį nėra žmonėms gyvenimo žemėje. Kol apie jį nebuvo girdėti pas mus, gera buvo mūsų šaly. Tai sako mūsų dainos ir senų amžių padavimai.“; „SKIRGAILA (atsigręždamas į ją). Tai Perkūnas pakėlė savo rūstų balsą! Davė ženklą, kad jis dar neapleido nedėkingos Lietuvos, kad dar sugrįš į savo unksnėtus ąžuolynus! (Nusigręžęs, tvirtai). Tu atmink, ką aš tau sakiau, ir būk pasirengusi… “
20. Kokie Skirgailos bruožai ryškėja pokalbyje su Ona Duonute? 20. Jis valdingas, griežtas, šiurkštus, besirūpinantis tik valstybe ir, regis, tik ją vieną mylintis, bijantis atsiverti, tačiau tik parodęs savo sielos gelmes, tuoj pat nusivilia, nes iš Duonutės jis „negauna“ to, ko tikisi: užuojautos, šilumos, meilės, pritarimo ir taip tik dar labiau savyje užsisklendžia, tampa atšiaurus: „Kas man darbo, kad jau esi kam žadėjusi! Aš myliu Lietuvą ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu, nei tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui! Jegu žinotau, kad jie geriau sugebės jos garbę išlaikyti, aš užleistau jiems savo vietą.“/ „Negerai darai, kad verki ir prašai. Bark mane, keik, bet neverk ir neprašyk. Aš to ne Aš esu matęs didesnių nelaimių, ir todėl tavoji manęs nejaudina mėgstu.“/„Tu tiesą sakai, aš nevertas esu pagarbos. (Lyg susimąstęs). Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia, ir todėl aš geriu. Aš matau, kad bloga gyventi pasauly, bet kas tuo kaltas, aš nenumanau. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip. Man sunku taip kalbėti su tavim, kaip aš kalbu, bet kaip kitaip pasielgti, aš nežinau.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.) 21. Kur dramoje yra ekspozicija ir iki kur ji tęsiasi? 21. Pirmos dalies pirmi trys veiksmai – ekspozicija.
22. Nuo kurios vietos „įsivažiuoja“ drama? Kodėl? 22. Nuo ketvirtosios scenos. Šioje scenoje susitinka visi pagrindiniai veikėjai, pagrindinės veikėjų stovyklos: vokiečiai, lenkai ir lietuviai, kyla ginčas dėl maisto šventinimo.
23. Kodėl Ona Duonutė pasirodo tik 5 veiksme, nors ji yra vieno iš konfliktų kaltininkė? 23. Taip stiprinama įtampa, veikėjas pristatomas kitų veikėjų replikomis, sudaroma išankstinė nuomonė, nupasakojama priešistorė.
Namuose dar kartą peržvelkite visą dramą ir išskirkite draminius trikampius. (~6 trikampiai) (žr. Priedą Nr. 1). I dalies 4 veiksmas – čia vyksta puota, kuri kritikų yra įvardijama kaip teismas, susidedantis iš trijų dalių. Įvardykite, kas jose supriešinama. 1) Krikščionys ir pagonys;2) pačių krikščionių tarpusavio priešiškumas ( lenkai, vokiečiai ir gudai vieni kitus vadina eretikais, lotynistais);3) Skurdutis apkaltina svečius ir apsikrikštijusius lietuvius, o lietuvių bajorai pasipiktina svečiais ir Skirgaila.
V. Vertinimas. (1 min.) Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius (pažymi pliusiukus).

__________________________

PRIEDAS NR. 1

1. Politinis – religinis konfliktas. Dėl Lietuvos kovoja trys priešiškos jėgos: lietuviai, lenkai, vokiečiai. Lenkai ir vokiečiai pristatomi proto – jausmų kontrasto principu.
2. Politinis konfliktas: Skirgaila verčia Oną Duonutę tapti jo žmona dėl kraičio, Mazovietis viešai priešinasi Skirgailai, bet slapta įtikinėja Duonutę tekėti, kad per ją lenkai turėtų įtakos Skirgailai, o Keleris siekia padėti Duonutei pabėgti pas sužadėtinį, kad taip sukiršintų lietuvius ir lenkus, o Mozūrų kunigaikštį palenktų savo pusėn.
3. Ir Skarbekas ir Mazovietis stengiasi įtikinti Duonutę pasiaukoti Lenkijos ir Bažnyčios labui, bet Ona Duonutė priešinasi.
4. Skarbekas diplomatiškai įtikinėja priešiškai nusiteikusį Skirgailą leisti Duonutei vykti pas sužadėtinį.
5. Meilės trikampis: Ona Duonutė abiem priešinasi.
6. Paralelinis trikampis: Oligė myli Kelerį ir nenori jo paleisti, Keleris siekia pasimatyti su Duonute ir ją pamilsta, bet Duonutė atsisako su juo bėgti pas savo sužadėtinį ir tuo pat kyla konfliktas tarp jos ir Oligės.

__________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *