Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, vaidmeninis skaitymas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo skirta kūrinio analizei (analizuotas antras ir trečias dramos veiksmas).

Ši pamoka bus skirta ketvirto dramos veiksmo analizei ir viso kūrinio apibendrinimui. Atskirai bus gilinamasi į finalines scenas, jas mokiniai ruošis skaityti vaidmenimis. Skirgailos personažą analizuos ir apibendrins viso kūrinio kontekste.

Kita pamoka bus įvadinė apie naują literatūros kryptį simbolizmą Bendrieji simbolizmo bruožai“. Pagrindinius simbolizmo bruožus bandys įžvelgti analizuodami Rainerio Marijos Rilkės eilėraštyje.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai. Mokytojas pasako, kad šiandien bus analizuojama ketvirtoji dramos dalis ir apibendrinta visa drama.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (15 min.) Pokalbis 1. Kaip paskutinės dramos dalies pavadinimas siejasi su jos turiniu? 1. Pavadinimas tiesiogiai apeliuoja į pagrindinio herojaus Skirgailos asmenybės padėtį situacijoje, į kurią jis pateko pasirinkęs tam tikrų veiksmų kelią. Čia kuriama priešprieša: žemiškojo kapo duobė praryja moraliai pakilusį Kelerį, o moraliai miręs Skirgaila prasmenga dvasios tuštumos bedugnėn. „Bedugnė“ gali simbolizuoti ir padėtį, kurioje yra atsidūrusi visa valstybė.
2. Pamokos pradžioje aptarėme, kad kulminacija gali būti visa paskutinė dramos dalis, tačiau joje esama keleto ir ryškesnių įvykių – lūžių, kurie gal kaip tik ir galėtų būti kulminacinės vietos. Kokie tai įvykiai? 2. Keletas tokių lūžių galėtų būti: Kelerio apsisprendimo mirti scena, taip pat ta vieta, kur Skirgaila suvokia tikrąją padėtį ir liepia kuo greičiau pakasti karstą: „ SKIRGAILA (nieko neklausydamas, įbedęs akis į karstą, žengia du tris žingsnius priekin, paskui užpakaliu slenka atgal, nustebęs praveda ranka per veidą). Nejaugi? (Lyg atsikvošėjęs). Ak, štai kas yra? (Ploja delnais). Ei, kareiviai! (Kareiviams, kurie pasirodo duryse). Imkite jį greičiau ir pakaskite!.. Tik greičiau… <…> Greičiau jūs ten judėkit!..
Peržvelkite sceną, kur kalba Šviesusis ir Tamsusis vyras. 3. Kur ir kada vyksta šios scenos veiksmas? 3. Veiksmas vyksta Kapeloje, vakare, viduryje pastatytas karstas, aplink jį degančios žvakės ir lempelės. Pradėjus kalbėtis abiem vyrams, tarsi viskas aplink išnyksta, vyrauja tamsa, tik apie karsta šviesu:„ Kapela kupina mėlynos šviesos. Visi lyg pranyksta, matyti tik viena kunigaikštienė.“
4. Kas dalyvauja veiksme? 4. Jonas Skarbekas kalba maldas neva už Stardą, keli bajorai susirinkę visa tai stebi, kunigaikštienė meldžiasi. Keleris lyg ir nieko neveikia, bet čia ir vyksta pagrindinis „veiksmas“ – jis mąsto, bando apsispręsti. Čia galima minėti Tamsųjį ir Šviesųjį vyrus, kurie veikia sieloje kaip dvi vidinės jėgos.
5. Kas yra tie Šviesusis ir Tamsusis vyrai? Ar jie realūs? Kas jais atskleidžiama? 5. Šie vyrai nėra realūs. Jie padeda atskleisti herojaus vidinį konfliktą, parodyti dvi jėgas, kovojančias Kelerio viduje. Šviesusis vyras atstovauja žmogaus kilnumą, gėrį; Tamsusis vyras – tarsi savisaugos instinktas, reikalaujantis pirmiausia žiūrėti savęs.
6. Apie ką kalba abu vyrai? 6. Abu pateikia svarius argumentus: Šviesusis, kad reikia geriau mirti garbingai ir riteriškai, saugant kunigaikštienės garbę, Tamsusis, kodėl pirmiau reikėtų gelbėti save.
7. Kaip jaučiasi Keleris? 7. Jis turėtų jaustis labai dviprasmiškai – iš vienos pusės labai silpnas ir pasidavęs baimei, dvejonėms, persmelktas kančios, siaubo, iš kitos pusės – racionaliai mąstąs ir save drąsindamas Keleris turėtų jaustis gan stiprus dvasiškai, ryžtingas pranykstant Tamsiajam vyrui.
„Tyliai pamąstykite, jei reikėtų suvaidinti šią sceną, kaip turėtų kalbėti abu vyrai, kaip Jonas Skarbekas, koks turėtų būti visų veikėjų balso tonas. “ 8. Kaip turėtų kalbėti veikėjai? 8. Galimi įvairūs pasvarstymai, bet kalbos turėtų kelti šiurpą, baimę, bet tuo pačiu kurti gedulingos aplinkos vaizdą.
III. Teksto suvokimo gilinimas ( 15min.) Mokytojas skirsto mokinius vaidmenimis. Mokiniai skaito sceną, bando perteikti jos nuotaiką, paryškindami prasminius akcentus.
Euristinė užduotis (5 min. ) Tyliai peržvelkite finalinę sceną.
9. Kada ir iš ko Skirgaila supranta, kad vietoj Stardo guli Keleris? 9. Įėjus kunigaikščiui pūsteli vėjas ir atsidengia Kelerio galva iki akių. Butrimas perspėja Skirgaila apie velionio pasikeitimą, bet tada valdovas nesureaguoja, o po kunigaikštienės nualpimo atidžiau įsižiūrėjęs supranta klastą.
10. Kodėl liepia kuo greičiau pakasti karstą? 10. Skirgaila supratęs klastą pasielgia neapgalvotai, tiesiog žengia lengviausiu susidorojimo keliu, taip susidoroja su Keleriu, tarsi parodo valdovo galybę.
11. Ką rodo toks neapgalvotas ir skubotas Skirgailos poelgis? Ar Keleris atstoja viską, prieš ką Skirgaila kovojo? 11. Galima įžvelgti Skirgailos kaip valdovo bejėgiškumą. Nuo tragedinės didybės jis puola į smulkų kerštą ir susitvenkusią pagiežą atpalaiduoja aklai, įnirtingai, gyvuliškai, nukreipdamas ją į jam svarbią, bet pavienę ir pačią prieinamiausią auką. Iš tiesų, Keleris iš dalies yra vienas valdovo priešų, bet tai pavienė auka, kuri neatstoja visos priešininkų jėgos.
12. Skirgaila įvykdo savo pažadą-atkeršija vokiečiui. Jis nugalėtojas, ar pralaimėjęs? Kodėl? 12. Jis pralaimi kaip valdovas – neradęs kelio Lietuvai. Užkasęs Kelerį gyvą – pralaimi ir kaip žmogus, nes žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį.
13. Iš kur kyla Skirgailos tragizmas? 13. Daugumoje situacijų Skirgaila atsiduria ant negalimumo ribos (jis negali eiti iš vien su kryžiuočiais, negali ir jų ignoruoti, negali atšaukti krikšto, bet negali jo viduje ir priimti – meluotų pats sau, nenori atsižadėti pagonybės, bet nepajėgia jos nuosekliai laikytis, nežino visos tiesos, bet negali priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi be žmonių užuojautos, bet tuo pat metu ir negali jos tikėtis, nori būti mylimas, bet nemoka mylėti) – iš čia kyla jo tragizmas. Per visą dramą brėžiama herojaus dvasios žlugimo linija, rodomas jo savigriovos procesas.
14. Kaip dramoje kuriamas komizmas? Iš ko pasišaipoma? 14. Komizmas daugiausia kuriamas kontrasto principu ir yra demaskuojamojo pobūdžio, nukreiptas į lietuvių priešininkus (daugiausiai ekspozicinėje scenoje, kur veikia lenkai). a) Pasišaipoma iš lenkų – čia komiškas efektas kuriamas pasitelkiant kalbos toną ir turinį, žodžių ir elgsenos kontrastus (žemojo stiliaus kalba šneka aukščiausio socialinio sluoksnio žmogus vyskupas Henrikas Mazovietis: nuo „nusidėsite šventajai dvasiai, o nusidėję amžino neteksite gyvenimo“ iki „nezaunyk niekų“ (gudrus ir ciniškas politikas, taktinių manevrų ir retorinių vingrybių meistras) / „Taip mane sutikti!..Mane, kunigaikštį, aukštą bažnyčios dignitorių ir svarbiausiąjį karaliaus patarėją!.. Patsai didysis Romos ciesorius nebūtų drįsęs tiek užgauti mane ir mano asmeny įžeisti šventosios bažnyčios ir lenkų karaliaus garbę…“. Pajuokiamas luominis ir tautinis pasipūtimas, vos tramdoma agresija kits kito atžvilgiu (tarp savųjų). b) Ironizuojami ir jo veiksmai – Bažnyčios galių perdėtas išpūtimas: „Štai padūmiau, ir nebėra tavo pažadų. Bažnyčios duota man galia naikinu visus tavo pažadus! – sako Onai Duonutei. c) Puotos laiminimas – krikščioniškojo pasaulio atstovai, skelbiantys taką, patys vieni kitų atžvilgiu yra agresyvūs.
15. Kas dramoje lemia Skirgailos veiksmus ir pasirinkimus? Kaip jos suprantamos, kada tampa svarbios? 15. Lemia vertybės – tėvynė, tiesa ir meilė.Tėvynė – politika jam ne užsiėmimas ir veikla, o esminė saviraiškos forma ir net misija – kunigaikščio kepurė neprastesnė už vokiečių siūlomą karūną (III v. 3sc. ), jaučia situaciją, mato rezgamas pinkles, moka užbėgti joms už akių (I v. 4 sc.). Skirgailos programa ne užkariauti, o ginti.Tiesa – tiesoieška vyksta religijos sferoje.Meilė – poreikis meilei auga didėjant nusivylimui politika, beviltiškai ieškant tiesos. Meilė tampa alternatyva veiklai, valiai, protui, paskutine priebėga nuvargusiam.
16. Kur dramoje matomas idealo ir tikrovės neatitikimas ir kada kyla šių sferų konfliktas? 16. Kai yra suardomos vertybės – kyla idealo ir tikrovės konfliktas.Tėvynė – konfliktas kyla, kai neatitinka pasirinktos strategijos ir taktikos, kai keliami tikslai neįgyvendinami pasirinktomis priemonėmis.

Tiesa – Skirgaila ieško tiesos ne tikėdamas, o viską tikrindamas pats, jis nori žinoti, o ne tikėti. Su lietuviais jis krikščionis, su krikščionimis – pagonis.

Meilė – mylėdamas jis nemoka išprovokuoti palankumo sau, meilėje nesugeba duoti arba duoda ne tai, ko iš jo tikimasi. Žmonių santykiuose, kaip ir politikoje jis veikia jėga.

Mokiniai namie ruošis rašyti interpretacija iš dramos „Skirgaila“ ištraukos.
V. Vertinimas. (2 min.) Aktyviausiai dalyvavę mokiniai įvertinami pažymiais.

__________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *