Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (1)

„Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną Dvarą
Čystą vandenį savo ing Nemuną varo…“

S. Stanevičius

Gyvenvietė, kur teka Nevėžis, kur kiurkso maži nameliukai ir stūkso mūrai, kur gamta žmones išmaitina ir gaubia ramybe, Šileliu vadinama. Čia gimė ir užaugo mūsų rašytojas žemietis Vladas Dautartas. Būdamas dar mažas, jis jau išsiskyrė iš visų Šilelio vaikų – vladas-dautartasbūsimą rašytoją traukte traukė gamta, vienuma, o ypač įdomus Vladui Dautartui pasirodė Nevėžis ir naktinė žvejyba. Įspūdžiai išsakyti pradinių klasių rašiniuose, kurie pasak mokytojos Milkienės, kaip pavyzdys buvo skaitomi vyresniesiems. Keistu pomėgiu mokytoja laiko ir Vlado Dautarto sutarimą su žaliąja gamta, kai grįždamas iš mokyklos jis retkarčiais prieidavęs prie vieno ar kito medelio, jį apglėbdavęs rankomis, prisiglausdavęs visa krūtine ir klausydavęsis jų kalbos, su jais bendraudavęs. Dažnai Raudondvario mokykloje apsilankydavęs ir tada, kai Šilelyje jau nebegyveno. Tokį jį čia ir dabar prisimena: energingą, įdomų, jautrios sielos, mėgstantį bendrauti…

Minėdami jubiliejinį gimtadienį, susitikome su rašytojo šeima, giminėmis, artimaisiais. Ypač įdomiai bendravome su sūnumi, Panevėžio dramos teatro režisieriumi Juliumi Dautartu, kuris paskatino giliau ir įdėmiau pasklaidyti kūrinių puslapius. Keliaudama po Šilelį, bendraudama su buvusiais rašytojo draugais, kaimynais, nutariau patyrinėti veikėjų tipus ir prototipus.

Tikrovė be galo turtinga, joje yra visko – didingumo, atsitiktinių smulkmenų, įvairiausių žmonių, įvairiausių likimų. Visa tai čia susiraizgę, susipynę. Kūryba – tai pirmiausia atranka, pradinių duomenų sulydymas, koregavimas, transformavimas. Net ir tais atvejais, kai rašytojas jau yra apsisprendęs vaizduoti konkretų tikrovės reiškinį, žmogų – prototipą, kūrybos procese jis neišvengiamai nutolsta nuo originalo, paverčia jį kažkuo kitu. Vieni bruožai ryškėja, kiti blanksta, kol visiškai išnyksta, nes vaizduotė ima siūlyti naują medžiagą – kūrinyje prototipą pakeičia personažas, kuris tik iš tolo primena žmogų tikrovėje.

„Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ tipas apibrėžiamas taip: „Tai literatūros veikėjas, turintis apibendrintus būdingus tam tikros grupės žmonių bruožus“, o „Tarptautinių žodžių žodyne“ tipas įvardijamas, kaip grožinės literatūros kūrinio veikėjas, kurio ypač ryškus ne individualus, o bendresnieji bruožai, būdingi kuriai nors didesnei žmonių grupei.

Prototipas „Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ apibūdinamas kaip realus asmuo, panaudotas meno kūrinio veikėjui kurti, o „Tarptautinių žodžių žodynas“ jį apibendrina šitaip: „Realus asmuo, pagal kurį menininkas (dažn. rašytojas) sukuria veikėjo paveikslą, figūrą“.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (2)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (3)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (4)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (5)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (6)

Susiję įrašai:

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *