Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (4)

Vienas pagrindinių V. Dautarto kūrybos bruožų novelių romane „Senojo gluosnio pasaka“ – neišgalvoti neišgalvotų žmonių charakterio bruožai, jų buitis, elgsena, gyvenimo būdas. Du broliai ir jų kalnas – du Vlado Dautarto kūrybos akcentai – tai tikra. Tas kalnas – „gelbėjimosi valtis“ žiemos metu, kai visą kaimą ima gąsdinti plaukiantys grėsmingi ledo luitai, kai visos sodybos skęsta šaltame vandenyje, o žmonių akyse matyti išgąsčio, baimės, abejingumo kibirkštis. Kur anksčiau ant kalno sutilpdavo daugybė žmonių – dabar tos vietos nė nepastebėsime – beliko tik maža kalvelė ir viską už mus pasakanti V. Dautarto novelė „Nuo dviejų brolių kalno“. Ypač akį Vlado Dautarto novelėje „Nuo dviejų brolių kalno“ patraukia dviejų brolių – Jurgio ir Juozapo – buitis, bendravimo ypatumai, gyvenimo būdas: „Ramybe ir susiklausymu apgaubta brolių Jurgio ir Juozapo Vilučių sodyba. Abu jie taikiai, niekuomet nesipykdami šeimininkauja dvylikos hektarų ūkyje, dalindamiesi viską pusiau, nors vyresnysis, Jurgis, vedęs ir turi vaikų, o Juozapas senberniu liko. Vilučiai turi visko, ko jiems reikia, nieko iš kitų neprašo ir kitiems neduoda. Kaimas sau – jie sau,“  – taip rašytojas įvardina du brolius – Adomą ir Igną.

Ne tokios ryškios, bet visiems reikalingos asmenybės – Morta ir Povilas Kuriai – Šilelio meisteris Kostas ir jo darbšti žmona Adelė. „Į jo gražiai sutvarkytą sodybą, į jo malūną – dirbtuvę, stovinčią ant upės skardžio, visi kelią gerai žino. Lygiai kaip ir jo staigų būdą – su meistru reikia mokėti rasti kalbą, nes ne kiekvieno užsakymą priima, ne su kiekvienu leidžiasi į šnekas. Užtat daug kas su jo žmona Morta tariasi, per jos gerą širdį prie meisterio priartėja…“ Dar ir dabar Kosto žmona, jau būdama brandaus amžiaus, mielai prisimena seniai praėjusias dienas ir su nuoširdžiu džiaugsmu pasakoja apie Šilelį ir apie neatpažįstamai pakitusias jo vietas.

besikeicianti-silelio-gyvenvieteViskas pasikeitė, atrodo, kad Šilelis visada buvo toks, koks dabar yra, sunku įsivaizduoti ir tuos žmones, juos anksčiau supusią aplinką, keista skaityti Vlado Dautarto knygas, kai negali patikėti tuo, kas parašyta, kai viso to nematei…

Bet ne viskas liko baltuose knygų puslapiuose ar tolimoje praeityje – šiomis dienomis dar sužibo viltis viską sužinoti gyvai, pajusti praėjusių dienų dvasią, kuri vis dar gyva meisterio žmonos Adelės atsiminimuose ir širdyje. Šileliui liko ištikima iki šių dienų: Ji „laikosi Šilelio“, o gamta – Jos, nors daug kas metams bėgant pasikeitė – Šilelis tas pats, bet jau nebe toks, ir medžiai tie patys, bet ne tokie, ir žmonės kiti, jau nebe tie, nors ir yra tų pačių.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (1)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (2)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (3)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (5)
Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (6)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *