KELIONIŲ IR VIETOVIŲ APRAŠYMAI
Dar viena labai populiari straipsnių grupė – kelionių ir vietovių aprašymai. Akivaizdžiai matyti susidomėjimas svetimomis šalimis ir kitomis kultūromis. Kelionės madingos buvo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl ir N. R. apie tai yra daugybė straipsnių. Rašė ne tik Matas Šalčius, bet prof. F. Kemėšis, A. Bendoravičius bei kt. Keliauti ir aprašyti patirtus įspūdžius, regis, buvo mados reikalas. Keliavo ne tik mokslininkai, bet ir mokiniai, studentai, o apie tai rašė Naujojoje Romuvoje (str. „Kauno meno mokyklos ekskursija Rygoje“, „Lietuviai Urugvajuje“, „Lietuvių ekskursija Airių žemėje“). Straipsnius galima skirstyti į dvi grupes: pastarieji labiau dalykiniai, informaciniai, savo turiniu dėmesį koncentruojantys į faktus, sąsajas su istorija, o kiti (A. Bendoravičius „Lietuvos Šveičarijoje“, kur kalbama apie Džūkiją, ypač Mato Šalčiaus „Laimingųjų žmonių sala“ apie Bali salą (Nr. 3. (55) p.60-61) ) skirti visuomenę ne tik supažindinti su kitomis šalimis, bet ir pateikti patirtus įspūdžius, gamtos aprašymus, nubrėžti tam tikros kultūros gaires, savitumus ir potekstėje dar nurodyti, kad tos šalies kultūra ir žmonių gyvenimas galėtų būti kaip siekiamybė, pavyzdys Lietuvai, kuriai derėtų pasimokyti taip gražiai gyventi, kaip tolimųjų kraštų žmonės gyvena („Gunung Anung papėdėje jie turi aukso kasyklas.
Jie kasa tuos daiktus ne pinigams daryti, bet papuošalams. Pinigai jų gyvenime, bendrai, atrodo jokio vaidmens nevadina.“ / „Baliečiai nežino, kas yra šių dienų materijalizmas ir industrizmas, ir yra laimingi. Kam jiems cukraus dirbtuvė, kad jie patenkinti savo naminiu rudu cukrumi, kurį gali lengvai iš cukraus švendrių namie pasidaryti ir kuris yra nemažiau saldus, kaip dirbtuvinis. Saloje nėra elgetų, pavargėlių, paliegėlių, nors nėra nei elgetynų, nei darbo namų, nei ligoninių. Geras maitinimasis, užuojauta vienas antram, visuotinis padorumas nugali ligas ir skurdą. Sala įsidėmėtina tuo, kad joje nėra nei esketizmo, nei isterinių šauksmų į dorovę ir susilaikymą, nei lytinio palaidumo.“).
Mano nuomone, tokie straipsniai rodo ne tik Lietuvos atvirumą pasauliui, naujoms idėjoms, norą pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir troškimus neatsilikti, žengti koja kojon su pasauliu, viską žinoti apie atokiausius žemės kampelius, būti madingais ir taip kurti savąją kultūrą, nesvarbu, kad gal į kitas panašią, bet niekuo neprastesnę.
________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Sportas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Mokslas.
Žurnalas “Naujoji Romuva” 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.
Susiję įrašai:
- Žurnalas „Naujoji Romuva“ 1932 metais. Mokslas.
- Žurnalas „Naujoji Romuva“ 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.
- Žurnalas „Naujoji Romuva“ 1932 metais. Sportas.
- Žurnalas „Naujoji Romuva“ 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.
- Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (III dalis)
- Trumpai apie kūrybiškumą ir kūrybinę vaizduotę
- Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis“ (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)
