Postmodernizmas ir tradicija

Tradicijos elementai postmodernizmui yra nepaprastai svarbūs, ypač turinio požiūriu. Jie įkūnija užmirštus visuomenės ir architektūros bruožus, simbolius bei žmogaus lūkesčius. Tačiau visi šie turiniai į gyvenimą grąžinami tik transformuoti. Postmodernizmui būtinas ir didesnis raiškumas, o ne tik puošybiniai elementai ar „citatų mišrainė“. Jei postmodernizmas ir pasitelkia tradiciją, tai tik ją perdirbdamas ir moderniai išreikšdamas. „Postmodernizmui … Skaityti toliau: Postmodernizmas ir tradicija

Summa summarum

1. Postmodernizmas – visa apimantis reiškinys. Tačiau labai dažnai, neapibrėžus, koks turinys yra patalpinamas į sąvoką, kyla paradoksali situacija – postmodernizmo terminas vartojamas net ten, kur jis visiškai netinkamas. Todėl neretai atsiranda tokie dalykai kaip postmoderni teologija, postmodernus turizmas, postmoderni kūno kultūra ir t.t. 2. Postmodernizmo sąvoka suformuluojama Lutzo Geldsetzerio 1959 m, tačiau ji vartota … Skaityti toliau: Summa summarum

Žinijos lūžiai

Vienas iš žinijos lūžių skatintojų – Michelis Foucault. To pagrindas – 1966 m. pasirodžiusi knyga „Žodžiai ir daiktai“. Šiame veikale jis išskyrė žinijos raidą nuo XVI a. iki dabarties ir nustatė, kad tuo metu įvyko du esminiai lūžiai. Pirmasis – XVII amžiuje (perėjimas nuo tradicinio pažinimo prie klasikinio) ir antrasis – XIX a. (perėjimas nuo … Skaityti toliau: Žinijos lūžiai

Filosofinės postmodernybės koncepcijos

Postmodernybės teoretikai nepritaria trivialiai idėjai, jog modernybės epochą vienu akimirksniu pakeičia ir paneigia postmodernybė. Welschas taip pat konstatuoja tą faktą, kad iš tiesų viskas vyksta laipsniškai, o ribą, kada prasideda postmodernybė, nustatyti sudėtinga, tačiau atsisveikinimas su „novizmu“ ir yra ta minimali perėjimo į postmodernybę sąlyga. Beje, šį „novistinį“ modernybės pobūdį pirmas suvokė ir kritikavo Nietzsche. … Skaityti toliau: Filosofinės postmodernybės koncepcijos

Postmodernizmo samprata

„Postmodernizmas jokiu būdu nėra nei antimodernizmas, nei transmodernizmas – jis yra savo paties ribotumus ir rigorizmus įveikiantis modernizmas. <…> Architektūroje postmodernizmas peržengia monopolijos ribas ir įgyja laisvę naudotis tradicijos potencialais bei gaivini pamirštas modernizmo kryptis. Jis stoja prieš save patį degradavusį modernizmą, suteikia gyvybingumo jo naujoms intencijoms ir iš principo įveikia tradicinį jo ribotumą. Šiuolaikiškumas … Skaityti toliau: Postmodernizmo samprata