Paieškos rezultatai: Vientisinio sakinio analiz%C4%97

Sakinio išsamios analizės pavyzdys

I. Tai vientisinis asmeninis dvinaris išplėstinis konstatuojamasis sakinys. Jo predikatinis centras leitenantas žvalgėsi. II. Veiksnio grupė – leitenantas, sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje: leitenantas – vientisinis veiksnys (kas žvalgėsi?), išreikštas subjekto vardininku; sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje – sudėtinis atributinis pažyminys (koks leitenantas?), išreikštas dalyvine konstrukcija, kurios pagrindinis pilnojo derinimo komponentas sėdėjęs turi priklausomą komponentą vežimaityje – … Skaityti toliau: Sakinio išsamios analizės pavyzdys

Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)

Sudėtinis sakinys – didesnis vienetas už vientisinį sakinį. Jį sudaro du ar daugiau predikatinių (gramatinių) centrų. Tai bicentriškas, policentriškas sakinys. Probleminiais sakiniais galima laikyti: 1. kai yra konstrukcija, pagal formą atitinkanti šalutinį prijungiamąjį sakinio dėmenį, kuris yra sustabarėjęs: „Nėra ko ilgai gaišuoti.“ „Nėra, kas valgo.“ Tokias konstrukcijas reikia laikyti sakinio dalių atitikmenimis, o ne sakinio … Skaityti toliau: Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)

Jonas Jablonskis

Apie Joną Jablonskį norėtųsi pradėti B. Sruogos žodžiais, kurie labai aiškiai nusako tikrąjį Jono Jablonskio pašaukimą, nes turbūt daugelis žinome, kad Jonas Jablonskis vadinamas lietuvių kalbos tėvu. „Jablonskis nėra mokslo žmogus, jis logaritmų tablytėlėmis neskaičiuoja, kiek kurioj kalboj c kaitaliojasi su t ir d ar kuria kita kombinacija. Bet Jablonskis sako: taip žmonės sako. Ir … Skaityti toliau: Jonas Jablonskis