Modalumas

Modalumą galima apibrėžti bendrine prasme – tai sakinyje išreikštas kalbėtojo požiūris į turinį. Pirminį modalumą turi kiekvienas sakinys. Modalumas ir predikatyvumas yra kilę iš logikos. Logikoje predikato ir subjekto santykis suvokiamas trejopai: kaip realybė, kaip galimybė ir kaip būtinybė. Iliustruosiu pavyzdžiu: „Nuskinta gėlė nuvysta.“ – tai būtinybė (būtinai taip nutiks); „Čia Platonas ateitų.“ – galimybė … Skaityti toliau: Modalumas

Komunikaciniai sakinių tipai

Pats terminas ne visų vienodai vartojamas ir tipai ne vienodai skiriami. Tradiciškai yra keli tipai: Modaliniai tipai – orientuojama į modalumą (nuosaką); Sakinių tipai pagal turinį: a. ar informacija; b. ar jos reikalaujama; c. ar reikalaujama atlikti veiksmą. Dar prie visų bandomi šlieti šaukiamieji sakiniai, bet jie netelpa į sakinių klasifikaciją, nes bet koks sakinys … Skaityti toliau: Komunikaciniai sakinių tipai

Mišrusis tarinys

Mišrusis tarinys turi ir sudurtinio, ir suvestinio tarinio bruožų. Taigi, jis skyla į dvi dalis: viena dalis yra neprasminga, kita formuoja tarinio turinį. Pagal formą pirma dalis atitinka suvestinį / sudurtinį tarinį, o kita dalis atitinka suvestinio / sudurtinio tarinio vardinę dalį, retais atvejais atitinka visą iš tų tarinių dalį. Skiriami trys modeliai: • Kai … Skaityti toliau: Mišrusis tarinys

Suvestinis tarinys

Suvestinį tarinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – gramatinė, asmenuojama arba beasmenė veiksmažodžio forma, rodanti modalumą, asmeniškumą, bet neformuojanti tarinio turinio (pagalbinė dalis), o antroji – reikšminė dalis, formuojanti tarinio turinį. Antroji gali būti reiškiama bendratimi arba dalyviu. Pagalbinė dalis skirstoma pagal formą: Vientisinė („galėjo vaikščioti“, „buvo pradėję dirbti“, „liežuvį niežėjo“ = norėjosi). SEMANTIKA. Ji reiškiama … Skaityti toliau: Suvestinis tarinys

Sudurtinis tarinys

Sudurtiniai tariniai – tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis. Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį. … Skaityti toliau: Sudurtinis tarinys