Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA
Tema. Dalyvių rūšys.

Tikslai:

1.     Supažindinti mokinius su dalyvių rūšimis;
2.    Išmokyti skirti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius tekste;

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.    Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai.
3.    Žemaitis R. Lietuvių kalbos vartojimo ir rašybos užduotys ir testai.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai…..

Šią pamoką susipažins su dalyvio rūšimis, aiškinsis veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių reikšmių skirtumus, atliks pratimus, kuriuose treniruosis rasti dalyvius ir juos skirstyti.

Kitą pamoką susipažins su reikiamybės dalyviais, mokysis juos pažinti, taip pat gilins žinias ir įgūdžius atlikdami užduotis, kuriose jau patiems reikės įrašyti tam tikros rūšies dalyvį.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Aiškinu, kad dalyviai lietuvių kalboje pagal rūšį yra skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Pasakau, kad dar gali būti ir reikiamybės dalyviai, bet juos aiškinsimės kitoje pamokoje.

2.  Lentoje pateikiu keletą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių pavyzdžių.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b) dalyvių rūšys ir daryba;

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės:

a)    išdalinu lapelius, kuriuose jie turi sužymėti rodyklėmis veiksmų kryptį (žr. Priedą Nr. 1);
b)    keli mokiniai pasako, kaip sužymėjo veiksmų kryptis;
c)    ką gali reikšti veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai?
d)    mokiniai bando nusakyti reikšmes;
e)    aiškinu, kad dalyvio rūšis parodo asmens ir daikto santykį su veiksmu. Kai veiksmą atlieka pats veikėjas, tą pasakome veikiamosios rūšies dalyviù (plaukiantis laivas, skaitantis berniukas). Kai norime pasakyti, kas veikėjui atsitinka dėl kieno nors kito veiklos – vartojame neveikiamąją rūšį (skaitomas laikraštis, laukiamas žmogus).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 311 pratimą iš vadovėlio, kaip reikalauja užduotis;
b) keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvių rūšys ir daryba:

a)    klausiu, kokias priesagas ir kokias galūnes gali turėti veikiamosios rūšies dalyviai;
b)    sakau, kad dabar braižysiu lentelę, kurią ir mokiniai turi persibraižyti sąsiuviniuose. Lentoje parašau būdingiausias priesagas ir galūnes;
c)    mokiniai sugalvoja su nurodytomis priesagomis ir galūnėmis po vieną veikiamosios rūšies dalyvį;
d)    dar kartą pakartoju, kad veikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo;
e)    klausiu, kokias priesagas gali turėti neveikiamosios rūšies dalyviai;
f)    lentoje surašau būdingiausias priesagas;
g)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
h)    pakartoju, kas neveikiamosios rūšies dalyviai reiškia daikto, asmens ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

IV. Žinių įtvirtinimas.

1.    žodžiu atlieka 308 ir 309 pratimus iš vadovėlio, pasako dalyvių rūšį ir reikšmę;
2.    išdalinu lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 2);
3.    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės;
b)    kokio yra dalyvių rūšys ir su kokiomis priesagomis padaromos.

2. Namų darbams užduodu 314 pratimą iš vadovėlio.

Priedas Nr. 1

uzduotis priedas 1

Priedas Nr. 2

Nurodykite dalyvių rūšį, su 5 iš jų sugalvokite po vaizdingą sakinį.

Paaugęs –
Užaugintus –
Parengtas –
Rengiamas –
Subartas –
Baramas –
Barąs –
Galįs –
Nusipraususių –
Būsianti –
Perkopusi –
Griūvančiame –

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Tikslai:

1.    Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais;
2.    Išmokyti dalyvius atpažinti tekste;
3.    Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, mokėsi jas skirti ir atpažinti tekste.

Šią pamoką mokysis apie dalyvį, t.y, sužinos, kokią reikšmę ir gramatinius požymius turi dalyviai.

Kitą pamoką mokysis dalyvio rūšis.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Trumpai peržvelgiame namų darbus. Mokiniai turėjo tekste išrinkti dalyvius.
2.    Primenu, kad dalyvis yra neasmenuojama veiksmažodžio forma, o ne kalbos dalis.
3.    Klausiu, ką mokiniai gali pasakyti apie dalyvį (pvz.: dalyvis turi veiksmažodžio šaknį ir kamieną.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio reikšmė;
b) dalyvio gramatiniai požymiai;
c) dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio reikšmė:

a)    kaip manote, ką gali reikšti dalyvis?
b)    lentoje užrašau kelis dalyvius – vieną labiau panašų į būdvardį, kitą į veiksmažodį: mylimas ir einąs;
c)    paaiškinu, kad veiksmažodžiai reiškia veiksmus, o būdvardžiai – reiškia ypatybes, taigi dalyviai, būdami panašūs į šias kalbos dalis reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    pasakau keletą dalyvių ir klausiu, iš kokio veiksmo kylančią ypatybę jie žymi (pvz.: rašantis – tas, kuris rašo, nukritęs – tas, kuris nukrito, norįs – tas, kuris nori ir t.t.);
b)    mokiniai galvoja keletą savo dalyvių ir parašo, ką jie reiškia.
c)    Keletas mokinių paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvio gramatiniai požymiai:

a)    sakau po pavyzdį ir klausiu, kokios vardininko galūnės būdingos dalyviams (žr. Priedą Nr. 1)
b)    mokiniai su kiekviena galūne sugalvoja po savo pavyzdį;
c)    sakau dalyvius su priesagomis ir klausiu, kokios priesagos padeda juos pažinti (žr. Priedą Nr. 2);
d)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
e)    aiškinu, kad dalyvis turi laikus, taip pat gali turėti ir sangrąžinès formas, kaip ir veiksmažodžiai;
f)    žodžiu atlieka 295 pratimą iš vadovėlio;
g)    aiškinu, kad dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie gali būti laipsniuojami.

4. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 299 pratimą iš vadovėlio;
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko.

5. Dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a) pateikiu sakinį su dalyviu („Girdžiu verkiantį brolio žirgelį.“);
b) aiškinamės, kokius gramatinius požymius jis turi, mokiniai braižosi schemą (žr. Priedą Nr. 3).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Klasėje mokiniai raštu atlieka 300 pratimą iš vadovėlio. Jie turi rasti tekste dalyvius, nurašyti su tais žodžiais, su kuriais jie suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu ir visą tai nurodyti.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    ką reiškia dalyviai;
b)    kokius turi gramatinius požymius;
c)    kuo panašūs į veiksmažodžius ir būdvardžius.

2. Namų darbams užduodu 298 pratimą, kurį turės atlikti analogiškai kaip ir 300.
Priedas Nr. 1

einąs, tempiąs – -(i)ąs;
bėgą, bėgsią – -(i)ą;
mylįs, tylį – -įs / -į
ėjęs, ėję – -ęs /-ę

Priedas Nr. 2

vežantis, žiūrintis, vežusi, veždavusi, bėgsiantis, vežamas, rašomas, vežtas.

Priedas Nr. 3

dalyvis-priedas-nr-3

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“ – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. V. Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“.

Tikslai:

•    mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
•    lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
•    ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
•    lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, užduotys.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką nuvaloma lenta, užrašoma joje pamokos tema.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir analizuotas Oskaro Vaildo pasaka „Laimingasis princas“, kuriame mokiniai bandė diskutuoti apie kūrinyje esančias socialines problemas, egoizmą bei altruizmą.

Šią pamoką bus skaitomas kūrinys „Molio Motiejus – žmonių karalius“, atlikti įvadiniai darbai, taip pat šiek tiek bus aptartos socialinės problemos, aiškinamasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Kitą pamoką mokiniai pabaigs skaityti antrąją kūrinio ištraukos dalį, analizuos įvykius ir apibendrins keliamas idėjas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas skelbia pamokos temą – Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“. Labai trumpai pristato autorių ir jo kūrybą, pvz., tai lietuvių rašytojas, kuris rašo romanus, apybraižas, apsakymus, tačiau nemaža knygų sukūręs vaikams ir paaugliams, kuriose atskleidžia gerus ir blogus veikėjų būdo bruožus. Viena tokį kūrinėlį skaitysime ir šiandien.
Prieš pradėdami skaityti, nusibraižykite lentelę (Priedas 1) Mokiniai persipiešia lentelę į sąsiuvinius, kokią mato ir lentoje.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir euristinės užduotys (30 min.) Pradėkime skaityti ir atidžiai sekti įvykius. Mokiniai skato tekstą dalimis ir po tam tikros atkarpos diskutuoja su mokytoju, koks įvykis buvo svarbiausias. Pildo lentelę, renka citatas iš kūrinio. trečiąją lentelės grafą pildo po to, kai visa klasė aptaria citatas
1. Kuris įvykis čia svarbiausias? 1. Lazdos įsmeigimas.
2. Koks Vorutiškių atoveiksmis į šį Birbyzo veiksmą? 2. „Tegul sau styro: jei neatsišauks, lazda pati supus, juk ne geležinė.“
3. Kokį Vorutiškių būdo bruožą toks atoveiksmis parodo?( Taip skaito ir pildo lentelę, kol baigia skaityti pirmą dalį).
3. Atlaidumą, abejingumą, kaip yra, taip gerai.
III teksto suvokimo gilinimas

5 min.

1. Dabar kiekvienas sugalvokite tris būdvardžius, kurie tiktų apibūdinti Birbyzą. Stulpeliu užsirašykite sąsiuviniuose.
1. Mandagus, sumanus,

apsukrus

2. Prie nurodytų būdo bruožų suraskite ir prirašykite po citatą, kuri pagrįstų Jūsų nuomonę. 2. Galimos įvairios citatos.
IV Apibendrinimas(5 min.)(diskusija) 1. Kaip manot, koks galėtų būti šio skaityto teksto ištraukos moralas? Pabandykite suformuluoti savais žodžiais. 1. Galėtų atsakyti taip: „Visi dideli poelgiai / darbai pradedami visai nekaltai, nuo smulkmenų. arba „Įsileisk velnią į bažnyčią – tai ir ant altoriaus užlips.“
Užsirašykite svarbiausią ir taikliausią mintį savo sąsiuviniuose.

(priedas 1)

Birbyzo veiksmas Vorutiškių atoveiksmis (citata) Vorutiškių būdas, charakterio bruožas
1. (įsmeigia lazdą)
2. (prie lazdos pririša pančio galą)
3. (prie pančio pririša arklį)
4. (atveda karvę, avį, šunį)
5. (atsikrausto su pačia ir skolintais vaikais)

___________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis “Kosmonautas” (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai:
euristinis pokalbis.

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė Motiejaus Valančiaus kūrinėlio „Palangos Juzė“ „Ketvirtą vakarą“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Kitą pamoką mokiniai skaitys V. Žilinskaitės „Viso pasaulio tetos“ ir aiškinsis, kas yra veikėjo individualizavimas bei kaip kuriamas išorinis portretas.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (namų darbų tikrinimas) (5 min.)
Pamokos pradžioje siūlo savanoriams paskaityti namų darbus. Mokiniai skaito, kaip atliko namų darbų užduotis.
„Šiandien toliau skaitysime Valančiaus kūrinėlį „Palangos Juzė“. Pradeda skaityti dalimis. Po kiekvienos dalies atsako į klausimus:
Kūrinio skaitymas ir pirminis suvokimas

(30 min.)

Klausia:

1. Koks šioje dalyje vaizduojamas paprotys? Kokios tai šventės sudedamoji dalis?

1. Piršlio korimas, kuris vyksta per vestuves.
Euristinis pokalbis
2. Koks šioje ištraukoje vaizduojamas laikas? Pacituokite, kaip jis nusakomas.
2. Nerealus, išgalvotas, nenumanomas: „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.
3. Ką primena toks laiko įvardijimas? Iš ko sprendžiate, pacituokite.
3. Primena melų pasakas: „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“ tik pasakose tai galimi nutikimai.
4. Apie kokį veikėją pasakojama šioje ištraukoje?
4. Apie piršlį melagį.
5. Kaip pavaizduotas jo gimimas?
5. Taip pat labai netikroviškai – gimė iš vilko, kuris baisiai persigando ir šokdamas per kelmą išspyrė vaikiuką.
6. Kokias minimas melagystes būtų galima atpažinti esant iš melų pasakų?
6. „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“
7. Kaip manote, ar Zigmanto III versolas yra tikras dokumentas? Kodėl?
7. Netikras. Todėl, kad jame minimos bausmės – apgaudinėtojus šunimis žada pjudyti arba su grybų kotais užmušti, palaipinus ant stogų – kopėčias atimti –visa tai kelia labiau juoką nei baimę.
8. Kodėl jame nurodytos bausmės mums kelia juoką?
8. Bausmės neatitinka mūsų bausmės supratimo – tai labiau pagąsdinimai, juokai.
9. Koks numanomas „pelnas “ pakorus piršlį? 9. Tai ir pelnu nelabai pavadinsi, tai ir labiau juoką kelia, nei mus įtikina realumu: „ …iš makaulės bus liktarna, iš akių – spunkos, iš nosies šnipkos, iš dantų priekalai, iš liežuvio kylys, iš gerklės trūbas, iš stemplės virvė, iš pilvo būgnas, iš grobų vėdarai, dešros ir stūnos, iš šonkaulių akėčios, iš plaučių dumplės, iš rietkaulių kočėlai, iš staibukaulių patrūbočiai, iš rankų grėbliai, iš letenų kultuvės ir iš nagų guzikai.
10. Kaip baigiasi teismas? Ar jo baigtį buvo galima numanyti pačioje pradžioje? 10. Marti užmetė piršliui ant kaklo rankšluostį ir taip parodė, kad visus melus atleidžianti. (Ar tokią baigtį buvo galima numatyti – tai priklauso nuo to, ar mokiniai apie šį ritualą bent kiek nors žino – todėl galimi įvairūs atsakymai.)
11. Ar Juzė pasakodamas mums nemeluoja? Iš ko sprendžiate? 11. Sumeluoja ir Juzė. „Už tai man davė stiklo batus, sviesto brylių ir popieriaus švarką. “
Euristinė užduotis(7 min.) Išrinkite posakius, kurie tarsi atkeliavę iš melų pasakų. a) „Metuose šiuose, tuose, anuose, kada katės šunis pjovė…“.b) „…katės šunis pjovė, zuikis būgną mušė, meška trūbą pūtė <…> šunys giedojo, gaidžiai lojo <…> barankomis snigo, vaikai per kiauras naktis nemigo…“c) „… vaikiukas capt nutvėrė vilkui trumpai už uodegos ir nepaleido.d) „…stogas esąs klotas su lašinių paltimis, langai deimanto, takai sus sūriais išgrįsti, lieptai ir tiltai marmuro, nuo daugybės dešrų akstis lūžtant, šuliniai su medum ir pienu prigožti, daržinės javų pripiltos, svirnais su šiaudais prikimšti, alaus ežerai, arielkos prūdai pilni ir sviesto devyni tarpai žardo prižardyti.“

e) Pasakotojo buvimas vestuvėse, gavimas dovanų, kurios neišliko, nes buvo pasakiškos ir neatitinkančios realybės.

III. Namų darbų skyrimasDarbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(3 min.) Išrinkite po 5 – etą neįprastų žodžių ir, naudodamiesi didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, išsiaiškinkite tų žodžių reikšmes.
Aktyviai pamokoje dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus.

_________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. lavintis skaitymo įgūdžius;
3. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
4. ugdytis kūrybinius gebėjimus.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).
Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, kūrybinė užduotis.

Kabineto paruošimas. Pamokos pradžioje nuvaloma lenta, užrašomas autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:
1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2.  Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė fantastinės literatūros kūrinį R. Bredberio „Kosmonautas“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Ketvirtas vakaras“ (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir analizuota kūrinėlio kalba, jos stilius, komizmas, dinamiškumas, aptarti veikėjai.

Kitą pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (15 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo pamokos temą „Motiejus Valančius. „Palangos Juzė“.
„Prisiminkime visi, kokia kalbos dalis yra ištiktukas, ir pateikite bent po kelis pavyzdžius.“
Galėtų pasakyti, kad tai kalbos dalis, kuri nusako įvairius garsus, kartais gali pakeisti veiksmažodį. Pavyzdžiai: brakšt, pokšt, šliūkšt ir t.t.
Mokytojas lentoje užrašo kelis savo ištiktukų pavyzdžius, pvz.: pūkšt paliejo vandenį, čir čir sučirškė skambutis, keberiokšt nuo kėdės nusivertė ir t.t. ir paprašo, kad mokiniai pasakytų dar kokių žino savo pavyzdžių.
tarkšt stiklinė sudužo;tuk tuk kažkas pabeldė;

pliumpt į vandenį; ..

Kūrybinė užduotis „O dabar parašykite trumpą (5–7 sakinių) tekstuką, kuriame būtų papasakotas įvykis. Jame pavartokite kuo daugiau savo sugalvotų ištiktukų. Galimi įvairūs tekstai.
„Dabar keli mokiniai draugams paskaitys savo tekstus.“ Trejetas mokinių (savanorių) paskaito savo trumpučius rašinėlius.
Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas

( 25 min.)

Mokytojas pagiria už kūrybą ir pasako, kad šiandien visi skaitys Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ ištrauką, kurios kalba tokia pat gyva ir pilna ištiktukų.
Prieš tai trumpai papasakoja apie autorių, pamini svarbiausius dalykus: „Valančius buvo Žemaičių vyskupas, skelbęs Lietuvoje blaivybę, net įsteigęs blaivybės sąjūdį savo parapijoje, taip pat daug nusipelnė literatūrai, kultūrai. Jis daug domėjosi lietuviškais papročiais, rinko tautosaką, steigė mokyklas, mokė vaikus ir suaugusius rašyti bei skaityti. Rašė kūrinėlius vaikams ir suaugusiems: „Vaikų knygelė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“, „Paaugusių žmonių knygelė“, o svarbiausia yra apysaka „Palangos Juzė“, kurią dabar skaitysime.“
Keli mokiniai po atkarpą perskaito pirmąją ištrauką
Euristinis pokalbis
Po perskaitymo bendrais pastebėjimais aptariama apysakos ištrauka:
1. Kokią nuotaiką sukėlė ką tik skaitytas tekstas?
1. Galimi įvairūs atsakymai, pvz.: buvo linksma klausyti; užuojautą Juzai, kuris taip skaudžiai vertėsi nuo kalno ir kt.
2. Pagalvokite ir pasakykite, kas, Jūsų nuomone, tokią nuotaiką galėjo kurti? 2. Gali atsakyti, kad vaizdžiai nusakytas kiekvienas Juzei įvykęs atsitikimas; linksmumą kūrė ištiktukų gausa, kuriais taikliai buvo perteiktos veikėjo būsenos.
3. Kuo šis tekstas yra neįprastas? 3. Neilgame tekste sugebėta perteikti ir pavaizduoti daugybę nutikimų, taip pat labai daug veiksmą sustiprinančių ištiktukų, neįprasta sakinių struktūra, esama nežinomų ir dabar nevartojamų žodžių.
4. Kokius veikėjus autorius čia vaizduoja? Kaip juos apibūdina ir kaip juos skirsto? 4. Vaizduoja Juzę, ūkininką Razmą, Karitoną ir jo žmoną, ūkininką Joną.Apie teigiamus ir gerus žmones taip ir sako „geras“, „padorus“, o blogas neįvardinamas, tik iš jo kalbos taip galima suprasti.
5. Koks pasakojime minimas laikas ir kokia vieta, kurioje vyksta veiksmas? 5. Laikas netikslus, tačiau pasakoma, kad „prieš Kalėdas“. Vieta gan tiksli – Žąsino kalnas, nuo kurio Juzė nusivertė, ir Šaukėnų parapija, Žygaičių sodas.
6. Dar kartą atidžiai peržiūrėkit ištrauką.Pabandykite atpasakoti, kas joje pasakojama. (Atpasakojimas turėtų būti ne toks vaizdingas ir visai ne nuotaikingas). Kodėl Jums sunku buvo atpasakoti? 6. Todėl, kad tekste labai daug veiksmo, be to, sakiniams būdinga neįprasta žodžių tvarka
7. Ar galite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek ištraukoje vyksta veiksmų?Kaip tokį pasakojimą galima pavadinti, kai vienas veiksmas vyksta labai greitai po kito ir vis „stumia“ pasakojimą į priekį? 7. Pakankamai daug tokiame trumpame tekste. Toks pasakojimas vadinamas dinamišku.
III. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose skiriama užduotis dar kartą peržvelgti tekstą, išrinkti sakinius, kuriuose žodžių tvarka mums neįprasta, ir parašyti, kaip mes juos pasakytumėm.
IV. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka