PASTRAIPA – lietuvių kalbos pamoka 11 klasėje. Detalus planas.

Tema. Pastraipa.

Tikslai:

1.    gilintis žinias apie pastraipą;
2.    lavintis skirti pastraipos struktūrines dalis;
3.    mokytis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, kūrybinė užduotis.

Literatūra:

1.    Nauckūnaitė Z. Tekso komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. – V., 2002.
2.    Palubinskienė E. Pastraipa // Gimtasis žodis. 1994. Nr. 2.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką aiškinosi, kas yra tekstas, kokie yra teksto požymiai, skaitė įvairaus pobūdžio sakinius ir kūrinius, bandė nustatyti, ar tai yra tekstai.

Šią pamoką aiškinsis, kas yra pastraipa, kas jai būdinga, kokios galimos pastraipų struktūros, mokysis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Kitą pamoką aiškinsis, kokie yra teksto siejimo būdai, mokysis juos skirti tekste.

Pamokos eiga

I.    Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Klausiu, kaip mokiniai supranta, kas yra pastraipa (Pvz.: tai yra tekstas, kuris pradedamas rašyti iš naujos eilutės.).
2.    Klausiu, kodėl mes pastraipą pradedame rašyti vis naujoje eilutėje?
3.    Mokiniai nusako, kad taip galime skirti tekste įžangą, dėstymą ir pabaigą.
4.    Klausiu, kodėl mes tekstą skirstome pastraipomis. (Galimas atsakymas, dėl to, kad kiekvienoje pastraipoje plėtojama vis nauja mintis.).

II.    Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)    pastraipos samprata;
b)    pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata;
c)    pastraipų tipai;
d)    pastraipos kūrimo principai.

2. Mokiniams pasakau, kad per pamoką turime įvykdyti visus šiuos tikslus.

III.     Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Pastraipos samprata:
a) aiškinu, kaip yra suprantama pastraipa kalbotyros moksle ir apskritai, kas ta pastraipa yra;
b) pateikiu teksto ištrauką ir prašau mokinių įrodyti, kad tai tikrai pastraipa (žr. Priedą Nr. 1);
c) mokiniai, remdamiesi grafine teksto išraiška ir turinio kriterijumi, įrodo, kad pateiktas tekstas yra pastraipa.

2. Dalinis įtvirtinimas.

a)    išdalinu mokiniams lapelius su vientisu tekstu, jie skaito ir bando nustatyti pastraipos mintį bei vietas, kur galbūt turėtų baigtis viena pastraipa ir prasidėti kita (žr. Priedą Nr. 2);
b)    keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3.    Pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata:

a)    klausiu mokinių, kokia galima pastraipos sandara;
b)    aiškinu, į kokias dalis gali būti skirstoma pastraipa, kaip galima suprasti sudedamąsias dalis, kaip jas reikėtų skirti;
c)    pateikiu pavyzdį, kaip atrodytų pastraipa grafiškai (žr. Priedą Nr. 4);
d)    pateikiu pastraipų pavyzdžių ir kartu su mokiniais skirstau pastraipas dalimis (žr. Priedą Nr. 3), paaiškinu, kad būna ir netaisyklingos struktūros pastraipų;
e)    pateikiu pavyzdį, kuriame matyti pastraipos ir rašinio santykis (žr. Priedą Nr. 5).

4.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    likusias pastraipas išdalintuose lapuose dalimis skaido savarankiškai (t.y. pradžia, dėstymas, pabaiga);
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

5.    Pastraipų tipai:

a)    klausiu, kokius mokiniai žino pastraipų tipus;
b)    aiškinu, pagal ką gali būti skirstomos pastraipos ir kokios jos gali būti (pagal struktūrą: uždaros ir atviros; pagal apimtį: didžiosios ir mažosios, o mažosios dar į įvadines, dialogo replikų atstojamąsias ir jungiamąsias).

6.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    jau išdalintuose lapuose su tekstais mokiniai pažymi pastraipų tipus pagal apimtį
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

7.    Pastraipos kūrimo principai:

a)    nurodau temą ir pagrindinę mintį ir prašau mokinių sukurti neilgą pastraipą (žr. Priedą Nr. 6);
b)    keli mokiniai skaito savo pastraipą;
c)    pasakau, kokie yra pagrindiniai pastraipos kūrimo principai, kokia turi būti pradžia, kaip rašyti teminį sakinį, kaip plėtoti likusias pastraipos dalis;
d)    mokiniai pasitikrina ar intuityviais pastraipą sukūrė taip kaip reikia.

IV.     Žinių įtvirtinimas.

Mokiniams išdalinama užduotis, t.y. tekstas, kuriame sakiniais išdėstyti nenuosekliai, o mokiniai turi juos sužymėti eilės tvarka, nurodyti teminį sakinį, dėstymą ir pabaigą. (žr. Priedą Nr. 7).

V.    Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1.    Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra pastraipos struktūrinės dalys, kas joms būdinga;
b)    kokie yra pastraipų tipai, pagal ką gali būti skirstomi;
c)    ką svarbu žinoti, kad būtų galima sukurti taisyklingos struktūros pastraipą.

2. Namų darbams užduodama parašyti taisyklingos struktūros dėstomąją pastraipą pasirinkta tema, kurioje būtu ne mažiau kaip 6 sakiniai.

Priedas Nr. 1

Žmogus – besiugdanti būtybė. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo visų kitų būtybių. Ugdymas įdiegtas į jo prigimtį. Tas ugdymosi dáigas saviugdos pradas, daro jį itin jautrų ir imlų aplinkos poveikiams. Šie teikia jam vienokią ar kitokią informaciją, sukeliančią atitinkamas intelektines, emocines, valines reakcijas, išvedančias jį iš uždaro vidinio gyvenimo į atvirą pasauliui sistemą.

Priedas Nr. 2

Beveik visi dažnesni lietuvių kalbos prielinksniai yra daugiareikšmiai. Daugiausia reikšmių turi prielinksniai į, iš, nuo, per, su, už, kiek mažiau – ant, apie, be, dėl, pagal, prie, pro… Kiti prielinksniai yra vienareikšmiai. Jų reikšmės ryškios ir be linksnio, o junginiai su linksniu žymi tik vienokius santykius, pavyzdžiui, vietos. Tokie yra prielinksniai skersai, abipus ir pan. Dauguma daugiareikšmių prielinksnių yra senybiniai (kitaip – pirminiai), dauguma vienareikšmių – naujybiniai (kitaip – antriniai). Į senybinius ir naujybinius prielinksniai skirstomi pagal jų kilmę, atsiradimo laiką.

Priedas Nr. 3

Pranaitis tuoj viską suprato. Jis sukniubo ant žemės ir pamatė, kad apačia tvoros galima prasiskverbti į Grigaliūno kiemą. Ilgai negalvojęs, jis laimingai atsidūrė anoj pusėj ir prisiplojęs patvoriu nurėplino tolyn už kūtės, už klojimo…
Niekas nepastebėjo bėglio.
Kai buvo baigta egzekucija, Pšemickis pono Skrodskio vardu  užprašė vyresnybę pietų į dvarą. Ten pat vaitas padės išskirstyti, kur ir kiek kareivių apgyvendinti pas valstiečius. O tuo tarpu tegu kareiviukai patys pasivaikšto po kaimus ir pasiieško skanesnio kąsnelio.
Atskirtuosius ypatingam pono teismui įsakė varyti į dvarą. Prievaizdas, pulkininkas ir vachmistras juos dar kartą apžiūri. O kur dingo juodaplaukis vyras, kuris savo baisų įnagį buvo atkreipęs į patį pulkininką, o suimamas priešinosi? Be to, Pšemickis žino, kad tai Pranaitis su Balsiu atkakliausiai kurstė kaimiečius neiti lažo.
Tuojau buvo duotas aliarmas, visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio. Bet nieko nepadėjo vyresnybės įniršimas ir keiksmai. Niekas bėglio nematė, niekas nieko nežinojo. tarsi jį žemė būtų prarijusi. Kalta sargyba. Ji bus nubausta karceriu, o gal ir lazdomis.
Išvykus vyresnybei ir išvarius suimtuosius į dvarą, namiškių padedami, išvaikščiojo ir nuplaktieji. Daubaras buvo taip silpnas, kad jį beveik nešte parnešė namo ir paguldė į lovą. <…>
Prieš pietus ponas Jurkevičius pakvietė į pono Skrodskio kabinetą atvykusius vyresniuosius, prievaizdą ir vaitą posėdžio. Trumpas buvo posėdis.  Atvarytiesiems priteisė aukščiausią normą rykščių, bausmę įvykdys dvaro kotas Rubikis, dragūnams padedant. Kariuomenę po kaimus išskirstys prievaizdas, vaitas ir vachmistras. Vaitas ryt užvarys visus į darbą dvaro laukuose ir praneš ponui, kas nestos. Pabėgusius Balsį ir Pranaitį suieškoti, suimti ir pristatyti į dvarą arba atiduoti policijai. Tuo posėdis ir baigėsi.

Priedas Nr. 4

siulu-ritePriedas Nr. 5

RAŠINYS

rasinio-struktura

Priedas Nr. 6

Tema. Maisto gaminimas.
Teminis sakinys. Maistą gaminti šeimininkėms padeda daug įvairių prietaisų.

Tema. Kelionė tropikų miškais.
Teminis sakinys. Kelionė tropikų miškais buvo pavojinga.

Priedas Nr. 7

Kai buvau penkerių metų, nustėrusi žiūrėjau į Pinokį – berniuką, paverstą lėle. Matyt, intuityviai suvokiau, kad labiausiai turime bijoti to blogio, kuris gali išsiveržti iš mūsų sielos gelmių. Juk jeigu ji skraido, ką jai reiškia įskristi pas mane į kambarį… Praėjus gal metams po Pinokio, su siaubu slėpiausi už fotelio, pamačiusi skraidančią raganą. Labai bijojau, kad ir man taip neatsitiktų, todėl vis pasičiupinėdavau nosį: ar dar ne medinė? Vaikystėje mane labiausiai išgąsdindavo animaciniai filmai. O filmą apie žiaurųjį Koščėjų mačiau jau gerokai paaugusi, bet jo pykčio perkreiptas veidas dar ir šiandien man stovi akyse.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai
Svarbiausi prozos teksto elementai

Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai – detalus lietuvių kalbos pamokos planas 5 klasei

PAMOKOS METRIKA

Tema. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai.

Tikslai:
1.   Gilinti mokinių žinias apie tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.
2.   Išmokyti rašyti tikrinius daiktavardžius.
3.   Išaiškinti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes ir vartojimo sferą.

Pamokos tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas,  žaidimas.

Literatūra:

1.  Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.  Kadžytė – Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praeitą pamoką baigė knygos skyrelį ir įtvirtino išmoktą medžiagą.

Šią pamoką susipažinsime su tikriniais ir bendriniais daiktavardžiais, jų reikšmėmis ir mokysimės juos rašyti.

Tolesnėse pamokose mokysis, kad daiktavardžiai turi gimines, yra kaitomo skaičiais ir linksniais.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, ką mokiniai žino (prisimena) apie daiktavardį (pvz.: daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?).

2. Vienas mokinys perskaito vadovėlyje tiksliai suformuluotą daiktavardžio apibrėžimą.

3. Atidengiu lentą (žr. Priedą Nr. 1) ir klausiu, kuo skiriasi pirmojo stulpelio daiktavardžiai nuo antrajame stulpelyje parašytų daiktavardžių (mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į jų rašybą didžiąja raide ir tai, kad jais pasakomi daiktų vardai).

4. Mokiniai sąsiuviniuose rašo, kuo skiriasi bendriniai daiktavardžiai nuo tikrinių (pvz.: bendriniai daiktavardžiai rašomi mažąja raide, o tikriniai didžiąją, nes jais reiškiami daiktų vardai…).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką ant lentos užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės;

b) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba.

2. Pasakau mokiniams, kad per šią pamoką turėsime išmokti taisyklingai rašyti tikrinius daiktavardžius, skirti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės:

a)    ką gali reikšti bendriniai daiktavardžiai?

b)    mokiniai atsako, kad  tikriniai daiktavardžiai yra žmonių vardai, pavardės, miestų, upių, šalių pavadinimai;

c)    plačiau paaiškinu, kad tikriniai daiktavardžiai gali reikšti dar ir gyvūnų vardus, kalnų, knygų, laikraščių, žurnalų pavadinimus.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) klasėje visi sustoja ratu ir žaidžia žaidimą su kamuoliu: vienas mokinys sako tikrinį arba bendrinį daiktavardį ir meta kamuolį, o pagavęs pasako, koks tai daiktavardis ir, jei tikrinis, pasako, ką jis reiškia;

b) kiekvienas mokinys sugalvoja po 5 tikrinius daiktavardžius savo suolo draugui, o šis, sąsiuvinyje užsirašęs, nurodo kiekvieno reikšmes;

c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba:

a)    klausiu, kaip yra rašomi tikriniai ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Mokiniai sako skirtumus;

b) raštu atlieka pirma pratimą (žr. Priedą Nr. 2), t.y. bendrinius daiktavardžius pakeičia tikriniais ir su jais sugalvoja po sakinį;

c) šeši mokiniai paskaito po vieną savo sugalvotą sakinį.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Visą klasę suskirstau į 8 grupes ir kiekvienai grupelei duodu traukti po lapelį (žr. Priedą Nr. 3). Išsitraukę lapelius mokiniai galvoja kuo daugiau tos reikšmės tikrinių daiktavardžių. Daugiausiai tikrinių daiktavardžių sugalvojusios grupės mokiniai gauna po pliusiuką (dalinis įvertinimas, kuris bus pridėtas prie namų darbų užduoties).

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Klausiu:

a)    ką įvardija bendriniai daiktavardžiai?

b)    kokias reikšmes gali turėti tikriniai daiktavardžiai?

c)    kuo ypatinga tikrinių daiktavardžių rašyba?

2. Namų darbams užduodu parašyti rašinėlį „Kelionė po Lietuvą“, pavartojant tikrinius daiktavardžius.

Priedas Nr. 1

BENDRINIAI DAIKTAVARDŽIAI TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
paukštis
akmuo
pieva
žiogai
vaikai
pasakos
knyga
snaigės
žvaigždės
Birutė
Naujieji metai
Perkūnas
Lietuva
Joninės
Marsas
Naminukas
Snaigė
Antanuko rytas

Priedas Nr. 2

Rūta, kregždutė, rainiukai, liepa, eglė, panelė.

Priedas Nr. 3

Švenčių pavadinimai
Astronominiai pavadinimai
Geografiniai pavadinimai
Knygų pavadinimai
Gyvūnų vardai
Miestų pavadinimai
Asmenų vardai ir pavardės
Upių ir ežerų pavadinimai

Vytautė Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. Vytautė Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos“
Tikslai:

  • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
  • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
  • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija.
Kabineto paruošimas. Prieš pamoką nuvaloma lenta, užrašoma joje pamokos tema.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:
1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir baigtas analizuotas M. Valančiaus kūrinys „Palangos Juzė“.
Šią pamoką bus skaitomas Vytautės Žilinskaitės apsakymas „Viso pasaulio tetos“ , atlikti įvadiniai ir kūrinio analizės darbai.
Kitą pamoką mokiniai skaitys Kazio Sajos dramą „Reptilija“.

Pamokos struktura

2 3 4
__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“ – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja „Reptilija“ (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“ – literatūros pamoka 7 klasėje

Simbolizmas – vienuoliktos klasės literatūros pamoka

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Simbolizmas. Bendrieji bruožai.

Tikslai:

•    gilinti literatūros istorijos žinias;
•    mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
•    lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Įvadinė lyrikos pamoka (paskaita ir pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:
1. Lietuvių literatūros enciklopedija.- V., 2001.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeita pamoka buvo skirta V. Krėvės dramos „Skirgailaketvirto veiksmo analizei ir viso kūrinio apibendrinimui. Atskirai buvo gilinamasi į finalines scenas, jas mokiniai ruošėsi skaityti vaidmenimis. Skirgailos personažą analizavo ir apibendrino viso kūrinio kontekste.

Ši pamoka bus įvadinė apie naują literatūros kryptį simbolizmą „Bendrieji simbolizmo bruožai“. Pagrindinius simbolizmo bruožus bandys įžvelgti analizuodami Rainerio Marijos Rilkės eilėraštį „Ruduo“ ir „Nuotaka“.

Kitą pamoką bus aptartas lietuvių simbolizmas ir analizuojamas V. M.- Putino eilėraštis „Rūpintojėlis“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (3 min.) Pamokos pradžioje mokytojas pasako šios pamokos temą „Simbolizmas. Bendrieji simbolizmo bruožai“. Klausia:Ką prisimenate apie simbolizmą iš 10 klasės kurso? Galimi įvairūs atsakymai, tikėtina, kad kai kurie mokiniai paminės daugelį simbolizmo bruožų, galbūt ir kai kuriuos simbolizmo atstovus.
II. Naujos medžiagos pateikimas (22 min.)Paskaita Mokytojas aiškina teorinę dalį, dar kartą primena, kas yra simbolizmas, kada ir kur atsiradęs, žymiausius atstovus:Simbolizmas – (iš gr. žodžio symbolon – ženklas, simbolis) literatūros srovė, susiformavusi Prancūzijoje XIX a pabaigoje (apie 1880 – 1895 m.). Atsirado kaip reakcija į realizmo ir natūralizmo įsivyravimą literatūroje, į parrnasiečių poezijos aprašomąjį stilių. Simbolistus veikė Schopenhauerio, F. Nietzschės, N. Hartmano filosofija, intuityvizmas. Jie kūrė užuominų poetinę kalbą, kurios centre buvo simbolis, suvokiamas kaip žodinis dvasinio pasaulio atitikmuo, kaip išorinė esmės reprezentacija ir galimybė žodžiu sukelti nuotaiką, „prišaukti įspūdį“. Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač – pasau­lio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį. Romantiniai simbolistai teigė, kad peržengti išorinį pasaulį, prasiskverbti į pasaulio paslaptį, į nematomas daiktų sąsajas gali tik menas, labiausiai – muzika ir poezija. Poetas, anot jų, turi intuicijos daugiau nei kiti meno žmonės, yra gyvenimo paslapties aiškintojas, kuris pateikia būties vienovės bei žmogaus ir pasaulio vienovės išgyvenimą.Sim­bolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Jų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealaus, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Simbolistai domėjosi menų sintezės idėja, mėgo išnaudoti muzikines kalbos galimybes, ištobulino laisvąsias eiles, eilėraštį proza, eilėraščių ciklo kompoziciją, įvedė į poeziją miesto temą. Simbolizmo pradininkais laikomi XIX a. vi­durio prancūzų poetai: Šarlis Bodleras, Polis Verlenas , Stefanas Malarmė (Mallarmė). XX a. poetai simbolistai labiausiai mąsto apie žmogaus vietą bendrame kosmoso ritme, žmo­gaus gyvenimo tėkmę, gilinasi į žmogaus vidų, sielos gyvenimą. Raineris Marija Rilkė (Reiner Maria Rilke, 1875-1926) – vienas žymiausių Europos poetų. Gimė ir augo Prahoje. Suaugęs pasirinko klajūno dalią – per gyvenimą pakeitė ~ 100 gyvenamųjų vietų. Ieškodamas įspūdžių pasiekė net Rusiją. Dėl vieno posmo jis turėjo daug pamatyti ir aplankyti. Rilkė rašė meditacinio tipo lyri­ką, prozą, ypač mėgo rašyti laiškus. Žinomiausi jo lyrikos rinkiniai: „Vaiz­dų knyga” (1902, 1906), „Valandų knyga” (1905), „Naujieji eilėraščiai” (1907-1908), „Duino elegijos” (192 3), „Sonetai Orfėjui” (1923).Poezijoje dainavo apie švelnius daiktus, gėles, moteris; vyrauja elegiškos, liūdnos nuotaikos. Jam labai svarbi nuo­jauta, intuicija, padedanti pažinti pasaulį ir jo daiktų sąsajas giliau nei mokslas. Poetas siekia vaizduoti sielos gyvenimą. Ankstyvuosiuose eilėraščiuose išsako po reiškinių pavir­šiumi glūdintį dieviškąjį gyvenimo pagrindą. “ Mokiniai žymisi pagrindinius dalykus.
III. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimasEuristinis pokalbis( 8 min.) Mokytojas pasako, kad dabar analizuosime Rilkės eilėraštį „Ruduo“. Mokiniai skaito iš vadovėlio eilėraštį.
1. Kokiu vaizdu pradedamas eilėraštis? 1. Vaizduojamas kritimas, o tiksliau – lapų kritimas, kuris vyksta iš skliautų (iš dangaus), kuriuose lyg sodų esama.
2. Kokios užuominos ir į ką leistų šį vaizdą laikyti simboliniu? 2. Užuomina yra vieta, iš kurios tie lapai krenta. Žinoma, kad iš dangaus lapai kristi negali, nebent sniegas ar lietus. Be to, yra įsivaizduojama, kad ten, aukštai, vysta sodai – tai taip pat yra negalimas dalykas. Visi šie vaizdai – tai užuomina į metų kaitą, bet ne tik gamtoje, bet ir visoje egzistencijoje. Krenta lapai, tai ne tik rodomas ruduo, bet kartu ir pasaulio keitimasis, žmogaus gyvenimo artėjimas lig mirties.
3. Raskite, kas dar krenta eilėraštyje. 3. Puola žemė, „puolam mes visi“ – tai yra – visa žmonija, taip pat ir ranka.
4. Koks reiškinys sieja visus krentančius? 4. Visus krentančius sieja mirtis. Kritimas – lyg nykimas, mirtis. O mirtis kaip tokia – yra likimas, kurį valdo „Ranka“.
IV. Pirminio suvokimo gilinimas 4 min.) 5. Kokios čia veriasi kritimo prasmės? Paaiškinkite jas. 5. Kritimą galima suprasti ir tiesiogine prasme – lapų kritimas. Kritimas „vienatvėn“ (krenta žemė) – pasinėrimas į liūdesį. Taip pat kritimas yra lyg mirimas – krentam „Visi mes“ – tai yra visi žmonės kada nors miršta. Kritimas – lyg riba, tam tikras ir reiškinys ir laiko tėkmė, kada susiduria gyvenimas ir mirtis.
6. Apie kieno vienatvę kalbama? Pasekite formas „mes – visi – vienas“. Kas visiems yra atskira ir kas bendra? 6. Kalbama apie žemės vienatvę, apie visų žmonių vienatvę ir net apie „Rankos“ vienatvę. Bendra visiems yra tai, kad visus puolusius vienatvėn, visų likimus valdo ta pati Ranka. Atskira galbūt tai, kad tas, kas prilaiko visuotiną kritimą, vieniems jį prailgina, kitiems – sutrumpina.
7. Kodėl šį eilėraštį galima skirti prie simbolistinių? 7. Eilėraštyje kalbama užuominomis, tam tikrus reiškinius įvardijant kaip simbolius (lemtis – Ranka, lapų kritimas – senėjimo procesas). Iš romantizmo paveldėtas pasaulio vaizdas ir pasaulio jutimas čia išreiškiamas per simbolius, todėl eilėraštį galima skirti prie simbolistinių.

IV. Apibendrinimas

ir namų darbų skyrimas.

(8 min.)

Analogiškai, kaip ir pirmasis eilėraštis, skaitomas ir antrasis – „Nuotaka“, tokiu pat principu mokiniai atsakinėja į euristinius klausimus:1. Kas eilėraštyje yra tas mylimasis? Iš kokio jis pasaulio? 1. Mylimasis yra miręs žmogus. Galima sakyti, kad jis iš transcendentinio pasaulio ir jo yra šaukiamasi.
2. Kodėl jo šaukiamasi ir prašoma neleisti ilgai laukti? 2. Galima numanyti, kad arba jau gyvenimas yra nepakeliamas be to žmogaus ir norima su juo kuo greičiau susitikti, arba tiesiog, atėjus senatvei, norima pagreitinti gyvenimo procesą ir nesikankinti.
3. Kaip su laiku siejasi medžiai platanai? 3. Medžiai jau yra be lapų, tai siejama su rudeniu, bet ruduo gali būti siejamas su senatve, su žmogaus gyvenimo branda.
Namuose mokiniai pabaigia analizuoti eilėraštį raštu atsakydami į klausimus:
1. Kaip suprantate „užrakinimą tamsiame name“?2. Kas tie mėlynieji sodai? Kaip į juos žadama patekti? kaip suprantate „ištvinimą iš rankų savųjų“?3. Apie ką šis eilėraštis?4. Kodėl jį galima skirti prie simbolistinių? Galimi įvairūs atsakymai.

___________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
Šatrijos Ragana “Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
Šatrijos Ragna „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
Šatrijos Ragana “Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
Šatrijos Ragana “Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)