Dialògas [gr. dialogos — pokalbis] – tai dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis literatūros kūrinyje (pvz.: dramos kūrinyje — pagrindinė kalbinės išraiškos forma); gali būti eiliuotas (nedraminis) literatūros žanras arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma.
Monològas [gr. monologos < monos — vienas + logos — kalba, žodis] – tai grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos) veikėjo kalba, tiesiogiai nepriklausoma nuo kitų veikėjų kalbos ir neįeinanti į dialogą.
Esminius dialogo ir monologo bruožus apibrėžia lentelėje išskirti punktai:
| MONOLOGAS | DIALOGAS |
| 1. Kuriamas vieno asmens | 1. Kuriamas dviejų ir daugiau asmenų. Teksto kūrėjas ir suvokėjas nuolat keičiasi. |
| 2. Adresatas paprastai yra pasyvus, antraeilis bendravimo dalyvis. | 2. |
| 3. Adresatas tik numanomas | 3. Adresatas yra konkretus. |
| 4. | 4. Vienas svarbiausias bruožas – spontaniškumas, greita pašnekovų replikų kaita. |
| 5. | 5. Mimika ir gestai yra itin svarbu; kartais jie gali pavaduoti netgi repliką. |
| 6. Nesvarbios laiko koordinatės. | 6. Sutampa adresato ir adresanto laiko koordinatės. |
| Dialogas ir monologas skiriasi sąryšio su kontekstu laipsniu. Dialogo atveju nesuprasti teksto be konteksto yra didelė galimybė, o monologas gali egzistuoti ir be konteksto. |
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite: