DIONISAS – dar kitaip vadinamas Bachu, yra senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, gyvybinių jėgų globėjas. Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) nesantuokinis sūnus. VII – V a. pr. Kr. jį ypatingai garbino prastuomenė kaip atsvarą aristokratų mėgiamam Apolonui, kuris yra tarsi pasiturinčiųjų dievas. Bachas buvo garbinamas visoje Graikijoje. Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia įtaka. Dionisas vaizduojamas ir kaip civilizacijos sergėtojas bei įstatymų leidėjas, mylintis taiką, globojantis žemę ir teatrą. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai ir medžiai, vynuogynai, gyvuliai: jautis, žirgas, ožys.
Dionisas – tai dievas, gimęs du kartus. Kai Senelė laukėsi kūdikio, Hera ją įkalbėjo, kad tikrasis tėvas, t.y. Dzeusas turįs pasirodyti tikruoju pavidalu. Dzeusas pasirodė: su griaustiniais ir žaibais, kurių vienas jam iškritęs iš rankos sudegino Senelės namus ir ji dėl to pagimdė anksčiau. Dzeusas tai matydamas prasipjovė sau šlaunį ir įsidėjo tik ką gimusį kūdikį ir užsiuvo. Po kiek laiko Dionisas gimė antrą kartą.
Dionisas vaizduojamas esąs storapilvis, įgėręs, apsilaistęs dėdulė.
Turi tris jam skirtas šventes:
a) kovo – balandžio mėnesį Antikoje buvo švenčiamos didžiosios Dionisijos;
b) sausio – vasario mėnesį – Lenajos šventė – buvo vaidinamos naujos komedijos;
c) gruodžio – sausio mėnesį – mažosios Dionisijos šventė (gastrolės į provincijas).
Iš Dionisijų apeigų kilo tragedijos ir komedijos žanrai.
___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Mitologijos sąvoka
Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Hadas
wikipedija