Generated by All in One SEO v5.0.0.1, this is an llms.txt file, used by LLMs to index the site.

# Lietuvių kalba ir literatūra

## Sitemaps

- [XML Sitemap](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sitemap.xml): Contains all public & indexable URLs for this website.

## Įrašai

- [Vincas Kudirka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kudirka/) - Vincas Kudirka gerai žinomas Lietuvos prozininkas, poetas, publicistas ir kritikas, vertėjas, taip pat laikraščio „Varpas“ redaktorius ir vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Reiktų minėti, kad jis ir Lietuvos himno autorius. V. Kudirka gimė 1858 m. Vilkaviškio apskrityje, Paežeriuose, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Iš tėvo jis paveldėjo kategoriškumą, atkaklumą, reiklumą sau ir kitiems, aštrų žodį. Kudirkos
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (VI dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-vi-dalis/) - [*****STARTING OPERATION:*****] (II skyrius: tęsinys) Kitoks yra antrasis pranešimas iš kompiuterio užrašinės (97 puslapis), panašesnis į programos atnaujinimą iš interneto* . Iš tikrųjų, vėliau randamų „Error message‘ų“ inkliuzai verčia manyti, kad prieš tai įsirašyta programa nėra tobula, ją nuolat reikia atnaujinti, tobulinti. Su lig tokiais programos atnaujinimo įrašais ir klaidingais pranešimais apie įrašytos programos klaidas
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (V dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-v-dalis/) - [*****STARTING OPERATION:*****] (I skyrius) „Visos medijos nuo fonetinio alfabeto iki kompiuterio yra žmogaus tęsiniai, kurie sukelia jame esminius bei ilgalaikius pokyčius ir keičia jo aplinką“,− teigia Marshallas McLuhanas knygoje „Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai" (2003), viename iš pokalbių pažymėjo medijų metafizikas. Tai visiškai suprantama: juk visuomenė dabar jau atsidūrė antrajame medijos amžiuje, kur realybė tapo
- [Kazys Binkis ir keturvėjininkų avangardas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kazys-binkis-ir-keturvejininku-avangardas/) - Avangardas Lietuvoje prasidėjo nuo Kazio Binkio, kuris kartu su Petru Taruliu (Juozu Petrėnu) suorganizavo lietuvių avangardistų būrelį. Tai buvo atsakas į perdėm rimtą literatūrą. Maištui buvo pasitelkti ekspresionizmo, futurizmo, siurrealizmo ir dadaizmo manifestai. Prie K. Binkio ir P. Tarulio prisijungė Salys Šemerys, Juozas Žlabys - Žengė, Juozas Tysliava, Teofilis Tilvytis, Antanas Rimydis ir Butkų Juzė
- [J. Aputis "Nesmagu, kad liekat vienas" - literatūros pamoka 7 klasėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/j-aputis-nesmagu-kad-liekat-vienas-literaturos-pamoka-7-klaseje/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS Tema: J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“. Tikslai: 1. ugdytis kūrybinius gebėjimus kuriant tekstą; 2. mokytis aptarti veikėjų jausmus ir būsenas; 3. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus Pamokos tipas ir forma. Kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai. Euristinis pokalbis, euristinė užduotis. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Urba
- [Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokyklos-veikla-reglamentuojantys-dokumentai/) - Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės švietimo politikos prioritetų, mokymosi visą gyvenimą pagrindu. Sėkmingai įveiktas šis bendrojo ugdymo tarpsnis kloja pamatą tolesniam asmens mokymuisi, būsimai akademinei, darbinei karjerai. Koks turi būti ugdymo turinys ir kaip reglamentuoti mokymo veiklą – į šiuos klausimus atsakymo ieško mokytojai, Bendrųjų programų bei išsilavinimo standartų rengėjai,
- [Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-kalbos-kirtis-ir-priegaide/) - Kirtis – tai vieno skiemens paryškinimas žodyje tarp kitų to žodžio skiemenų. Skiemuo, kuris yra labiau paryškinamas, vadinamas kirčiuotu skiemeniu, o visi kiti, kurie nekirčiuoti – nekirčiuotais skiemenimis. Kirčiuotas skiemuo paprastai tame žodyje yra tariamas stipresniu, pakeltu balsu, tvirčiau. Nuo to, kaip tariami kirčiuoti skiemenys, jie gali būti trumpieji ir ilgieji. Be kirčio, lietuvių kalbos
- [Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/bendrosios-programos-ir-issilavinimo-standartai-i-dalis/) - Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai - tai pagrindinis valstybės lygmens dokumentas. Jis nusako ugdymo kryptį (t.y. tikslus ir uždavinius), taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi moksleiviai (nurodomas ugdymo turinys ir metodai), kad įgytų jiems būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Svarbu pažymėti, kad šiuo dokumentu iš esmės užbaigiamas
- [Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/bendrosios-programos-ir-issilavinimo-standartai-ii-dalis/) - Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dokumente yra keliama nemažai uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinami ugdant harmoningą asmenybę ir ruošiant ją gyvenimui. Prieš mokyklinio ugdymo programoje numatoma: • garantuoti vaikui turiningus, džiugius ir kūrybiškus prieš mokyklinius metus. Gerbti vaiko žaidimą ir sudaryti sąlygas jo plėtotei; • skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo
- [Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-kuopiniai-pavadinimai/) - -ija-ynas-uomenė, –(n)iuomenė -(i)ava bajorija, žmonija, kaimynijagarsynas, debesynas, žalumynasaukštuomenė, jaunuomenė, kariuomenė velniava, broliava, šuniava -etas-imas-ynė -auja -ūra 1. dvejetas2. jaunimas3. patalynė 4. šunauja agentūra, advokatūra, aparatūra -(i)atūra-alitetas 1. klaviatūra, kubatūra, muskulatūra2. admiralitetas, generalitetas _____________________________________ Daugiau apie tai žiūrėkite: Žodžių daryba Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai. Žodžių darybos
- [Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokyklos-koncepcija-mokyklos-nuostatai-ugdymo-planas/) - Mokyklos koncepcijoje aprašomi gimnazijos uždaviniai, struktūra, reikalavimai ugdymo turiniui ir pats mokyklos valdymas. Pagal mokyklos koncepciją kiekviena mokykla nusistato savo uždavinius, struktūrą, steigimą ir reorganizavimą, taip pat priėmimo į mokyklą tvarką, numato ugdymo organizavimą ir aprūpinimą, pedagogų pasiruošimo kvalifikacijos kartelę. Mokyklos nuostatuose kiekviena mokykla nustato tikslus, uždavinius ir funkcijas, kurias savo veikloje ir siekia įgyvendinti.
- [Švietimo įstatymas - mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/svietimo-istatymas-mokyklos-veikla-reglamentuojantis-dokumentas/) - Švietimo įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus. Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, mokyklinį bei papildomą mokymą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose: • ikimokyklinėse ugdymo įstaigose; • vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose; • profesinėse mokyklose; • aukštesniosiose mokyklose; • papildomo mokymo įstaigose. Jį sudaro keturios dalys: 1. bendrieji nuostatai; 2.
- [Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-pavadinimai-pagal-kilme-bei-priklausyma/) - -ietis, -ė-iškis, -ė-ėnas, -ė -is -ius -aitis -ėnas -iena -ienojas -ojas, -ojys -ena -ybė -izmas egiptietis, europietis, užsienietisklaipėdiškis, ukmergiškis, dvariškisužpalėnas, romėnas, kalmėnas šeduvis kalnius brolaitis dukterėnas kiauliena bulvienojas apynojas zuikena žemaitybė dialektizmas ___________________________ Daugiau apie tai žiūrėkite: Žodžių daryba Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai. Žodžių
- [Žodžių darybos priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-veikeju-ir-veiksmazodines-ypatybes-turetoju-pavadinimai/) - -tojas, -a-ėlis, -ė-ėjas, -a -ikas, -ė -lys, -ė -ūnas, -ė -tinis, -ė -utis, -ė -alas -ulis, -ė (-ulys -ė) -alius, -ė -ovas, -ė -eklis, -ė -uolis, -ė -ynė -(i)uonis, -ė -uoklis, -ė -ena -inys, -ė -(i)ukas, (-ė) -la -ata -(i)oklis -ė -na -ininkas, ė -eiva -šas, -ė (-čas) -eika -vis, -ė, (-vys, -ė) -šis, -ė
- [Specialiojo ugdymo įstatymas - mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/specialiojo-ugdymo-istatymas-mokyklos-veikla-reglamentuojantis-dokumentas/) - Lietuvos Respublikos Specialiojo ugdymo įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, valdymą bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus. Šiame įstatyme keliami tokie uždaviniai: • padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą; • rengti specialiųjų poreikių
- [Rėjus Bredberis "Kosmonautas" (I pamoka) - lieteratūros pamoka 7 klasėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/rejus-bredberis-kosmonautas-i-pamoka-lieteraturos-pamoka-7-klaseje/) - IŠPLĖSTINIS PLANAS Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą; • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus; Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, diskusija. Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta
- [Rėjus Bredberis "Kosmonautas" (II pamoka) - literatūros pamoka 7 klasėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/rejus-bredberis-kosmonautas-ii-pamoka-literaturos-pamoka-7-klaseje/) - DETALUS PLANAS Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą; • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus; • lavintis skaitymo įgūdžius. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis (diskusija). Mokymo priemonės (pagrindinės
- [Santuoka ir skyrybos – dabartinės visuomenės sopuliai literatūroje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/santuoka-ir-skyrybos-–-dabartines-visuomenes-sopuliai-literaturoje/) - Dar prieš gerą dvidešimtį metų santuokos institucija buvusi vertybė ir suprasta kaip sakramentu duota visam gyvenimui Dievo malonė, kuri suformuoja šeimą socialiniu bei religiniu požiūriu, šiomis dienomis praranda savo aktualumą, nuvertėja. Su kiekviena diena yra įteisinamas vis laisvesnis požiūris ne tik į tam tikrus visuomenėje vystančius reiškinius, bet ir šeimą: randasi daugybė gyvenimo kartu modelių,
- [Skyrybos, po kurių lieka ne tik kambariai (Violetos Šoblinkaitės Aleksos romanas "Skyrybų kambariai") (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/skyrybos-po-kuriu-lieka-ne-tik-kambariai-violetos-soblinkaites-aleksos-romanas-skyrybu-kambariai-i-dalis/) - Skyrybos visada yra netektis, trauma, didelė gyvenimo nesėkmė ar net pralaimėjimas, kuris paliečia visus, dalyvaujančius šiame procese: sutuoktinius, jų šeimas, ir bene skaudžiausiai – vaikus. Tokia patirtis atskleidžiama Violetos Šoblinskaitės romane „Skyrybų kambariai“. Romanas – tai trijų kartų, klaidi ir permaininga kelių giminės kartų istorija kintančių santvarkų, režimų, istorinių laikotarpių fone. Istoriniai lūžiai ir kataklizmai,
- [Skyrybos, po kurių lieka ne tik kambariai (Violetos Šoblinkaitės Aleksos romanas "Skyrybų kambariai") (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/skyrybos-po-kuriu-lieka-ne-tik-kambariai-violetos-soblinkaites-aleksos-romanas-skyrybu-kambariai-ii-dalis/) - Romane keliamas aktualus klausimas, kodėl įsimylima kitataučius. Viena vertus, jie kaip kitos kultūros žmonės, yra patrauklūs, tik, deja ne vidumi, o išore. Taip įsimyli Kreivių Kotryna: „Amžinatilsį mama taip ir pasimirė neatleidusi man už Dmitrijų. Bet ar suvokė jinai, kad ne aš kalta dėl savo svaigulio jaunučiui kariškiui, kuris – tik pamanykite, Dievulėliau, jūs tik
- [Skyrybos, po kurių lieka ne tik kambariai (Violetos Šoblinkaitės Aleksos romanas "Skyrybų kambariai") (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/skyrybos-po-kuriu-lieka-ne-tik-kambariai-violetos-soblinkaites-aleksos-romanas-skyrybu-kambariai-iii-dalis/) - Donatas, Indrė, Viltė – gyvas priekaištas už visas gyvenimo klaidas, tačiau tuo pat metu jie nukenčia labiausiai. Nepaaiškinama, kodėl Kotrynai painūs meilės reikalai rūpi labiau nei vaikų auklėjimas. Naivu tikėti, kad noras surasti vaikams tėvą veda partnerių paieškos keliais, labiau norisi manyti, kad suaugusieji naudojasi situacija, vaikais, kad galėtų kerštauti vieni kitiems. „Knygoje autorė įžvalgiai,
- [Žodžių darybos priesagos. Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-vardazodines-ypatybes-turetoju-pavadinimai/) - -ininkas, -ė-inė-inis, (-inys) -uolis, -ė -ainis, -ė -ienė -(i)ukas, -ė -ūnas -(i)okas -(i)uotis, -ė -ėlis, -ė -utis, -ė -ulis -ė -ulys –ė -imas -eiva -umynas -ena -enis, -ė -kis, -ė -ikis, -ė žygininkas, džiovininkasduoninė, stiklinė, lopšinėmedinis, ąsinis, atsarginis darbštuolis, skaistuolis, vienuolis stiklainis, tinklainė, plokštainis kruopienė, žirnienė, vakarienė baltukas, raudonukas, pirščiukas baltūnas, gyvūnas, plėšrūnas berniokas. stačiokas,
- ["Nėr vyrų, neverk" (Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinės "Suplanuotos akimirkos" analizė) (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ner-vyru-neverk-giedros-radvilaviciutes-ese-rinktines-suplanuotos-akimirkos-analize-i-dalis/) - „ reiškinys išplinta literatūroje tik tada, kai jis pakankamai dažnas ir gyvenime.“ (87 p.) Skyrybų aktualumą dar kartą patvirtina ir Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė „Suplanuotos akimirkos“. Tai knyga apie meilę ir vienatvę, apie tėvus ir vaikus, apie literatūrą, buitį ir save bei vyro ir moters santykius, kurių vienas iš kraštutinumų – skyrybos. Ironiškas, kiek sarkastiškas
- ["Nėr vyrų, neverk" (Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinės "Suplanuotos akimirkos" analizė) (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ner-vyru-neverk-giedros-radvilaviciutes-ese-rinktines-suplanuotos-akimirkos-analize-ii-dalis/) - Bet vis tiek vyrų reikia ir nesvarbu, kokie jie bebūtų: moteris naratorė, nors jos bendravimas su daugeliu komplikuotas, tiki ir viliasi, kad po dviejų metų ji ištekės už savo viršininko, nes jai taip išbūrė, jos motiną po skyrybų raminusi ir guodusi kaimynė susideda su jos vyru, herojės draugė Rūta eina „kabinti“ žvejo, nors ir yra
- ["Nėr vyrų, neverk" (Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinės "Suplanuotos akimirkos" analizė) (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ner-vyru-neverk-giedros-radvilaviciutes-ese-rinktines-suplanuotos-akimirkos-analize-iii-dalis/) - Pasak Alfonso Andriuškevičiaus, svarbiausias teminis knygos motyvas yra „XX a. individo kova už savąjį ego, vyrams ir moterims pirmiausia, žinoma, persiskiriant, išsivaduojant iš lyg ir natūralios buvusios vienovės.“ , kuri „atveria gyvą ir skausmingą atsiskyrėlių egzistencijos nervą“ . Tokiais gyvenimo momentais belieka moteriškoji kompanija, kurioje „pokalbių temos neišvengiamai sukasi apie labiausiai psichiką traumuojančią skyrybų patirtį.“
- [Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-mazybiniai-daiktavardziai/) - -ės-elis, -ė -ėlis, -ė -(i)ukas, -ė -(i)utis, -ė -aitis, -ė -ytis, -ė -ulis, -ė -užis, ė -(i)ūkštis, -ė -okšnis -šė -inas, -a -ušis, -ė -išius, -is , -ė -ilis (-ilius), -ė -ėzas vaišėspaukštelis, tėvelis, ratelisakmenėlis, rankšluostėlis langiukas, gaidžiukas, arkliukas virvutės, rogutės, motutė bajoraitis, dukteraitė, mamaitė paukštytis, kojytė, šunytis dėdulė, žentulis brolužis, laimužė, giružė debesiūkštis, vėjūkštis,
- [Reklama ir jos atsiradimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklama-ir-jos-atsiradimas/) - Reklama siaurąja prasme - tai informacija, turinti sakytinę ir rašytinę formą. Kiekvienos reklamos tikslas - ne prekę pritaikyti pirkėjo reikmėms, bet pirkėją pritaikyti naujai prekei. Žodis reklama yra kilęs iš lotynų kalbos, ir reiškia šaukiu, rėkiu. Sociologai ir psichologai reklamas laiko sociokultūriniu reiškiniu. Manoma, kad pirmosios reklamos atsirado Egipte 2 tūkst. pr. Kr. Tada reklama
- [Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-irankiu-pavadinimai/) - -tuvas-iklis-tas -tukas -alas -yklė -tuvė -ynė -tis -klas, -eklis -tė -klė(s) -lys -oklis -ikas -stis -ukas -ta -tuvis, (-tuvys) -lė(s) -stas, (-štas) -las -slas -ūnas -ėčios -yklas -urys, (-uris) -ata -klis -onas -slė, (-šlė) -slys –čiai -ėlas -entas –ilas –stė -ulys -(i)atorius -eris -torius -ažas -yras durtuvas, laistytuvas, keltuvasrausiklis, skaitiklis, jungiklisgaubtas, svertas, varžtas teptukas, pieštukas,
- [Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. - literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/satrijos-ragana-asmenybe-ir-kurybos-bruozai-literaturos-pamoka-11-klaseje-i-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. Asmenybė ir kūrybos bruožai. Tikslai: • mokytis atsirinkti svarbią informaciją ir ją pasižymėti; • lavintis teorinių žinių taikymą atliekant teksto suvokimo užduotis. Pamokos tipas ir forma. Pamoka – paskaita (Įtraukianti paskaita.). Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003,
- [Šatrijos Ragana "Sename dvare". - literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/satrijos-ragana-sename-dvare-literaturos-pamoka-11-klaseje-ii-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą; Pamokos tipas ir forma. Įvadinė grožinio kūrinio analizės pamoka (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas darbas. Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašomas autorius, gyvenimo ir
- [Šatrijos Ragana "Sename dvare". - literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/satrijos-ragana-sename-dvare-literaturos-pamoka-11-klaseje-iii-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis,
- [Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-svenciu-pavadinimai/) - -tuvės-inės-ynos -ynė, -(ynės) -tai -os -as -ės pasitiktuvės, pakastuvės, (su)žieduotuvėsPetrinės, Vėlinės, Joninėspakasynos, vakarynos, krikštynos budynės, prausynės sugrąžtai, atgrąžtai apkulos atlaidas (-ai) vaišės __________________________ Daugiau apie tai žiūrėkite: Žodžių daryba Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai. Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai).
- [Šatrijos Ragana "Sename dvare". - literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/satrijos-ragana-sename-dvare-literaturos-pamoka-11-klaseje-iv-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo. Metodai ir būdai: euristinis
- [Dekonstrukcija (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dekonstrukcija/) - Dekonstrukcijos pradininku laikomas Žakas Derrida. Šį terminą jis pagrindė knygoje „Apie gramatologiją“ 1966 m. (gramatologija - mokslas apie rašto kalbą). Terminas derina du elementus / sandus: griaunantį „de‘ ir kuriantį „ko“. Dekonstrukcija bendrąja prasme visada yra įvykis. Knygoje „Apie gramatologiją“ slepiasi pagrindinės dekonstrukcijos idėjos. Dekonstrukcijos tikslas – suardyti / paneigti opozicijų hierarchiją, kitaip tariant, sugriauti
- [Dekonstrukcija (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dekonstrukcija-ii-dalis/) - Žakas Derrida dekonstrukcijos principą pritaikė ir gramatologijai, ieškojo tam tikrų prieštaravimų teksto viduje. Iš esmės, tai yra darbas su tekstu – jau minėtas įvykis. Dekonstrukcija – tai kartu ir paieška tų prasmių, kurių galėjo nepastebėti ne tik skaitytojas (jį Derrida vadina naiviuoju), bet ir pats autorius. Štai čia ir pasitarnauja decentracija, kuri ardo, išsklaido įprastas
- [Jono Avyžiaus "Skudurinės Marytės istorijos" įvykiai ir būsenos pagal Proppo funkcijų analizės metodą (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jono-avyziaus-skudurines-marytes-istorijos-ivykiai-ir-busenos-pagal-proppo-funkciju-analizes-metoda-i-dalis/) - Rusų folkloristas Vladimiras Proppas XX a pirmoje pusėje pasiūlė stebuklinės pasakos tyrimo metodą, vadinamą funkcijų analizės metodu. Nusprendžiau taikyti šį metodą ir Jono Avyžiaus „Skudurinės Marytės istorijai“, nes šis kūrinėlis irgi yra pasaka, tik skirtumas tas, kad ne stebuklinė. Kita vertus, šioje istorijoje lėlės veikia kaip lygiaverčiai dalyviai greta žmonių (gimsta, kalba, jaučia, veikia), tačiau
- [Jono Avyžiaus "Skudurinės Marytės istorijos" įvykiai ir būsenos pagal Proppo funkcijų analizės metodą (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jono-avyziaus-skudurines-marytes-istorijos-ivykiai-ir-busenos-pagal-proppo-funkciju-analizes-metoda-ii-dalis/) - Toks vaidmenų pasiskirstymas nėra visiškai nenuneigiamas, turint galvoje, kad ir pasaka nėra tikra stebuklinė pasaka. Be vaidmenų, Proppas skiria 31 funkciją (personažų poelgius, kurie reikšmingi veiksmo eigai). „Skudurinės Marytės istorijoje“ realizuojama vos keletas iš jų. Pagal V. Proppą pasaka paprastai pradedama šeimyninės padėties nusakymu, kartais nuo seniausių laikų yra prieinama prie dabartinės situacijos, nuo kurios
- [Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio "Raudonoji lelija" analizė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juditos-vaiciunaites-eilerascio-raudonoji-lelija-analize/) - RAUDONOJI LELIJA Iš tuščių vienuolyno kiemų, iš senų apleistų kapinių tau nešu tą raudoną taškuotą leliją, tą velnio sėklą, tą kančioj prasiskleidusią ugnį... Grėsmingai sutemos sėlina, apibrėžta tamsos, susiaurėja šviesa. Nuo naktinių kvapsnių, nuo kaitros ir nuo sopulio – silpna. Kodėl tu taip švelniai ėmei ją – tą nuodingą svaiginančią gėlę?.. keistos praeivių pozos, užfiksuotos
- [Literatūra - žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literatura-zodzio-menas-panasumai-ir-skirtybes-su-kitais-menais-i-dalis/) - Jau antikoje buvo suvokta, kad literatūra yra meno srities reiškinys, tik buvo kitaip vadinama. Tuomet ji turėjo terminą „poezija“. Antikoje poezija reiškė kūrybišką charakterių, vaizdų, veiksmų, troškimų vaizdavimą. Jis buvo išdėstytas chronologiškai. Toks suvokimas galiojo iki XVIII a. XVIII a. imta suvokti, kad literatūra – tai nebūtinai chronologiškas tikrovės perkūrimas, o kur kas laisvesnis reiškinys.
- [Literatūra - žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literatura-zodzio-menas-panasumai-ir-skirtybes-su-kitais-menais-ii-dalis/) - 3. Jau antikoje pastebėta, kad poezijos esmė labai susijusi su estetikos kategorijomis (grožiu, harmonija, darna... ). Pavadinimas taip pat operuoja į estetinę funkciją. Ji suvokiama kaip žodžio menas ir neišvengiamai tenka aptarti literatūros sąvoką su menų įvairove. Koks yra menų ir žodžio ryšys? Yra keli požymiai, kurie leidžia žodinei žmogaus saviraiškai tapti menu. Grožinė literatūra
- [Literatūros mokslas, objektas ir šakos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-mokslas-objektas-ir-sakos/) - Literatūros mokslas – tai sritis, kuri analizuoja kūrinį ir jo ryšį su epocha, estetinėmis tendencijomis. Literatūrologija savo dėmesio objektu renkasi grožinės literatūros kūrinį. Jos šakos: literatūros teorija, literatūros istorija, literatūros kritika. Šalia šių šakų yra ir šalutinės: tekstologija, bibliografija, meno sociologija ir kt. Šias šakas jungia tas pats objektas – grožinis kūrinys, tačiau skiria tyrinėjimo
- [Estetinis santykis įvairiose meno srityse](https://lietuviukalbairliteratura.lt/estetinis-santykis-ivairiose-meno-srityse/) - Menininkas savo idėją realizuoja per kokią nors medžiagą. Nors ji ne visada būna materiali, tačiau susijusi su vienokiu ar kitokiu apdorojimu. Tapytojo medžiaga – spalvos, išdėstomos plokštumoje, aktoriaus – kūnas ir balsas, skulptoriaus – akmuo, rašytojo – kalba. Kiekviena medžiaga apsprendžia išraiškos galimybes, tad ir grožinės literatūros medžiaga – kalba – diktuoja savo dėsningumus. Kalba
- [Literatūros ir dailės sąsajos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-ir-dailes-sasajos/) - Literatūra turi sąlyčio taškų ir su daile. Jos abi kuria meninius vaizdus. Literatūra, pasitelkdama kalbą, kuria vaizdus, kurie meniniais vaizdiniais tarsi atsikuria žmogaus sąmonėje. Literatūros kuriamas vaizdas yra vienkartinis, tuo tarpu sąmonėje atsirandantys vaizdiniai yra beribiai, nes kiek skaitytojų, tiek ir vaizdinių, tačiau literatūros vaizdas savo tapybiškumu panašus į dailės kuriamą vaizdą. Tačiau iš esmės
- [J. Lotmano "Skalndalo logikos" ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/j-lotmano-skandalo-logikos-ir-m-bachtino-karnavalizacijos-sampratu-sasajos-i-dalis/) - J. Lotmanas straipsnyje „Siužeto kilmė tipologiniu požiūriu“ aptaria Dostojevskio romanų ypatumus, ką daro ir M. Bachtinas knygoje „Dostojevskio poetikos problemos“, tačiau abu autoriai, kalbėdami apie tą patį rašytoją, plėtoja savitus aspektus: Lotmanas tai įvardija kaip „skandalų logiką“, o Bachtinas - karnavalizacijos terminu. Prieš apibrėžiant, ar ir kuo „skandalų logika“ siejasi su karnavalizacijos samprata, vertėtų sudėti
- [J. Lotmano "Skalndalo logikos" ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/j-lotmano-skandalo-logikos-ir-m-bachtino-karnavalizacijos-sampratu-sasajos-ii-dalis/) - Lotmanas plėtoja mintį, jog „skandalų logikos“ principu Dostojevskio romanuose yra kuriami epizodai, tam tikri romano įvykiai, nedarniai einantys vienas po kito. Tuo tarpu Bachtinas karnavalizaciją sieja labiau su dialogu, kurį kuria romanų personažai tam tikrame epizode: „Visuose Dostojevskio romanuose, pradedant „Nusikaltimu ir bausme“, vyksta nuosekli dialogo karnavalizacija“. Jei Lotmanas į skandalą pažiūri gana ribotai, tik
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-i-dalis/) - Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai „Alfavilnius“ – konceptualus nuotykių romanas, kurio herojus Arnoldas Sputnikas, pirmas tautinis kiborgas, kartu su kitais veikėjais lyg po pramogų parką keliauja po realizmo, mokslinės fantastikos, literatūros teorijos, kičinės ir pornoliteratūros atrakcionus“ (p. 160), atgal ir dar toliau. Tai kartu ir antiknyga, sukurta pagal filmą „Alphaville, keistas Lemmy Caution nuotykis“.
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-ii-dalis/) - Niekas nėra tiesa. Viskas yra leistina. Valentinas Klimašauskas, paklaustas ar ne per daug sau leidžia parašydamas tokį romaną, ir ar viskas yra leistina, teigė, jog „Leistina yra viskas, nes kalba, gramatika ir visas mūsų mąstymas apie pasaulį yra paremtas metaforomis, o metaforų cenzūruoti nereikėtų, nebent norisi gyventi musulmoniškoje ir totalitarinėje valstybėje.“ Tenka sutikti – pasaulis
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-iii-dalis/) - Knygos prekinė išvaizda Romanas „Alfavilnius“ prasideda nuo vidurio – ten ir pasibaigia. Knygos viršeliais tapo paprasti puslapiai, tiesa, vos vos storesni. Tai, jog tikrasis knygos viršelis atsidūrė knygos viduje – nėra spaustuvės klaida, kaip pats autorius teigė, tai sąmoningas naujojo pasakojimo konstravimo būdas; „viskas turi tarnauti ir kaip „įprastai“ perskaitomas tekstas, ir kaip kažko kito
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (IV dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-iv-dalis/) - Литовский дивертисмент / Lietuviškas divertismentas Nepaisant prieš poeziją pateikiamos William S. Burroughs‘o citatos „Niekas nėra tiesa. Viskas yra leistina.“, kuri nuskamba kaip savotiškas viso romano lozungas, keliaujant puslapiais į priekį, randamas Josifo Brodskio eilėraštis „Литовский дивертисмент“, skirtas Tomui Venclovai, ir pretenduojantis tapti dubliuota romano pradžia. Dubliuota, nes esama ir lietuviško eilėraščio varianto. Kas tuo norima
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (VII dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-vii-dalis/) - Grandininė laiškų literatūra Viename straipsnyje Laura Auksutytė yra išskirtinai pabrėžusi, kad „kibererdvėje kurti literatūrą lietuviai dar tik bando ir tikro kiberteksto pavyzdžių mes lyg ir neturime. Kita vertus, jau pasirodo tekstų, kurie yra kuriami kaip elektroninių laiškų su visais jų specifiniais bruožais dėlionė“ . Į tokį rašymą pretenduoja ir Valentinas Klimašauskas. Intelektualusis romanas „Alfavilnius, arba
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (VIII dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-viii-dalis/) - Arba / arba Kibertekstas pagal Aarsephą apibūdina plačią tekstinės medijos kategoriją ir tuo pat metu yra perspektyva, tirianti komunikacines dinamiškų tekstų strategijas. Jomis gali būti skaitymo rizika, teksto kaip žaidimo – pasaulio – labirinto strategija, taip pat ergodiškumo statuso įvedimas, teksto linijiniškumo suardymas, pasirinkimo galimybių įvairovė ir kt. Didžioji dalis ką tik išvardytų kiberteksto ypatybių
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (IX dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-ix-dalis/) - Paaiškinimai Paaiškinimai, išnašos, nuorodos visiems įprasta prasme pirmiausiai yra knygose skaičiukais ar žvaigždutėmis pažymėtų žodžių, terminų komentarai, nukelti į lapo apačią ar suregistruoti knygos gale. Tačiau „Alfavilnius“ tokį įprastą paaiškinimų supratimą ardo. Pirmiausia, kas visiškai nebūdinga eiliniam tekstui, - pakeičiamas paaiškinimo statusas. Romane tekstas, atsiradus komentarui, praranda savo tradicinę vietą. Pasakojimas susikeičia vietomis su išnašomis,
- ["Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai" – viskas leistina (X dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai-–-viskas-leistina-x-dalis/) - Summa summarum „[ Sveikas, mano mielas dienorašti. Kreipiuosi į tave, nes daugiau neturiu į ką kreiptis. / Jūs, kurie skaitot šiuos žodžius, žinokit, kad esat idiotai, jei tikit, kad dienoraštį pradėjau nuoširdžiais sakiniais. Be to, jei jau skaitot, esat kalės vaikai, nes dienoraštis yra slaptas. ]“ (95 p.) – tokiu ir kitais būdais romanas
- [Reklamos tekstas ir jo struktūra (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklamos-tekstas-ir-jo-struktura/) - Reklama pasižymi dviem funkcijom: komunikacine (informacinė, pranešimo) ir ekspresine (poveikio). Reklama yra naudinga, nes dėl jos mažėja kainos, didėja progresas. Jos tekstu reklamuojamą prekę siūloma įsigyti paveikiant adresatą baime arba sudominant moksliniu įrodymu. Reklamos teksto struktūra Reklamos tekstas susideda iš trijų dalių: a) antraštės b) pagrindinio teksto c) šūkio Sėkmingai reklamai labai svarbi ĮŽANGA /
- [Reklamos tekstas ir jo struktūra (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklamos-tekstas-ir-jo-struktura-ii-dalis/) - Reklamos struktūrinių dalių turinys dar kartą įtvirtinamas trumpa, įspūdinga, lengvai įsimenama PABAIGA. Vienos reklamos baigiamos pateikiant adresą, telefoną, nuorodą, kur ieškoti reklamuojamo objekto, kitos - perspėjimu ar rekomendacija, trečios - tai trumpas, įspūdingas ir įsimintinas ŠŪKIS. Pastarojo tipo pabaigos turi didžiausią poveikį ir yra dažniausios. Jos gali būti skirstomos į keletą grupių: Pagal formą: eiliuoti,
- [Renginio planas "Šv. Valentino diena"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/renginio-planas-sv-valntino-diena/) - TEMA. Meilės samprata literatūroje. TIKSLAI: 1. Gyvinti mokyklinį gyvenimą. 2. Skatinti mokyklos moksleivių kultūrinį gyvenimą. 3. Mokytis kurti retoriškai efektyvų sakinį. 4. Mokytis susirasti reikiamos informacijos. 5. Lavinti teksto suvokimo įgūdžius. METODAI. Kūryba (pagal japonų lyrikos žanrą cinquain) ir vaidybinės užduotys, situaciniai vaidmenys. FORMA. Konkursas. NAUDOTA LITERATŪRA Paulavičiūtė A. Renginių organizavimo ABC. – V., 2002.
- [Vinco Krėvės drama "Skirgaila" - 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vinco-kreves-drama-sirgaila-11-klases-literaturos-pamoka-1-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“. Tikslai: • gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas su
- [Vinco Krėvės drama "Skirgaila" - 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vinco-kreves-drama-skirgaila-11-klases-literaturos-pamoka-2-pamoka/) - IŠPLĖSTINIS PLANAS Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“. Tikslai: • lavinti darbo su tekstu įgūdžius; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus ir argumentuojant nuomonę; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas
- [Vinco Krėvės drama "Skirgaila" - 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vinco-kreves-drama-skirgaila-11-klases-literaturos-pamoka-3-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“. Tikslai: • gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis,
- [Žodžių daryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-daryba/) - Žodžių daryba - tai kalbos mokslo šaka, kurios objektą sudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės. Dar kitaip - tai žodžių darymas iš kitų žodžių - arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių. Yra keli tokio darymo būdai, žodžių darybos rūšys – vedyba ir dūryba. Pagrindinė darinių nustatymo procedūra
- [Pamokos analizė - pavyzdys (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analize-pavyzdys-i-dalis/) - 1. Klasė: 10 d 2. Dalykas: lietuvių klaba 3. Mokytojas: ........ 4. Pamokos tema: Dalyvių kirčiavimas 5. Pamokos tikslai: a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie dalyvių kirčiavimą. b) lavinamieji: išlavinti mokinius, remiantis veiksmažodžių kirčiavimo taisyklėmis, kirčiuoti dalyvius (analogiškas kirčiavimas). c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius. 6.
- [Pamokos analizė - pavyzdys (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analize-pavyzdys-ii-dalis/) - I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, bet dėl žvarbaus oro lauke patalpa neišvėdinta. Mokytoja darbui su dešimtokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas. II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas
- [Pamokos analizė - pavyzdys (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analize-pavyzdys-iii-dalis/) - 3. Patikrinus namų užduotis ir priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai buvo pereita prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai susijusi ( dalyvių kirčiavimo pagrindas – veiksmažodis. Pagal jį ir kirčiuojami visi dalyviai, išskyrus kai kurias išimtis). 4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo pavyzdžiais lentoje (juos dar ir sukirčiavo). Pavyzdžiai lentoje palengvina suvokimą
- [Skaitymo sunkumai - anketa](https://lietuviukalbairliteratura.lt/skaitymo-sunkumai-anketa/) - Ar Jums kada nors teko susidurti su sunkumais skaitant? Atsakykite į pateiktus klausimus, kurie parodys tikruosius rezultatus: TAIP NE 1. Ar Jūs praleidžiate žodžius arba žodžių eilutes, kai skaitote? 2. Ar, skaitydami tekstą, Jūs iš naujo skaitote tą pačią eilutę? 3. Ar Jūs pametate vietą, kur skaitėte? 4. Ar Jus lengva išblaškyti, kai skaitote? 5.
- [Albinas Liaugminas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/albinas-liaugminas/) - Albinas Liaugminas yra žymus Lietuvos pedagogas ir psichologas, taip pat aukštojo mokslo organizatorius ir rektorius. Jo asmenybė brendo sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis, kai Lietuva tik kėlėsi po rusifikacijos, kai nedidelė dalis inteligentijos dar tik pradėjo rūpintis tautos gerove. A. Liaugminas priklauso tai inteligentijos kartai, kuri savo ateitį matė tik kaip neatskiriamą nuo visos šalies kultūrinio ir
- [Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/albino-liaugmino-demokratines-pedagogikos-idejos/) - Didelę įtaką Albino Liaugmino pedagoginėms mintims padarė didieji pedagogikos autoritetai, tokie kaip J. Fr. Herbertas, I. Kanto pasekėjas, O. Willmanas, H. Schallermannas ir Ft. Gansbergas bei kt. Remdamasis visų jų mintimis, Liaugminas formavo savo idėjas. Sakė, jog reikia siekti, kad mokykloje paskiros žinios nebūtų kalamos be jokio ryšio, ir nedingtų vaiko ar jaunuolio sąmonės vienovė.
- [Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/albino-liaugmino-demokratines-pedagogikos-idejos-2-dalis/) - Integralinė pedagogika Integralinės pedagogikos sampratą A. Liaugminas plėtojo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį. Ji brendo palengva, nuosekliai, tačiau radikalių permainų integralinės pedagogikos mintyje net ir Liaugmino gyvenimo pabaigoje nepastebima. Šios pedagogikos tikslas buvo auklėti ir formuoti visą žmogų. Liaugminas pritarė integralinės pedagogikos mokyklos siūlomai idėjai, kad visas žmogus pats auklėtųsi ir formuotųsi tos mokyklos
- [Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/albino-liaugmino-demokratines-pedagogikos-idejos-3-dalis/) - Pedagogikos mokslo universalumas Albinui Liaugminui rūpėjo akcentuoti, kad baigęs universitetines psichologijos studijas, būsimasis mokytojas turi suvokti, jog vaikas ar jaunuolis yra vieninga ir visad auganti, bręstanti būtybė, jog ji neskaidoma pagal atskiras funkcijas ar vadovėlių paragrafus, todėl ta būtybė be visa ko yra integralinė, ji auga, bręsta fiziologiškai ir intelektualiai, todėl labai svarbu mokytojui, saugant
- [Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/albino-liaugmino-demokratines-pedagogikos-idejos-4-dalis/) - UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint pažinti vaiką, reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinius ugdymo pagrindus. Jei šio principo nėra laikomasi,
- [Pamokos analizės planas (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analizes-planas-i-dalis/) - 1. Klasė: 5a 2. Dalykas: lietuvių klaba 3. Mokytojas: ...... 4. Pamokos tema: Aplinkybės. 5. Pamokos tikslai: a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie sakinio dalis – aplinkybes, taikydami taisykles, mokėti jas atpažinti sakiniuose. b) lavinamieji: išlavinti mokinius aplinkybes skirti iš kitų sakinio dalių; tobulinti jau turimus gūdžius; formuoti jų savarankiškumą ir skatinti kūrybingai veikti.
- [Pamokos analizės planas (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analizes-planas-ii-dalis/) - I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas. II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai,
- [Pamokos analizės planas (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pamokos-analizes-planas-iii-dalis/) - 4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo brėžiniu lentoje. Taip pat pateikė kelias savarankiško darbo užduotis. Mokiniai jas atlikę, demonstravo savo piešinius prieš klasę, skaitė sugalvotus sakinius klasės draugams, nurodė aplinkybių vietą juose. Toks savarankiškas darbas, pritaikant praktikoje išgirstą informaciją, mokiniui padeda geriau įsiminti naują medžiagą, o mokytojui patikrinti, ar naują temą mokiniai
- [Referencija Antano Škėmos romane "Balta drobulė"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/referencija-antano-skemos-romane-balta-drobule/) - Teksto lingvistikoje yra nurodomos įvairios sakinių siejimo priemonės. Jos dar yra smulkiau klasifikuojamos pagal kalbos lygmenis. Sakinius sieti gali įvairūs leksiniai vienetai (jungtukai, pasikartojantys žodžiai, įvardžiai ir t.t.), tačiau pagal tai, ką siejamieji leksiniai vienetai reiškia, skiriama leksinė, gramatinė ir leksinė-gramatinė kohezija. Gramatinė kohezija pagal siejimo priemones gali būti trijų tipų: referencija, substitucija ir elipsė.
- [Referencijos sąvoka ir samprata](https://lietuviukalbairliteratura.lt/referencijos-savoka-ir-samprata/) - Įvairiuose teksto lingvistikos darbuose referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Kartais referencija net nėra atskiriama, o dažnai tapatinama su substitucija. Tokį požiūrį yra išsakęs Albertas Rosinas knygoje „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai“. Toks požiūris atsiranda todėl, kad įvardžiai jis ir ji nėra priskiriami asmeniniams įvardžiams. O tokią nuomonę A. Rosinas argumentuoja tuo, kad skirtingai nuo aš ir
- [Bendroji referencijos vartojimo apžvalga Antano Škėmos romane "Balta drobulė"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/bendroji-referencijos-vartojimo-apzvalga-a-skemos-romane-balta-drobule/) - Visoje teksto imtyje (t.y. 300 sakinių) iš visų gramatinių sakinių siejimo priemonių, bene daugiausiai buvo rasta referencijos (53 atvejai). Visos kitos sakinių siejimo priemonės pavartotos rečiau, o iš visos imties substitucijos nerasta nė vieno atvejo. (pav.) Tokį autoriaus siejimo priemonių pasirinkimą ir bandysiu apžvelgti šiame darbe. Referencijos pasirinkimo polinkius romane lemia ne vienas ir ne
- [Asmeninė referencijos raiška](https://lietuviukalbairliteratura.lt/asmenines-referncijos-raiska/) - Pagal tai, ką įvardis "jis" pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį taip pat keičia ir įvardžiai jo, mes, jas, ir vienai ir tik jie pakeičiamas nebe
- [Asmeninės referencijos potipių vartojimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/asmenines-referencijos-potipiu-vartojimas/) - Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: . O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11); „Daktaras Ignas ir pats sukuria kokį eilėraštį, belaukdamas pacientų. Jo apskritas veidelis nušvinta merginos rausvumu, kai jis
- [Laiko referencijos vartojimo polinkiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/laiko-referencijos-vartojimo-polinkiai/) - Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos turi pasakojimo situacija, pvz.: „Daktaro Igno galva dar labiau nusviro ant krūtinės. < ... >
- [Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/parodomosios-referencijos-vartojimo-apzvalga/) - Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano "Balta drobulė" teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir įvairius objektus reiškiančiais žodžiais. Tekste jie daug retesni už visus kitus asmeninius įvardžius. Lyginant jis,
- [Referencija Antano Škėmos romane "Balta drobulė" - išvados](https://lietuviukalbairliteratura.lt/referencija-antano-skemos-romane-balta-drobule-isvados/) - Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą lemia kalbėjimo situacija (dažnai minimi asmenys ir jų vardai) bei stilistinės (kad nebūtų vis kartojami
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas/) - Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslai: 1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus. 2. Ištirti, kaip mokiniai suvokia moderniosios literatūros tekstus. 3. Palyginti gautus rezultatus su bendrosiose ugdymo programose
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-testas-nr-1/) - Šiame straipsnyje yra pateikiamas vienas tradicinės prozos tekstas (Jono Biliūno novelė "Kliudžiau") ir 10 su juo susijusių klausimų. Kitame straipsnyje bus pateiktas Bitės Vilimaitės tekstukas "Pusryčiai ant žolės". Vienam testui atlikti skiriama viena pamoka (bet gali būti, kad visos pamokos net nereikės). Modernios prozos skaitymo pagrindinėje mokykloje testą atlieka dešimtos klasės mokiniai. Iš viso reikalingos
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-testas-nr-2/) - Bitė Vilimaitė PUSRYČIAI ANT ŽOLĖS 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) 2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.) 3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.) 4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 t.) 5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis? (2 t.) 6.
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr1/) - Straipsnyje pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno "Kliudžiau" ir B. Vilimaitės "Pusryčiai ant žolės"), numatomi / galimi atsakymai. 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) (Galimas atsakymas: Kodėl būtina patirti sukrėtimą, kad suprastum blogai pasielgęs? / Kodėl praeitis grįždama neleidžia džiaugtis gyvenimu?) Šis klausimas yra pakankamai sudėtingas, tačiau kaip sufleris, mokiniams buvo palengvinimas - iš
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2.)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr2/) - 2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis kuriama? Klausimas sudarytas iš dviejų dalių, kurios viena su kita glaudžiai susijusios. Galima palyginti susumuotus rezultatus diagramose, kurios, kaip matyti, daugmaž panašios: Kaip rodo testo rezultatai, atsakymų pasiskirstymas apylygis, tačiau diagramoje nėra atskirai parodomas kiekvienos klausimo dalies taškų skaičius, tad norėtųsi viską aptarti plačiau. Šiam klausimui buvo skirti 2
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr3/) - 3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 taškai) Mokinių literatūros srityje žinių ir įgūdžių stygių atskleidžia ir šis klausimas. Regis visai nesudėtinga būtų atsakyti į šį klausimą – tiek viename tiek antrame tekste įvykiai išdėstyti nuosekliai – pagal kompoziciją, tik B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“ yra nuoseklu ir laiko atžvilgiu, o J. Biliūno „ Kliudžiau“
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr4/) - „4. Kuri novelės vieta yra užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 taškai)“. Mokinių atsakymus nesudėtinga įvertinti, nes kiekvienai klausimo daliai skiriama po lygiai taškų – 2. Pagal atsakymus buvo sudarytos taškų diagramos, kurios rodo ne tik mokinių suvokimą, kokia įvykių seka, bet ir tam tikras tendencijas, kaip mokiniai šias įvykių sekos dalis moka išskirti
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr5/) - 5. Kas yra novelės pasakotojas? Apibūdinkite jį. (2 taškai). Tai vienas iš bendrų klausimų abiejuose testuose, kurį taip pat sudaro glaudžiai viena su kita susijusios dvi dalys. Skirtumas tik tas, kad pirmame teste prie šio klausimo skiriamas dar vienas klausimas: „Ko pasakotojas siekia pasakodamas šią istoriją. (2 taškai)“ ir papildomi 2 taškai. Pirmiausia derėtų minėti,
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr6/) - 6. Paaiškinkite, kaip berniukas jaučiasi prieš ir po šūvio? / keliais žodžiais apibūdinkite mokytojos būseną prieš ir po iškylos. (3 taškai) Iš tiesų, abi diagramos rodo pakankamai gerus mokinių atsakymus su menkomis paklaidomis. Kad ne visi dešimtokai sugebėjo atsakyti tiksliai į klausimą, pakankamai realu. Lyginant jų atsakymų rezultatus su nacionaliniais tyrimų rezultatais bei su išsilavinimo
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr7/) - 7. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją? (3 taškai) Tiek tradicinėje literatūroje, tiek modernioje dvitaškių reikšmės nedaug kuo skiriasi, tačiau labai svarbu tiksliai nusakyti jų esmę ir vaidmenį konkrečiame tekste, taip pat ir autoriaus intencijas, siekius, kas daugtaškiais norima išsakyti ar nutylėti. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai
- [Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymas-pagrindineje-mokykloje-tyrimas-nr8/) - 7. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį. (5 taškai) Tai pakankamai sudėtingas klausimas, tad ir taškų skiriama daug. Pagal „Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus“ jau aštuntokai geba nusakyti „pasakojimo situaciją, apibūdina veikėjus, veiksmus, laiką, erdvę, pasakotojo poziciją“ (1) ir net pagrindinę mintį, tad akivaizdu, kad dešimtokai tą turi daryti be jokio vargo, ir kad jiems
- [Algimantas Mackus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/algimantas-mackus/) - „[...] Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti ten, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti čia.“ A. Mackus – vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Labai trumpai nusakant gyvenamąją Mackaus aplinką, pirmiausia derėtų minėti jo kartai skirtą sudėtingą išbandymą – laikmečio situaciją. Jis priklauso
- ["Neornamentuota kalba" ir mirtis Algimanto Mackaus poezijos rinkinyje "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/neornamentuota-kalba-ir-mirtis-algimanto-mackaus-poezijos-rinkinyje-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai/) - Rinkinio pavadinimas „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ rodo, kad tai yra kažkas priešinga išdailintai, „nušlifuotai“ poetinei kalbai. Taip, kaip deformuojasi žmogus, atplėštas nuo savo gimtojo pasaulio, lygiai taip pat apie tą pasaulį būtina kalbėti pasikeitusia deformuota kalba. Kalbant apie mirtį poezijoje svarbus vaidmuo pirmiausia ir tenka kalbai: Mackaus žodis neornamentuotas, nutolęs nuo romantinio kalbėjimo. Tai
- [Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-1-dalis/) - Dievas ir mirtis – dvi pagrindinės A. Mackaus poezijos temos. Dialogo forma prabylama apie mirtį labai kasdieniškai ir buitiškai, be jokių ceremonijų, be poetinių puošmenų, tiesmukai (kartais net brutaliai). Mirtis negali gąsdinti ir grasinti, kai visiškai nėra ką prarasti, todėl ji priimama kaip savaime suprantama ir net labai daiktiškai ją perteikiant („šaknis įleido mirę daiktai
- [Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-2-dalis/) - Galima sakyti, kad visas pasaulis veriasi tikromis spalvomis, kai į viską žiūrima per mirtį, t.y. iš laikinojo būvio pozicijų. Tik suvokus mirties beprasmiškumą, egzistencijos laikinumą ir viso to neišvengiamybę, į pasaulį pažvelgiama ir kitu kampu – be nuostabos, ramiu, išgrynintu, gal kiek niūroku, šaltu ir abejingu žvilgsniu, viską iki kraštutinumo sudaiktinant. Neturint ką prarasti, beliktų
- [Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (3 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-3-dalis/) - Kaip yra pastebėjęs R. Šilbajoris, A. Mackus, pasitelkdamas dvi kategorijas „formą, duodančia turinį“, kurios pagal jį tremtyje sustingsta ir tą turinį praranda, apeigų kanonus, maldos žanrus ir religinių simbolių sistemas paneigia pakeisdamas atvirkštiniais vaizdais: pavyzdžiui litanija Mackus pakeičia: „sakysime, „melskis už mus“ arba „pasigailėk mūsų“ pakeičia „amžinu gedulu“. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į inversiją
- [Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (4 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-4-dalis/) - „Chapel B“ poezijos rinkinyje A. Mackus per daug nuo „Neornamentuotos kalbos generacijos ir augintinių“ šia tema nenutolsta, tačiau čia dar labiau ryškina Dievo nebuvimą. Galima manyti, kad likimas su Dievu tarsi ir nesusijęs. Tragiška tai, kad juo yra nepasitikima, netikima jo gailestingumu, taip pat ir „Nėra jokių argumentų prieš šį „Dievo smurtą.“ : įnirtęs Dievas
- [Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-1-dalis/) - Per mirties semantiką išryškėja žmogaus egzistencinis tragizmas. Tačiau ne mažiau žmogaus situacija susijusi ir su tikėjimu bei pačiu Dievu. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Dievo buvimas neneigiamas, tikima jo būtimi ir nemarumu bei amžinumu, tačiau lyrinio „aš“ esama būtis dėl to nesikeičia, ji lieka tragiška iki pat sielos gelmių: jis išeivis, apsigyvenęs su savo
- [Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-2-dalis/) - Kaip pirmosiose rinkinio eilutėse, taip ir visame rinkinyje „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ išryškėja Mackaus kuriamo pasaulio situacija: t.y. žmogaus santykis su mirtimi ir pačios mirties reikšmė žmogaus gyvenime: - Ką nešu stikliniam karste? - Surinkau visus daiktus, turėtus anuomet. Šaknis įleido mirę daiktai manin. - Nenusimesi aštraus, mirusio svorio? - Kai žmogus nebeturi ko
- [Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B" (3 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-algimanto-mackaus-poezijos-rinkiniuose-neornamentuotos-kalbos-generacija-ir-augintiniai-ir-chapel-b-3-dalis/) - Mirties amžinumas, neišnykstamumas rutuliojamas visuose šio rinkinio eilėraščiuose. Čia susipina viskas: gimtosios kalbos, gimtosios žemės neturėjimo problema, išeivio situacija, mirties persunkta egzistencija, dvasinė praraja. Mažiau paliečiama Dievo buvimo ir jo santykio su žmogumi tema, labiau grįžtama prie tragišku požiūriu nuspalvintos lietuviškos išeivijos likimo. Algimanto Mackaus rinkinyje „Chapel B“ mirtis šiek tiek kitokia, nei visur ir
- [Sigitas Parulskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sigitas-parulskis/) - „Negaliu teigti, jog Šventąjį Raštą taip paprasta prilyginti žurnalams su nuogomis bobomis, bet tai, jog man iš esmės visuomet rūpėjo tik Dievas ir moteris, yra tiesa. Dvi temos, kuriomis viskas prasideda, iš kurių viskas atsiranda ir kuriomis viskas pasibaigia.“ Sigitas Parulskis – poetas, eseistas, dramaturgas ir literatūros kritikas, kurio kūrybai būdinga bjaurasties estetika, kurią galima
- [Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-sigito-parulskio-eilerasciu-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-1-dalis/) - „Taip kaip normaliam žmogui patinka gyventi, taip šiam poetui patinka mirti.“ Mirties tema persunkia abu poezijos rinkinius („Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“) ir peršasi išvada, kad čia apie mirtį imama kalbėti kaip apie patį gyvenimą. Ir iš tiesų, pasak poeto S. Parulskio, jo kūryboje: „mirtis yra viena iš stiliaus, meninės formos, priemonė, tai, jeigu pasirenki,
- [Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-sigito-parulskio-eilerasciu-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-2-dalis/) - Trečia, mirties ir mirimo prasmė poezijoje darosi pajaučiama Dievo, pasaulio ir žmogaus sąveikoje. Joje susipina egzistencinis nykumas (nes šiapusybė laikina ir beprasmė), Dievo siekiamybė, prarasto laiko ieškojimas („žmogiškosios egzistencijos stichija – laikas“ ). Čia nuvainikuojamos vertybės ir iškeliami geiduliai. Egzistencinis nykumas atsiranda iš tuštybės, būties agonijos – pasaulis merdėjantis, priešmirtinės būsenos, o žmogus jame nebejaučiantis
- [Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (3 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-sigito-parulskio-eilerasciu-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-3-dalis/) - Parulskio kuriamas poezijos pasaulis pilnas įtampos, kylančios iš netikrumo, nepasitikėjimo, iš pasaulio tuštybės: pasaulis savo tikrumu paliegęs mirtis išblukins nuodėmių spalvas („Epilogas“) Jis toks vienodai pilkas ir absurdiškas, be spalvų ir be gyvybės, lyg ir netikras (mirtis čia kaip niekur kitur dera), vertas ironijos, pilnas mirties nuojautos ir pačios mirties, kuri ne tiek primena
- [Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (4 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-zmogus-sigito-parulskio-eilerasciu-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-4-dalis/) - Dažname eilėraštyje ne tik per žemę, bet ir per daugelį asociacijų palaipsniui prieinama prie mirties. Gretinami vaizdiniai skiriasi, tačiau mažinant distanciją sueina lyg į vieną tašką, atsiremia į mirtį ir supanašėja: nuo šalto vandens simbolikos, juodos žemės, kieto akmens, griuvėsių, puvėsių, prieinama prie dar didesnį šiurpą ir įtampą keliančių vaizdinių – kruvino kūdikio, plyštančios mėsos,
- [Mirtis ir Dievas Sigito Parulskio poezijos rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-sigito-parulskio-poezijos-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-1-dalis/) - Su mirtimi glaudžiai siejamas tikėjimas Dievu. Nepaliaujamai ieškoma bent menkiausios tikėjimo atsvaros, bent ploniausios gijos, kuri pagrįstų, privestų Dievo buvimą prie žmogaus, o tiksliau, norima jį pajausti visu savimi, įsitikinti jo artumu ir bent taip kilti tikėjimo link: ak Viešpatie, aš nieko negirdžiu („Aidas“) Siekiamybė nėra patenkinama, su Dievu nesusitinkama, jo nerandama šalia savęs, bet
- [Mirtis ir Dievas Sigito Parulskio poezijos rinkiniuose "Mirusiųjų" ir "Mortui sepulti sint" (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mirtis-ir-dievas-sigito-parulskio-poezijos-rinkiniuose-mirusiuju-ir-mortui-sepulti-sint-2-dalis/) - Sigito Parulskio poezijos rinkinyje „Mortui sepulti sint“ Dievas sutinkamas kaip tas, kuris turi galios, kaip galintis žmogui suteikti malonę gyventi („alsuoji dar? Vadinasi – dar glosto“ – „Dovanos“), suteikti naują progą, bet kartu pasmerkti žmogų skurdui, net visiškai jį pamiršti. Dažniausiai tikėjime vyrauja priešybės, keliančios įtampą ir netikrumą, nepasitikėjimą ir netikėjimą: suprantamas, nepaaiškinamas pasaulis, kasdienybė,
- [Algimanto Mackaus ir Sigito Parulskio poezijos temos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/algimanto-mackaus-ir-sigito-parulskio-poezijos-temos/) - Poetus Algimantą Mackų ir Sigitą Parulskį vienija bendrosios poezijos temos – egzistencija, mirtis ir Dievas, tačiau skiria tų temų suvokimo keliai ir savitas jų interpretavimo modelis. Visas pasaulis atrodo visiškai kitaip, kai pasikeičia regėjimo taškas ir suvokimo prizmė. Egzistencija suskilusi ir kartais net neturinti pagrindo, į ką joje esantis žmogus galėtų atsiremti, kur atrasti tokių
- [Padėka Gediminui Ruzgiui](https://lietuviukalbairliteratura.lt/padeka-gediminui-ruzgiui/) - Dėkoju Gediminui Ruzgiui už komentare pateiktą išsamią informaciją straipsniams Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis" (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis) ir Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis" (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis). Juose minima Danutė Aukselytė, gimusi 1924-08-07 (dabar Danutė Aukselytė - Ruzgienė) nėra slapyvardis, bet tikras vardas ir pavardė. 1944 metais turėjo išeiti jos poezijos knyga,
- [Mitologijos sąvoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mitologijos-savoka/) - Mitologija yra laikoma liaudies pasakojimų apie dievus ir herojus visuma. Šie mitai, skirtingai nuo pasakų, buvo vertinami kaip tikrai kadaise nutikę dalykai. Mitologija glaudžiai susijusi su religija. Mitas ir ritualas - pagrindinis religijos aspektas. Pirmieji graikų filosofai kūrė mitus apie pasaulio atsiradimą (tai dar vadinama kosmogonijos teorija). Visa, ką jie vadino erdve, judėjimu ir materija,
- [Erotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/erotas/) - EROTAS - senovės graikų meilės, vaisingumo, geismo ir sekso dievas. Erotą romėnams atitinka Amūras („geismas“), taip pat žinomas kaip Kupidonas – „meilė“. Jis dažnai siejamas su Afrodite. Graikai Erotą vaizdavo niekada neužaugantį jaunuolį. Antikoje Erotas yra Afroditės ir Arėjo sūnus. Šioje epochoje jis jau suvokiamas ne kaip kosminė būtybė, bet kaip materialus žmogus. Dažnai yra
- [Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/chaoso-laikas-arba-kaip-atsirado-olimpo-dievai/) - Chaosas - tai pirmapradė tuščia erdvė, pasaulio betvarkė, iš kurios Eroto dėka gimė pirmosios būtybės: Uranas - dangus ir Gaja - žemė. Jie tapo sutuoktiniai. Šioje santuokoje gimė vienaakiai milžinai - kiklopai. Uranas juos nubloškė į Tartarą (požemio karalystę). Ten gimė titanai: pats jauniausias - Kronas (laikas). Jis nužudė savo tėvą ir įgavo viso pasaulio
- [Dzeusas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dzeusas/) - Dzeusas - vyriausias Graikų dievas, žmonių ir dievų valdovas, lemia ir gėrį ir blogį. Jis buvo vedęs seserį Herą, tačiau susilaukė vaikų ir su kitomis deivėmis, nimfomis ir net mirtingomis moterimis. Tebų karaliaus duktė Amfijopė pagimdė du sūnus dvynukus. Taigi, toks Dzeuso noras turėti daug palikuonių yra noras atimti valdžią iš dievų ir iš karalių.
- [Hera](https://lietuviukalbairliteratura.lt/hera/) - Hera yra Dzeuso sesuo ir žmona. Ji pavydi ir garbinama kaip santuokos globėja, todėl nuolat keršijo Dzeuso suvedžiotoms moterims ir vaikams. Jai artimas garbės ir valdžios troškimas. Iš Heros ir Dzeuso santuokos gimė: Hebė - amžinos jaunystės deivė, Arėjas ir Hefaistas. Heros romėnų atitikmuo yra Junona. __________________________ Daugiau apie tai skaitykite: Mitologijos sąvoka Erotas Chaoso
- [Poseidonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/poseidonas/) - Poseidonas - vyriausias jūrų dievas ir valdovas. Vaizduojamas panašus į Dzeusą, tačiau rankose laikantis trišakes šakes su strėlėmis. Jam pavaldus vėjas, jis geba sukelti audras ir žemės drebėjimus. Jo žmona - Okeano duktė Amfitritė, kuriai jis nebuvo ištikimas - susilaukė sūnaus Polifeno su nimfa Teosa, o Gorgonė Medūza pagimdė Poseidonui sūnų Pegasą - poetų įkvėpėją.
- [Hestija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/hestija/) - HESTIJA - graikų mitologijoje – šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra širdies deivė. Graikai savo miesto bendruomenę suvokė kaip didelę šeimą, todėl Hestijai skirti aukurai stovėjo visuose svarbiausiuose pastatuose. Taigi, ji neturėjo šventyklos. Hestija globojo ir svetimšalius, ji buvo laikyta ir kaip išminties skelbėja, globėja. Jai piršosi Apolonas ir Poseidonas, bet Dzeusas jai
- [Demetra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/demetra/) - DEMETRA - žemės derlingumo ir žemdirbystė deivė, vedybų saugotoja, moterų ir namų židinio globėja. Demetra išmokė žmoniją žemės ūkio menų: sėti sėklas, arimo, derliaus nuėjimo ir t.t., todėl ji buvo ypač mėgstama tarp kaimo žmonių, daugiausia už tai jog ji jiems teikdavo tiesioginę naudą. Ji ir Dzeusas buvo laikomi pilietinės tvarkos kūrėjais. Demetrai, Herai ir
- [Afroditė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/afrodite/) - AFRODITĖ - graikų mitologijoje yra meilės ir grožio deivė (vėliau žemiškos meilės deivė). Dažniausi šios deivės atributai: obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis ir delfinas. Afroditė gimė iš kraujo lašo, kai Kronas iškastravo Uraną. Urano kraujas susimaišė su jūros puta ir gimė deivė. Pagal kitą versiją, Afroditė yra Dzeuso ir Dionės palikuonė. Ji tiesiog gimė
- [Atėnė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/atene/) - ATĖNĖ - senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja. Ji – Dzeuso ir Heros duktė. Sinonimiškai vadinama Palade. Pagal vieną iš legendų Atėnė yra Dzeuso ir Metidės (Okeano dukters) duktė. Dzeusui buvo išpranašauta, kad Metidė susilauks už jį galingesnių vaikų, todėl iš karto po sugulimo su ja Dzeusas liepė Metidei
- [Apolonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/apolonas/) - APOLONAS - dar kitaip FEBAS (Faibas) graikų mitologijoje yra Dzeuso ir Leto sūnus, tačiau nesantuokinis, o romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus. Kai Leto užlipo ant Delo salos žemės, ši pasislėpė nuo Heros. Taip Leto pagimdė Apoloną ir Artemidę. Apolonas buvo garbinamas kaip gyvulių bandų, saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas
- [Arėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/arejas/) - ARĖJAS graikų mitologijoje – karo dievas. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendų – Afroditės vyras. Jo atitikmuo romėnų mitologijoje – Marsas. Arėjas dažnai laikytas nepalankaus žemdirbystei oro dievu, nes žmonės pastebėjo, kad žemdirbystei kenkia karai. Vėliau laikytas neteisingo karo dievu. Arėjas turėjo kelis sūnus: Fobą (baimę) ir Deimą (siaubą). __________________________ Daugiau
- [Hefaistas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/hefaistas/) - HEFAISTAS - Dzeuso ir Heros sūnus, Arėjo brolis. Buvo garbinamas kaip žemės gelmėse esančios ugnies dievas, vėliau tiesiog su ugnimi, amatininkyste, skulptoriais susijęs dievas. Jis taip pat yra ir kalvystes globėjas ir pats talentingiausias kalvis. Jis buvo garbinamas visuose gamybiniuose centruose Graikijoje ir ypač Atėnuose. Hefaistas sukūrė dovaną, kurią dievai davė žmonėms, moterį Pandorą ir
- [Hermis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/hermis/) - HERMIS - graikų mitologijoje jis yra Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos nesantuokinis sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau jam buvo priskiriamos pasiuntinio funkcijos, jis turėdavęs būti sielų palydovas į mirusiųjų pasaulį, taip pat prekybos, keleivių ir pirklių ir vagių globėjas. Dar laikomas kelių ir keliautojų dievu. Hermis gimė Arkadijoje
- [Dionizas - Bachas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dionizas-bachas/) - DIONISAS - dar kitaip vadinamas Bachu, yra senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, gyvybinių jėgų globėjas. Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) nesantuokinis sūnus. VII - V a. pr. Kr. jį ypatingai garbino prastuomenė kaip atsvarą aristokratų mėgiamam Apolonui, kuris yra tarsi pasiturinčiųjų dievas. Bachas buvo garbinamas visoje Graikijoje. Jis siejamas su laisvumu, vyno
- [Artemidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/artemide/) - ARTEMIDĖ - Febė - Dzeuso ir Leto dukra, Apolono sesuo dvynė. Jos pagrindinė funkcija - medžioklė, todėl ji yra deivė - miškų ir viso, kas susiję su medžiokle globėja: t.y. šlapių pievų, šaltinių, žvėrių. Ji nustelbė mėnulio deivę Selenę, todėl perėmė pastarosios funkcijas. Artemidė globoja kūdikių gimimą - tą etapą, kai pereinama iš tamsos į
- [Hadas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/hadas/) - Hadas - pasaulio karalystė, mirusiųjų buveinė, ir dievas, požemio pasaulio valdovas. Jis kaip dievas nepriklauso Olimpo dievams. Dar buvo vadinamas Plutonu. Gavo valdyti požemio pasaulį. Vedė vaisingumo deivės dukrą Persefonę. Judviejų santuoka nebuvo laiminga - pora buvo bevaikė. Graikų supratimu ši pora žemei siuntė tik mirtį. Demetra (Persefonės motina) visada norėjo, kad jos dukra grįžtų
- [Svarbiausi prozos teksto elementai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/svarbiausi-prozos-teksto-elementai/) - Figūra – smulkiausias turinio vienetas. VAIZDINĖ MEDŽIAGA / PASAULIO MODELIS: Laikas – istorinis, prisiminimų, praeities, dabarties, konkretus ar abstraktus, stabilus ar kintantis, įsivaizduojamas, dramatiškas, tragiškas, galimos kelios laiko plotmės. Pasakotojo santykis su laiku: gali būti dalyvis arba laiko užribyje, palaikyti distanciją. Erdvė – vidinė ar išorinė, panoraminė ar siaura, sava - svetima, erdvėje gali būti
- [Pasakojimas ir pasakotojas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pasakojimas-ir-pasakotojas/) - Tradiciškai pasakojimas suprantamas kaip tikrų ar išgalvotų istorijų detalus pateikimas, kurio tikslas yra informuoti ir pamokyti skaitytoją. Nuoseklaus pasakojimo tradicija ilgainiui yra griaunama: išplėtojami įvykių komentarai, pailginami dialogai ir pan. Skiriamas tradicinis ir modernus pasakojimas. Tradiciniame veiksmą nulemdavo moraliniai veikėjų sprendimai, tuo tarpu moderniame - veikėjų poelgiai dažnai būna paslaptingi, nenuspėjami. Pasakojimas modernėja, nes tai
- [Galimas kūrinio analizės planas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/galimas-kurinio-analizes-planas/) - Prozos kūrinį galima analizuoti pasitelkus tam tikrą analizės metodą, pvz.: pradedant nuo svarbiausių dalykų ir einant prie antraeilių, tačiau reiktų nepamiršti, kad kūrinio analizė tai nėra vien pastebėjimų išsakymas kokia nors pasirinkta seka, t.y. vardijam viską tik apie erdvę, tik apie laiką, tik apie veikėjus... Visada kalbant apie pagrindinius kūrinio elementus derėtų prasmingai minėti ir
- [Juozo Tumo - Vaižganto kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozo-tumo-vaizganto-kuryba/) - Juozas Tumas - Vaižgantas - gerai žinomas buvęs lietuvių rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, uolus visuomenės veikėjas, universiteto dėstytojas bei kunigas. Daug rašė, kūrė, nuveikė visuomenės labui. Vaižganto pasaulėjautos sudėtingumas matyti jo kūryboje, kurioje šalia šviesių, pasigėrėjimo kupinų visuomenės gyvenimo vaizdų, gamtos paveikslų dažnai driekiasi visai nelinksmos veikėjų asmeninio likimo istorijos, atsiveria tamsiosios žmogaus prigimties properšos.
- ["Velykinės nuodėmės" psichologiškumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/velykines-nuodemes-psichologiskumas/) - Ištrauka „Velykinė nuodėmė“ yra psichologinė kaip ir visa Vaižganto apysaka „Nebylys“. Joje labai ryškiai atskleidžiama ir viso kūrinio probleminė grandis, kuri neatskiriama nuo žmonių prigimties, poelgių bei išgyvenimų. Iš čia kyla ir visas psichologiškumas. Pagrindinę ištraukos mintį perteikia autorius – pasakotojas, parodydamas veikėjų prigimtį, poelgių dorovinę vertę, vidinę dorovės ir poelgių kovą. Taigi pasakotojas, kalbantis
- [Archajinis literatūros laikotarpis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/archajinis-literaturos-laikotarpis/) - Archajinis periodas - tai IX a. pabaiga ir VI a. pr. Kr. pabaiga. Šiuo laiku parašoma Homero "Iliada" ir "Odisėja", pradeda formuotis lyrika. Pagrindinis archajinio literatūros laikotarpio žanras – epas (pvz.: Homero epas “Iliada” ir “Odisėja”). Viso to ištakos yra Graikų folklore, nes epas yra susijęs su žodine tradicija. Yra skiriamos kelios pasakotojų kategorijos: a)
- ["Iliados" ir "Odisėjos" stiliaus ypatumai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/iliados-ir-odisejos-stiliaus-ypatumai/) - Stilius ir poetinės priemonės abiejose poemose nesiskiria. Svarbus vaidmuo skiriamas charakteriams kurti: visi veikėjai save charakterizuoja kalbėdami. 2/3 teksto „Iliados“ sudaro tiesioginė kalba. Autorius yra tik stebėtojas. Veikėjai į pasakojimą įvedami kaip dramoje, t.y., tiesiog įstumiami į sceną. Svarbios herojų kalbos. Smulkūs veikėjai kartais visai nekalba, o save apibūdina tylėdami. Kai kurie tyrėjai mano, kad
- ["Iliados" ir "Odisėjos" kompozicija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/iliados-ir-odisejos-kompozicija/) - „Iliada“ ir „Odisėja“ yra kūriniai, kuriuose remiamasi Trojos karo metų ciklu (apytikslė karo data XII – XIII a. pr. Kr. ). „Iliada“ – karinė herojinė poema, kurioje kalbama apie dešimtųjų metų įvykius. Centre – Achilo pyktis. Achilas kaip karo grobį parsigabeno vergę gražuolę Briseidę, bet ją iš Achilo pagrobė Agamemnonas. Achilas įsižeidžia dėl tokių įvykių,
- [Po Homerinis epas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/po-homerinis-epas/) - Po Homerinis epas – tai visi sukurti epai po Homero “Iliados” ir “Odisėjos”. Po Homero atsirado daugiau epų parodijų. Jos susijusios su socialinėmis ir politinėmis aplinkybėm. VI – VII a. pr. Kr. Prasideda klasių kovos. Tuo metu didieji epai praranda populiarumą. Ilgas epas jau tapo neįdomus. Pradėtos kurti parodijos. Vieną iš tokių galima minėti „Varlių
- [Graikų poetas Hesiodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/graiku-poetas-hesiodas/) - Hesiodas – tai pirmasis Graikijos ir visos Europos poetas, gyvenęs 700 metais pr. Kr. Jo tėvas buvo kilęs iš mažosios Azijos, tačiau gyvenęs Bojotijoje. Šeima vertėsi žemdirbyste, piemenavo. Hesiodas nebuvo vienišas, turėjo brolį Persą. Mirus tėvams Persas gudrumu užvaldė visą turtą, nors vėliau tinginiaudamas viską ir prarado, liko elgeta, o Hesiodas vertėsi menu, t.y. kūryba.
- [Graikų lyrika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/graiku-lyrika/) - Graikų lyrika formavosi VII – VI a. pr. Kristų. Elegija – susiformavo Mažojoje Azijoje. Ji artima raudai. Elegijas atlikdavo akompanuojant fleitai. Tai liūdno turinio kūrinys. Laikui bėgant ji įgijo žanro požymių, tapo literatūros žanru. Palaipsniui keitėsi turinys. Literatūrinė elegija – lyrinis pamokomo turinio eilėraštis, apimantis paskatinimus imtis svarbių darbų, aforizmus, pasvarstymus. Išorinis elegijos požymis –
- [Senovės graikų lyrikos poetė Sapfo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/senoves-graiku-lyrikos-poete-sapfo/) - Spėjama, kad Sapfo gimė apie 560 m. per. Kr. ir gyveno VI a. pr. Kr. Ji gimė Lezbo saloje, aristokratų šeimoje, todėl ir gavo gerą išsilavinimą. Kilus politiniams nesklandumams pasitraukė į Siciliją, vėliau vėl grįžo į gimtinę. Gimtajame mieste įsteigė savo mokyklą, skirtą kilmingoms mergaitėms, tad būrelį pavadino „Mūsų tarnautojų namais“. Čia Sapfo mokė muzikos,
- [Graikų lyrikas Alkajas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/graiku-lyrikas-alkajas/) - Sapfo amžininkas yra Alkajas. Jis taip pat gyveno Lezbo saloje. Kaip ir Sapfo, jis buvo kilęs iš aristokratų šeimos, tad dalyvavo ir politikoje, palaikė vienvaldystės siekusius aristokratus. Be politikos jis užsiėmė kūryba, t.y. rašė poeziją. Pagrindinės poezijos temos ir buvo socialiniai ir politiniai laikmečio įvykiai. Alkajas kaip ir Sapfo rašė nešvankaus turinio, pašaipiais dainas. Be
- [Chorinė lyrika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/chorine-lyrika/) - Chorinė lyrika susiformavo kaip ir monodinė, Lezbo saloje. Jos pagrindas – solinė daina, kurią paprastai atlikdavo choras. Jos įsigalėjimo laikas apie 7 a. Šios rūšies lyriką kūrė tik aristokratai ir ji glaudžiai siejosi su religiniais kultais. Pagrindiniai jos tipai: a) Pajanai (kulto himnai dievybėms); b) Ditirambai (giriamojo pobūdžio eilėraštis arba daina); c) Hiporchemos (dainos su
- [Klasikinis graikų literatūros periodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klasikinis-graiku-literaturos-periodas/) - Klasikiniu graikų literatūros periodu laikomas V – IV a. pr. Kr. (480 – 338 m. pr. Kr.). Laiko pradžią žymi karai su persais, kurie tęsiasi iki jų nepriklausomybės netekimo. Persai Maratono mūšyje buvo galutinai sumušti. Klasikinis periodas – tai laikas, kuriam būdingas didžiausias Graikijos kultūrinis ir ekonominis suklestėjimas. Tuo metu baigia formuotis polių sistema, sutvirtėja
- [Dramos kilmės teorijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dramos-kilmes-teorijos/) - Iki šių dienų vis dar nesutariama, iš ko reiktų kildinti dramą. Dramos kilmę aiškina daugybė hipotezių. Štai viena iš populiariausių ir labiausiai paplitusių versijų: yra teigiama, kad drama kilo iš dievo Bacho kulto apeigų. Šias apeigas paprastai lydėdavo karnavalinės eitynės, kurių metu buvo dainuojama ir pokštaujama. Štai dėl šios priežasties vėliau Aristotelis apie tragediją yra
- [Graikų teatras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/graiku-teatras/) - Pirmasis graikų teatras buvo įrengtas Atėnuose, Akropolio kalvos papėdėje, kur buvo Dionizo šventykla, ir stovėjo po atviru dangumi. Centre buvo apvali aikštelė (apie 20 metrų skersmens), viduryje jos – aukuras dievui Dionizui. Ši aikštelė buvo vadinama orchestra; joje dainuodavo choras ir vaidindavo vienas ar keli aktoriai. Aktoriams persirengti ir drabužiams laikyti šalia stovėdavo suręsta būdelė
- [Anekdotas ir frazeologizmas - lietuvių kultūros reiškiniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotas-ir-frazeologizmas-lietuviu-kulturos-reiskiniai/) - Tautos mentalitetas, kultūra – tai tautos savastis, kuri formuojasi visą jos gyvavimo laikotarpį. Bendriausia prasme tautos mentalitetu yra vadinama „tam tikrų tautos psichinių ypatybių ir charakterio bruožų visuma“. Ta ypatybių ir charakterio bruožų visuma glaudžiai persipina tautos kultūroje. Kultūra paprastai vadinama žmogaus veikla (pagal Šalkauskį) arba žmogiškoji kūryba (pagal A. Maceiną). Iš tam tikrų tautinių
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-zydus-1-dalis/) - Iki XX a. anekdotų žanras Lietuvoje nebuvo populiarus. Kaip ir kituose tautosakos žanruose, taip ir anekdotuose, buvo minimos tos populiarios tautos kaip žydai, čigonai ir vokiečiai. Pasikeitus politinei situacijai, po antrojo pasaulinio karo, į anekdotų areną atėjo rusai, čiukčiai, gruzinai, armėnai. Anekdotuose apie kitataučius skiriami šeši akcentuotini kitoniškumai: religija, papročiai, luomų skirtybės, kalba, kuri paprastai
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-zydus-2-dalis/) - Šių dienų anekdotuose žydų vaizdavimas yra šiek tiek pakitęs. Tai greičiausiai lėmė istorinės aplinkybės – atsivėrę valstybių sienos leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimus, prekybos verslą perėmė verslo įstaigos, o žydai lyg ir liko be darbo. Tačiau net ir tokiuose anekdotuose išlikęs šios mažumos „išpuikimas“: „Prarado kartą žydelis darbą. Ieško šen, ieško ten, ir vis
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-cigonus/) - Lietuvių tautosakoje ir kultūroje labai didelė anekdotų grupė yra čigonai ir jų etnokultūriniai savitumai. Anekdotus apie čigonus iš esmės galima suskirstyti į penkias grupes, arba, kitaip sakant, skirti penkis jų etnokultūrinius kitoniškumus: a) klastą, gudrumą ir apsukrumą, b) vagiliavimą, c) būrimą ir ateities numatymą, d) derėjimąsi ir e) laikyseną tikėjimo dalykuose. Bene daugiausia anekdotų (tiek
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-vokiecius/) - Vokiečiams kaip tautai apibūdinti tiktų keletas neigiamų epitetų: jie, žiūrint iš lietuvio perspektyvos, yra kiek naivoki, kvaili, šiek tiek pasipūtę, mėgstantys pademonstruoti savo galią, neretai užsiimantys sutarčių sudarymu su Dievu, kurios neduoda rezultatų. Šiose situacijose vokietis yra „pašiepiamas“ paties aukščiausiojo: „Hitleris, eidamas pro kryžių, ir klausia Kristaus: - Viešpatie, ar aš esu laimingas šiame pasaulyje?
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-rusus-ir-gudus-1-dalis/) - Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos neveikimu ir baigiant gražia ekonomikos aureole – viskas suvedama iki politikos reikalų ir istorinės situacijos,
- [Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anekdotai-ir-frazeologizmai-apie-rusus-ir-gudus-2-dalis/) - Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai galima, o ir bendrų kultūrinių bruožų bendrumų nėra. Pasitaiko tik vienas kitas savitesnis ir retesnis
- [Magiškasis diskurso terminas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/magiskasis-diskurso-terminas/) - Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis diskursas. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai žodžiu diskursas pavadinamas tekstas. Jeigu diskursas, išskyrus tekstą, daugiau nieko nereiškia, tai nėra prasmės vartoti
- [Graikų komedijos žanras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/graiku-komedijos-zanras/) - Graikų komedija buvo kiek kitokia dramos rūšis. Ją vertino kur kas žemiau, nei tragediją. Ji pripažinimo sulaukė tik vėliau. Pradiniame raidos etape komedija buvo Dionizo švenčių sudėtinė dalis. Jos formavimosi etapai kėlė minčių jau antikos mąstytojams. Apie tai plačiai imta kalbėti V a. pr. Kr. Komedija kilusi iš graikiško žodžio „komazein“, kuris reiškė „eiti eitynėse,
- [Vandos Juknaitės „Stiklo šalies" analizė remiantis Miekės Bal "susidūrimo" klasifikacija (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vandos-juknaites-„stiklo-salies-analize-remiantis-miekes-bal-susidurimo-klasifikacija-i-dalis/) - Vandos Juknaitės apysaką „Stiklo šalį“ galima sustruktūruoti pagal vieną iš Miekės Bal naratyvo struktūravimo principų – susidūrimą. Kontaktai tarp apysakoje veikiančių personažų atskleisti lentelėje: Veikėjai Žodinis susidūrimas Psichinis susidūrimas Fizinis susidūrimas Moteris ir vyras Bendravimas vyksta tik kalba. Net iš miegų moteris pabunda tik nuo vyro balso, o ne nuo jo prisilietimų: „Iš miego ją
- [Vandos Juknaitės „Stiklo šalies" analizė remiantis Miekės Bal "susidūrimo" klasifikacija (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vandos-juknaites-„stiklo-salies-analize-remiantis-miekes-bal-susidurimo-klasifikacija-ii-dalis/) - Nors lentelėje akivaizdūs veikiančiųjų susidūrimai, tačiau dar norėtųsi trumpai užsiminti apie vyro, moters ir vaiko santykius. „Tėvai paėmė berniuką už rankų ir jis nepabusdamas žingsniavo tarp jų“ (P. 173.). Lentelėj matyti, jog fizinio kontakto tarp vyro ir moters nėra, tačiau kaip tokią jungtį būtų galima įvardyti vaiką, kuris ir skiria, ir jungia abu tėvus būtent
- [Meninė individualizacija ir apibendrinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menine-individualizacija-ir-apibendrinimas/) - Pasaulis atkuriamas meno kūrinyje nėra absoliučiai realus. Jis greičiau yra frikcinis – tikrovėje neegzistuojantis. Meninė kūrėjo išmonė kuria kaip ir savarankišką, niekur neegzistuojantį pasaulį. Čia veikėjas yra be savo autentiško priešistorės. Veikėjus priimame tokius, kokius matome prieš savo akis, t.y. tiek, kiek pasakyta pačiu kūriniu. Autobiografinio pobūdžio kūriniuose meninė išmonė turi ne mažesnes teises, nei
- [Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kas-bendra-tarp-ekokritikos-ir-literaturos/) - „Terminas „ekokritika“ atsirado aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.“ Ekokritika kaip mokslas tyrinėja, „kokį vaidmenį atitinkamais vystymosi tarpsniais natūraliai aplinkai priskiria atskirų kultūrinių bendruomenių vaizduotė. Taip pat tiriama, kokios yra „gamtos“ sąvokos sudedamosios dalys, kokie gamtos / natūralumo aspektai yra vertinami ar nuvertinami ir kaip suvokiamas gamtos / aplinkos ir žmogaus ryšys.“ Ekokritika neatskiriamai susijusi su ekologija (1),
- [Ekokritikos užuominos Roberto Keturakio eilėraštyje "Baltuojant ievoms"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ekokritikos-uzuominos-roberto-keturakio-eilerastyje-baltuojant-ievoms/) - Ankstesniame straipsnyje "Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?" buvo pristatytas ne tik ekokritikos terminas, be ir pati ekokritika kaip mokslas, tad šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip galima būtų analizuoti tekstus ekokritikos aspektu, kada verta tekstą skirti ekoktekstams, o kada ne. Analizei pasirinktas Roberto Keturakio eilėraštis "Baltuojant ievoms". Visiems žinomas posakis „gamta – mūsų namai“
- [Roberto Keturakio eilėraštis "Gėlės" - NE ekoteksto pavyzdys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/roberto-keturakio-eilerastis-geles-ne-ekoteksto-pavyzdys/) - Roberto Keturakio eilėraščiuose yra visko: nuo gamtos kaip būvio, amžino nesibaigiančio proceso, iki žmogiškųjų interesų numalšinimo, kurie nekelia pavojaus gamtos transformacijoms. Tačiau visgi negalima suabsoliutinti teiginio, jog šie eilėraščiai tikri ekotekstai. Viena iš priežasčių yra tai, kad po gamtos skraiste neviename eilėraštyje slepiasi gilesnė prasmė – potekstė. Pats primityviausias aiškinimas atsiremia į žmogaus ir gamtos
- [Ekokritika ir Roberto Keturakio proza](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ekokritika-ir-roberto-keturakio-proza/) - Jeigu kai kuriuos R. Keturakio eilėraščius galima pavadinti ekotekstais, tai proza tokiam skirstymui nepasiduoda. Rašytojo prozoje (t.y. pasakų rinkinyje „Ahasferas“) žmogaus ir gamtos (pačia plačiausia prasme) bendrystės išraiška jau yra šiek tiek kitokia. Bet norėtųsi kalbėti ne apie visą Roberto Keturakio prozą, bet konkrečiai apie novelę – pasaką „Pavymui išeinančio Nemuno“. Trumpai apie siužetą: jis
- [Literatūros tyrinėtoja ir kritikė Violeta Kelertienė (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-tyrinetoja-ir-kritike-violeta-kelertiene-1-dalis/) - Violeta Kelertienė – literatūros tyrinėtoja ir kritikė. 1962 baigė anglistikos studijas Toronto universitete, kur studijavo lyginamąją literatūrą. Nuo 1984 dėsto Ilinojaus universitete Čikagoje Lituanistikos katedroje, nuo 1993 jos vadovė; nuo 1988 Lituanistikos instituto pirmininkė. Parengė knygą Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje (1986), grožinės prozos apie Lietuvą anglų kalba antologiją Come into my time
- [Literatūros tyrinėtoja ir kritikė Violeta Kelertienė (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-tyrinetoja-ir-kritike-violeta-kelertiene-2-dalis/) - Su dideliu prielankumu V. Kelertienė kalba apie Sąjūdžio laikų literatūrą, ypač apie Valdą Papievį ir jo kartos rašytojus. Pripažinta, kad V. Kelertienė jau anuomet buvo teisi kiek rezervuotai vertindama Broniaus Radzevičiaus romaną Priešaušrio vieškeliai, lygindama Radzevičiaus įtaką Papieviui ji aptarė silpnąsias romano antrosios dalies puses. Ji kalba apie labai svarbų dalyką - rašymo autentiškumą ir
- [Krikščioniškoji Ahasfero legenda - pradžių pradžia](https://lietuviukalbairliteratura.lt/krikscioniskoji-ahasfero-legenda-pradziu-pradzia/) - Krikščioniškoji mitologija – tai mitai ir mitologiniai elementai patekę į krikščionybės religinę sistemą. Kitaip tariant, tai „kompleksas vaizdinių, personažų ir simbolių, susijusių su religine krikščionybės doktrina ir besiplėtojančių sąveikaujant šiai doktrinai bei tautų folkloro tradicijoms.“ Šiuo keliu į literatūrą iš Senojo Testamento per antrinę mitologizaciją ateina legenda apie Amžinąjį žydą Ahasverą. Ahasferas (lot. Ahasuerus), dar
- [Ahasferas literatūroje (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ahasferas-literaturoje-1-dalis/) - Natūraliai kyla klausimas, kaip derėtų įvardyti krikščioniškąją Ahasvero legendą? Viena vertus „Amžinasis žydas“ tai legenda, kurią XIII a. pirmą kartą pasisavina literatūra, kita vertus – tai vieno siužeto versijos, kurios iki XV amžiaus plinta kaip skirtingi pasakojimai, kol galiausiai 1602 m. išeina anoniminė liaudies knyga „Trumpas aprašymas ir pasakojimas apie tokį žydą, vardu Ahasveras", kurioje
- [Ahasferas literatūroje (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ahasferas-literaturoje-2-dalis/) - Dar vienas reikšmingas bruožas, kuris leistų pasakoje įžvelgti Ahasfero – Amžinojo žydo paveikslą – kelionės ir kelio įvaizdis. Novelėje senas žmogus keliauja ir tai yra pagrindinė jo veikla. Paprastai kelias kaip įvaizdis mitiniame ar realaus pasaulio modelio rėmuose yra tas, kuris reiškia ryšį tarp dviejų erdvėje pažymėtų taškų, arba yra susietas su pirmykšte ratu einančio
- [Būdvardžio linksniavimas ir rašyba - 5 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/budvardzio-linksniavimas-ir-rayba-v-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Tikslai: 1. Mokėti linksniuoti būdvardžius. 2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį. 3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius. Tipas. Mišrus. Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys. Literatūra: 1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997. 2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. –
- [Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme "Baidyklė" - 5 klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/atsakomybe-uz-savus-bites-vilimaites-apsakyme-baidykle-v-klases-literaturos-pamoka/) - DETALUS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Atsakomybė už savus B. Vilimaitės apsakyme Baidyklė. Tikslai: 1. Gebėti suformuluoti temą. 2. Mokėti įvardyti pagrindinius ir antraeilius veikėjus. 3. Gebėti išsamiai atsakyti į klausimus. 4. Mokėti savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia humoras. Pamokos tipas ir forma. Mišri (pokalbis). Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis. Kabineto paruošimas. Mokymo priemonės
- [Mitologijos ir literatūros bendrybės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mitologijos-ir-literaturos-bendrybes/) - Literatūrą su mitologija genetiškai sieja liaudies kūryba (pasakos, sakmės, herojinis epas). Mitologija literatūroje kaip aukštesnėje kūrybos pakopoje įsitvirtina per tam tikrus universaliuosius įvaizdžius, schemas, išlaikant pasakojimo logiką. „Moderniojoje Vakarų literatūroje antikinių, biblinių mitų siužetai ir simboliai yra vienas iš pasakojimo struktūravimo būdų, jie pasitelkiami siekiant universalizuoti tam tikras situacijas ir desubjektyvizuoti personažų pasijas.“ Tokios intencijos
- [Reklama - visuomenės kultūros dalis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklama-visuomenes-kulturos-dalis/) - Įvairių šalių ir visuomenės struktūra yra gana skirtinga tiek socialiniu, tiek etiniu, tiek ir kultūriniu turiniu, taigi, kiekvienos šalies reklama lyg ir turėtų būti savita. To reikalauja ne tik teorinės reklamos nuostatos, bet ir naujumo principas. Kiekvienos reklamos raiška turėtų būti nuolat kintanti. Remiantis šiais principais, reklamoje turėtų būti atsisakyta tipiškų bruožų, o tai reiškia,
- [Reklamos tekstas, struktūra ir poveikis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklamos-tekstas-struktura-ir-poveikis/) - Reklamos tekstas pateikia svarbiausią informaciją, akcentuoja tas savybes, kurios geriausiai padeda parduoti, nurodo naudą, grafiškai aktualizuoja prekinį ženklą. Pagrindinis reklamos tekstas gali būti skirstomas į keletą atmainų: Pagal teksto tipą skiriamos monologinės ir dialoginės reklamos; Pagal formą – sakytinės ir rašytinės reklamos; Pagal argumentavimo (poveikio) poreikį skiriamos loginės ir emocinės reklamos; Pagal santykį su laiko
- [Reklamos pabaiga - šūkis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklamos-pabaiga-sukis/) - Reklamos struktūrinių dalių turinys pakartotinai įtvirtinamas trumpa, įspūdinga ir lengvai įsimenama pabaiga. Vienos reklamos baigiamos pateikiant adresą, telefoną, nuorodą, kur ieškoti reklamuojamos prekės, kitos - perspėjimu ar rekomendacija, trečios – trumpu ir įsimintinu šūkiu. Pastarojo tipo pabaigos – šūkiai turi didžiausią poveikį ir yra vartojami dažniausiai. Jos gali būti skirstomos į keletą grupių: • Pagal
- [Lemties refleksijos ir likimo atspindžiai literatūroje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lemties-refleksijos-ir-likimo-atspindziai-literaturoje/) - Lemtis arba likimas – tai mitologinė ir archajinė kategorija. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas likimo sąvoką apibrėžia kaip nuo žmogaus nepriklausomų, neišvengiamų aplinkybių eigą ir dėl gyvenimo sąlygų susidarančią būklę, dalią. Paprastai lemties kategoriją linkstama apauginti įvairiausiais prietarais, pamokslais ir burtais. Prie likimo limpa ir chiromantija, ir reinkarnacijos doktrina, kai kada ir apvaizda. Iš esmės, lemtis,
- [(NE)užmirštas poetas Alfonsas Maldonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/neuzmirstas-poetas-alfonsas-maldonis/) - Literatūros kritikai ir mokslininkai daug analizavę įvairių autorių, tačiau A. Maldonis tarsi lieka užmaršty, nors jo kūrybos temos turi išliekamąją vertę, yra aktualios ir mūsų dienomis. Turtingą monografiją išleido A. Sventickas, kurioje atskleidė A. Maldonio kūrybos ir kasdienybės sąlytį, dialektikos įtaigą ir psichologizmo jėgą, teigiamai yra atsiliepęs apie draugą bendradarbis A. Baltakis, straipsnių rašę V.
- [Alfonso Maldonio kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonso-maldonio-kuryba/) - Kadaise, 1977-aisiais, Donatas Sauka itin įžvalgiame straipsnyje „Minties švytėjimas“ apie Alfonso Maldonio kūrybą tarsi nuspėjo: „Šita lyrika kasdieniškesnė nei buvo kada nors anksčiau. O lyrika kasdieniškesnė kartu jau – ir likimiškesnė.“ . Šis pastebėjimas itin svarus. Ne tik lyrika turi savo likimą, bet ir žmogus. Likimas pildosi laike, o kaip žinia, Maldoniui visada visi laikai
- [Klausimai Alfonso Maldonio poezijoje (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klausimai-alfonso-maldonio-poezijoje-i-dalis/) - Kaip pasakytų filosofai, tikras yra tik amžinų idėjų pasaulis, o čia ir dabar regima realybė – tik jo atspindžiai ir šešėliai. Tačiau A. Maldonio lyriniam subjektui svarbesni amžinieji klausimai, kurie ligi šiol net filosofų nėra atsakyti. Natūralus noras gyvenime apčiuopti tai, kas paprastai praslysta. Pamatinė esmė, prasmė tarsi nuolat yra užtušuojama nereikšmingų minčių srauto. Susimąstymo
- [Klausimai Alfonso Maldonio poezijoje (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klausimai-alfonso-maldonio-poezijoje-2-dalis/) - Maldonio eilėraštis – tai atviras komunikacijų laukas: jame lyrinis subjektas tarsi pakibęs tarp labai aiškių žinojimo polių, bet kartu ir daug klausiantis, ieškantis atsakymų. Jis nesijaučia išskirtinis, todėl tapatinasi su „kitu“, to paties likimo subjektu: „Mūs likimai – kaip du kardai / Iš to pačio plieno.“ Pastebėtinas dalykas, kad lyrinis „aš“, jausdamasis lygus su visa
- [Alfonso Maldonio poezija - tarp žinios ir nežinojimo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonso-maldonio-poezija-tarp-zinios-ir-nezinojimo/) - Lyrika – komunikatyvinis menas. Ji visada ką nors perteikia, pasakoja, jungia. Lyrinio vyksmo fone sutinkamas eilėraščio žmogus su visais jį supančiais išgyvenimais paprastai skaitytoją įtraukia į savo svarstymų ir patyrimų laiką, apgaubia savomis žiniomis ir leidžia pajusti visa, kas itin neramina lyrinį „aš“ konkrečią akimirką. Ši akimirka – tai vienas eilėraštis, vienas išgyvenimas, viena pajauta.
- [Alfonso Maldonio poezijos būtis ir buitis (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonso-maldonio-poezijos-butis-ir-buitis-1-dalis/) - Nereikia aiškinti, kas yra buitis (t.y. įprastinės kasdieninio gyvenimo sąlygos), o būties sąvoka, nors ir turinti daug apibrėžimų, paprastai lieka nelabai aiški, nes ir pati būtis yra neapčiuopiama, nematoma ir šiaip jau paslaptinga kategorija. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas būtį apibrėžia kaip buvimą, gyvenimą, o filosofijoje tai jau yra objektyvi tikrovė, realybė arba daiktų buvimo pagrindas.
- [Alfonso Maldonio poezijos buitis ir būtis (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonso-maldonio-poezijos-buitis-ir-butis-2-dalis/) - Eilėraščio pradžia paženklinta prieštaromis, kurių apstu ir visame tekste: kalkių akmuo (kieta medžiaga) ir burė, vėjo plazdenama. Kalkakmenis – viena seniausių statybinių medžiagų, naudota dar Mikerino ir Khafre piramidėms statyti, kartais dar vadinama ir litografiniu akmeniu. Taigi, kuriamas netikrumas, akimirksnio įspūdis. Vėliau žvilgsnis kreipiamas į paprasčiausius dalykus, kurie visgi pasilieka: šakų tvorelė, kadagiai, trys beržai
- [Laikas ir likimas pagal Alfonsą Maldonį (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/laikas-ir-likimas-pagal-alfonsa-maldoni-i-dalis/) - Jeigu apie erdvę galime kalbėti visiškai paprastai ir žemiškai, kalbėdami apie laiką neišvengiamai turėsime pasitelkti filosofinę perspektyvą. Tai kur kas paslaptingesnė kategorija. Jei pabuvę vienoje vietoje, užsinorėtumėme vėl ten grįžti, greičiausiai taip ir padarytumėm, o laiko atgal atsukti nepavyktų. Štai kas labiausiai ir kelia nerimą. Laikas kaip lemtis, būties primesta sąlygą. Kita vertus, ką reikštų
- [Laikas ir likimas pagal Alfonsą Maldonį (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/laikas-ir-likimas-pagal-alfonsa-maldoni-ii-dalis/) - Pavadinimas – tai pirmoji svarbi nuorodą į minėtus pasikartojimus, tačiau be konteksto mažai iškalbinga. Eilėraščiu sudaromas gyvenimo naštos nepakeliančio lyrinio subjekto vaizdas. Per pasikartojimus, per nuolatinę metų kaitą, per laikrodžio įvaizdį rodomas amžinasis gyvenimo ritmas, kuris monotoniškas ir nesikeičiantis kaip augantys medžiai ir plaukiančios upės. Jei reikėtų įvardyti, apie ką šis A. Maldonio eilėraštis, tikriausiai
- [Alfonso Maldonio žvilgsniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonso-maldonio-zvilgsniai/) - Alfonso Maldonio poezija pasiduoda ne tik tokiam skirstymui, kai plačiu žvilgsniu aprėpiama visuma, kiti (savos ir svetimos aplinkos žmonės), bet matomas ir „aš pats“, t.y. žvilgsnis nukrypsta į save, pasineriama į savianalizę, apmąstymus, pasvarstymus. Daugelyje eilėraščių dėmesys koncentruojamas ties šiuolaikinio žmogaus psichologine savijauta, vidinio išgyvenimo permainų fazėmis, kurių daug daugiau rinkinyje „Rytas vakaras“, priešingai nei
- [Kur gyvenimo prasmė? (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kur-gyvenimo-prasme-i-dalis/) - Apie gyvenimo prasmę pradėta klausti tik nuo modernizmo pabaigos arba nuo postmodernizmo pradžios. Tad gyvenimo prasmės klausimas egzistuoja vos ilgiau nei šimtmetį. Jis yra labai įvairaus pobūdžio: supratimo, gyvenimo kilmės, prasmės suteikimo ir jos ieškojimo bei klausimas apie teisingą gyvenimą. Prasmė visada priklausys gyvenimui tol, kol egzistuos sąmonės procesai ir komunikacija, tačiau tai neatsakys į
- [Kur gyvenimo prasmė? (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kur-gyvenimo-prasme-ii-dalis/) - Apie visa tai ir daug daugiau prabyla A. Maldonio eilėraštis „Pilnatvė“. Ne tik pavadinimas, atitinkantis temą, bet ir teksto struktūra yra prasmingi. Pilnatvę čia žymi rėminė kompozicija – pradedanti ir pabaigianti vieną pagrindinę mintį. Be šios kompozicijos eilėraštis turi dvi strofas pradžioje, kurios šiek tiek išsiskiria iš viso konteksto ir sudaro lyg įžangą (posmeliai čia
- [Alfonsas Maldonis ir Žemininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alfonsas-maldonis-ir-zemininkai/) - Žemininkų pavadinimas kilo iš ontologijos „Žemė“, išleistos 1951 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurią sudaro penkių poetų kūryba (K. Bradūno, A. Nykos – Niliūno, H. Nagio, J. Kėkšto ir A. Mačernio, kuris jau buvo miręs, tačiau jo kūryba buvo įdėta iš pagarbos). Žemininkai dar kitaip vadinami lankininkais. Pastarasis pavadinimas kilo tada, kai imtas leisti leidinys „Literatūros
- [Summa summarum: Alfonso Maldonio kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/summa-summarum-alfonso-maldonio-kuryba/) - Ankstesniame straipsnių cikle apžvelgus Alfonso Maldonio 8 – 9 dešimtmečio eilėraščių rinkinius „Rytas vakaras“ ir „Rugiaveidė“ lemties refleksijų atžvilgiu, ryškėja keletas esminių poeto kūrybos idėjų: 1. Likimo kategorija šiuose rinkiniuose aprėpia platų sąsajų spektrą: pradedant buitimi, egzistencija, žinojimu, pačiu žmogumi ir baigiant laiku bei būtimi. Apimdama praktiškai viską, ji yra lyg tam tikros ribos, neleidžiančios
- [Pulgio Andriušio novelių knygos "Anoj pusėj ežero" teminis polius (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pulgio-andriusio-noveliu-knygos-anoj-pusej-ezero-teminis-polius-i-dalis/) - Pulgis Andriušis savo noveles pratarmėje vadina „lyrinėmis apysakomis“. Išties kūriniuose nėra veiksmo, o tik vyksmas. Vaizdų slinktis nesilieja į fabulą, o paklūsta metų kaitos logikai. Pasak A. Vaičiulaičio, „Gaidžių kaimo žmonės ir gamta Pulgio Andriušio raštuose atrodo įšalę ir suakmenėję laike“. Taigi autorius pats išskiria žanrą, kurio pamatas yra lyrinis išsiliejimas su tam tikrais buitinių
- [Pulgio Andriušio novelių knygos "Anoj pusėj ežero" teminis polius (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pulgio-andriusio-noveliu-knygos-anoj-pusej-ezero-teminis-polius-ii-dalis/) - Autorius gilinasi į gyvąjį ir negyvąjį pasaulį: gamtos visetą skaido į pačius smulkiausius komponentus, išryškina mažiausią detalę, kuri turi didžiulį prasminį krūvį ir yra įelektrinta prisiminimų. Tarsi pro mikroskopą matomi net smulkiausi vandens mikroorganizmai (dafnijos) ir gyvenimo vandenyje aprašymas gal kiek ir primena realistinį stilių. Žvelgiant iš vartotojiškos pozicijos – tai gana „botanikiška“ knyga (to
- [Pulgio Andriušio novelių knygos "Anoj pusėj ežero" teminis polius (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pulgio-andriusio-noveliu-knygos-anoj-pusej-ezero-teminis-polius-iii-dalis/) - Su pakylėjimu rašytojas kalba apie, atrodytų, elementariausią dalyką, ežero dugną. Įsižiūrėjimas į detales, kurias ne visada užkliudo žmogaus akis, tik dar kartą įrodo, koks svarbus, artimas žmogiškajam gyvenimui ir koks pirmapradžiai tyras yra gamtos pasaulis. Štai novelėje „Santa Liucia“ ežero dugnas primena ištaikingą sodą, kiemą ar parką, kur augmenija esti lyg iš priešistorinių laikų: "Ežero
- [Pulgio Andriušio novelių knygos "Anoj pusėj ežero" stilistiniai štrichai (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pulgio-andriusio-noveliu-knygos-anoj-pusej-ezero-stilistiniai-strichai-i-dalis/) - Novelių knygos „Anoj pusėj ežero“ tematika nulemia tekstų stilių. Anot A. Nykos-Niliūno, „Pulgio Andriušio kalbos ir stiliaus meistriškumas yra inertiškas, gamtinis: peizažas kalba, ne Andriušis “. Tačiau „intrigos stoką ir statiškumą atperka autoriaus poetiškumas, kristalinis jausmo tyrumas ir magiškas stilius“ – pastebi J. Kaupas. Išties pasakojimas perteiktas subjektyvizuota forma: pasakojama daugiskaitos pirmuoju ir vienaskaitos pirmuoju
- [Pulgio Andriušio novelių knygos "Anoj pusėj ežero" stilistiniai štrichai (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pulgio-andriusio-noveliu-knygos-anoj-pusej-ezero-stilistiniai-strichai-ii-dalis/) - Kalbant sintaksiniu aspektu, reikia išskirti tai, kad sakiniai yra gana ilgi – neretai vienas sakinys tęsiasi tris keturias eilutes ar net visą pastraipą. Fragmentiškiems žmogiškosios dramos intarpams užtenka trumpučių lakoniškų sakinių. Tačiau tai negalioja pasakojimams apie gamtą, kur lyriniai išsiliejimai banguote banguoja ir jiems žodžių nepristingama. Štai „it gubos sustatyti debesys“ ir „kelias išsivaduoja iš
- [Jacques Derrida "Apie gramatologiją": raštas iki rašto](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-apie-gramatologija-rastas-iki-rasto/) - Pirmoji knygos "Apie gramatologiją" esė „Raštas iki rašto“ stambiais bruožais nubrėžia teorinę matricą. Ji nurodo tam tikrus istorinius orientyrus ir pasiūlo keletą kritinių sąvokų. Mokslo ir rašto idėjos – taigi ir rašto mokslo idėja – mums turi prasmę tik atsiradus tokiam pasauliui, kuriam jau buvo priskirta tam tikra ženklo samprata bei tam tikra šnekos ir
- [Jacques Derrida "Apie gramatologiją": signifikantas ir tiesa](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-apie-gramatologija-signifikantas-ir-tiesa/) - Aristoteliui „balsu išreikšti garsai yra sielos būsenų simboliai, o užrašyti žodžiai – balsu išreikštų žodžių simboliai“, kadangi balsas – pirmųjų simbolių kūrėjas – yra esmingai susijęs su siela. Tarp būties ir sielos, daiktų ir jausmų turėtų egzistuoti natūralaus vertimo ar ženklinimo ryšys. Kiekvienas signifikantas, ir visų pirma rašytinis, yra išvestinis ir visada atlieka techninę ir
- [Jacques Derrida "Apie gramatologiją": rašytinė būtis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-apie-gramatologija-rasytine-butis/) - Nietzsche smarkiai prisidėjo prie signifikanto išlaisvinimo iš jo priklausomybės nuo logoso arba jo kildinimo iš logoso bei su juo susijusios tiesos. Skaitymas, taigi ir raštas, tekstas Nietzschei yra „pirminiai“ veiksmai tokios prasmės atžvilgiu, kurios jie visų pirma neturi perrašyti ar atskleisti ir kuri dėl to nėra pirmapradėje stichijoje ženklinama tiesa ir logoso esatis. Nietzsche parašė,
- [Jacques Derrida: kalbotyra ir gramatologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-kalbotyra-ir-gramatologija/) - Rašto sąvoka turėtų apibrėžti mokslo lauką. Bet ar mokslininkai gali jį nustatyti nepaisydami visų išankstinių istorinių-metafizinių apibrėžčių? Ką visų pirma galėtų reikšti rašto mokslas, jei pripažįstama: 1) kad pati mokslo idėja gimė tam tikroje rašto epochoje; 2) kad ji buvo apmąstyta ir suformuluota kaip idėja tokia kalba, kuri implikuoja šnekos ir rašto santykių tipą; 3)
- [Jacques Derrida: išorė ir vidus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-isore-ir-vidus/) - Remdamasis Vakarų tradicija, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai nustatančia šnekos ir rašto santykį, Saussure‘as pripažįsta raštui vien siaurą ir išvestinę funkciją. Siaurą, nes raštas yra tik vienas iš daugelio būdų, kuriais įvykiai gali pasirodyti kalboje, o jos esmė, kaip, atrodo, liudija faktai, visada gali išlikti gryna, be jokio santykio su raštu. Jis aprašo tam
- [Jacques Derrida: išorė yra vidus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-isore-yra-vidus/) - Ne taip svarbu, ar iš tiesų raidynas yra giminiškas ideografiniam raštui. Dėl to labai ginčijasi rašto istorikai. Svarbu tai, kad raidinio rašto ribose jokio reprezentacinio, panašumo ar simbolinio santykio. Taigi Saussure‘as niekada negalėjo galvoti, kad raštas yra sakytinės kalbos atvaizdas, reprezentacija, simbolis. Dabar reikėtų galvoti, kad raštas yra daugiau nei išoriškas šnekai, nes jis nėra
- [Jacques Derrida: pleištas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jacques-derrida-pleistas/) - Erdvės ir laiko patirties kilmė – tas skirties raštas, tas pėdsako audinys – įgalina erdvės ir laiko skirtį artikuliuotis. Ši artikuliacija leidžia grafinei grandinei prisitaikyti prie kalbėjimo grandinės. Skirtis yra artikuliacija. Šneka pasaulyje yra įsišaknijusi pasyvume, kurį metafizika vadina jusliškumu. Anot Saussure‘o, šnekos pasyvumas – tai visų pirma jos ryšys su žodine kalba. Suerdvinimas kaip
- ["Apie gramatologiją": summa summarum](https://lietuviukalbairliteratura.lt/apie-gramatologija-summa-summarum/) - Šioje knygoje J. Derrida iš esmės neigia teoriją, kad fonetinis ženklas yra pirmesnis už grafinį ir kad jis ženklina kokią nors esatį, taigi vienu metu filosofas paneigia ir galimybę stabilizuoti jo reikšmę. „Lygiai kaip pirmieji žmogų kalbėti privertę motyvai buvo jausmai, taip ir pirmieji pasakymai buvo perkeltinės reikšmės“, – aiškina J. Derrida, aiškindamas metaforinę kalbos
- [Vaikų literatūra: terminas ir funkcijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-terminas-ir-funkcijos/) - Vaikų literatūra – tai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams skirta literatūra. Terminas nėra vienareikšmis, nes vaikų literatūros samprata susiklostė istoriškai. Vaikai suprantami kaip lengvai galintys suvokti tautos sąmonėjimą. „Vaikų literatūros“ terminas atsirado tik XIX a. pabaigoje, plačiau imtas vartoti tik XX a., kai atsirado daugiau vaikams skirtos literatūros. “Vaikų literatūros“ terminas apima dvi sąvokas: 1)
- [Vaikų literatūros specifika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literaturos-specifika/) - Vaikų literatūra turi savo specifiką, kurią lemia jos adresatas. Skiriamasis požymis – tai orientacija į vaiką, noras būti jo suprastam ir noras vaiką paveikti. Pagal tai galima įžvelgti tris vaikų rašytojų grupes: • tie, kurie remiasi vaikystės prisiminimais; • tie, kurie remiasi tiesioginiu vaikų pažinimu (pavyzdžiui, E. Mieželaitis nuolat stebėjo savo vaiką); • tie, kurie
- [Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturines-pasakos-bruozai-ir-klasifikacija/) - BRUOŽAI: 1. Literatūrinė pasaka – literatūros kūrinys, paprastai siužetinis, kuriam objektyvios tikrovės požiūriu būdingi "neįmanomybės" elementai. Tų elementų repertuaras: antgamtiniai veikėjai, stebukliniai daiktai, neegzistuojančios erdvės ir t.t. 2. Literatūrinė pasaka – tai asmeninė, individuali kūryba, bet ne kolektyvinės kūrybos padarinys. 3. Šiai pasakai būdinga dviejų vaizduojamų pasaulių struktūra. Pirmas būtinai imituoja, primena tikrovę, antras –
- [Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moters-is-kauno-mariu-dugno-gyvenimo-vieskeliai-i-dalis/) - "Žmogus - kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas - žmonija. Tiktai pažindami raides pradedame skaityti." J. Marcinkevičius Žmogus - tai mažytė ląstelė, maža gyvybė, mažas taškelis pasaulyje, kurio neįmanoma įžiūrėti net pro padidinimo stiklą, tačiau kartu jis ir didis, didis savo prasmingai nugyventu gyvenimu, atliktais darbais, sukaupta patirtimi, kurią vargu ar įmanoma sunaikinti, kaip tai galima
- [Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moters-is-kauno-mariu-dugno-gyvenimo-vieskeliai-ii-dalis/) - Šeštadieninės jaunimo vakaronės, vestuvės, metų šventės džiugino ne tik jaunimo, bet ir jų tėvų, draugų, kaimynų širdis. Tuometiniai suėjimai buvo gan įprastas reiškinys, turėjęs savitas tradicijas ir papročius. Anastazija Kučinskienė labai gerai prisimena, kad linksmindavosi tik šeštadienių vakarais. Tiesa, linksmybės nebuvo tokios kaip dabar. Pirmiausia - darbas, o tik paskui - linksmybės; dainos, anekdotai, pasakojimai
- [Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (IV dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moters-is-kauno-mariu-dugno-gyvenimo-vieskeliai-iv-dalis/) - Didžiajam šurmuliui pasibaigus svečiai suguldavo miegoti, kol kitą rytą visų nepažadindavo gaidžių giedojimas. Išaušus trečiajai vestuvių dienai baigdavosi vestuvės. Jaunosios motutė pabudusi virdavo pusryčius, o svočios dengdavo stalus. Keliasi svečiai, jaunieji ir su daina sėda pusryčiauti. Ir vėl linksmybės iki vakaro, kol išmuša ta valanda, kai jaunajai mergelei reikia palikti gimtuosius namus. Ji atsisveikindavo su
- [Moters iš Kauno marių dugno gyvenimo vieškeliai (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moters-is-kauno-mariu-dugno-gyvenimo-vieskeliai-iii-dalis/) - Nuo sutartuvių iki vestuvių turėdavo praeiti 3 savaitės. Pirmąjį šeštadienį jaunieji važiuoja į bažnyčią prašyti leidimo tuoktis. Kunigas savo ruožtu per mišias visa tai paskelbdavo ir, jeigu kas žinodavo kokių nusižengimų, turėdavo pranešti parapijos klebonui. Nuvažiuodavo užsakų į bažnyčią, vadinasi, jau būtinai turės susituokti. O ką per tris savaites galima pasiruošti? Gal pasisiūti ar nusipirkti
- [Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literaturos-raida-iki-xix-amziaus-i-dalis/) - Vaikų literatūros prielaidos ėmė rastis dar XVII a., kai pradėjo formuotis „proto“ kultūra, kai įsigalėjo žmogaus auklėjimo idėjos. Svarbų vaidmenį šioje vietoje suvaidino Jonas Amosas Komenskis, kuris kėlė idėją, kad auklėjimas turi būti prieinamas visiems, t.y. ir vaikams, nes jie negali būti traktuojamai kaip antrarūšės būtybės. Komenskis nuolat siekė sujungti mokymą su auklėjimu, nes įžvelgė
- [Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literaturos-raida-iki-xix-amziaus-ii-dalis/) - Ryškiausiu to meto pasakų autoriumi yra laikomas Šarlis Pero (1628 - 1703) – literatūrinės pasakos pradininkas. 1697 metais pasirodė pasakų knyga „Motušės žąsies pasakos“ (rinkinį sudarė 8 pasakos proza: „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“, „Mėlynbarzdis“ ir kt., taip pat kelios eiliuotos pasakos kaip „Asilo oda“, „Juokingi norai“.). Šarlis Pero nuolat ginčijosi su klasicizmo šalininkais ir siūlė į
- [Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literaturos-raida-iki-xix-amziaus-iii-dalis/) - Neilgai trukus vaikų literatūros svoris iš Prancūzijos persikėlė į Angliją ir čia net buvo įkurta speciali leidykla vaikams. Jonas Niuberis įsteigė leidyklą ir 1744 m. išleido kišeninę knygelę „Maža, nuostabi, kišeninė knygelė“. XVIII a. literatūra išsiskiria Danielio Defo ir Dž. Svifto romanais. D. Defo (1660–1731) labiausiai žinomas kaip satyrų ir pamfletų autorius, tačiau geriausias jo
- [Romantizmas vaikų literatūroje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/romantizmas-vaiku-literaturoje/) - Romantizmas karaliauja XVIII pabaigoje – XIX a. pradžioje. Romantizmas išreiškė nusivylimą švietimo epochos racionalumu, piktinosi miesčioniškumu. Jis susiformavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, vėliau ir JAV. Romantizmo pasaulėjautai būdingas neišsprendžiamas konfliktas tarp tikrovės ir aukštų idealų. Tai pasireiškė maištu prieš tikrovę. Romantizmas akcentavo dvasinį gyvenimą. Literatūroje svarbią vietą užėmė išskirtinės asmenybės, stiprių emocijų reiškėjos, ryžtingos, atitrūkusios nuo
- [Folkloriškosios literatūrinės pasakos gimimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/folkloriskosios-literaturines-pasakos-gimimas/) - Pirmieji į pasakas ėmė gręžtis romantikai. Pradininkais yra laikomi Broliai Grimai – Jakobas (1785 - 1863) ir Vilhelmas (1786 - 1859). Jiems pasaka turėjo būti pranašiškas kūrinys, todėl jie daug domėjosi mitologija, viduramžiais, germanistika. Broliai užrašinėjo liaudies pasakas ir siekė jas paversti nacionaline vertybe. Šis jų siekinys davė pradžią sisteminiam pasakų, sakmių ir dainų rinkimui.
- [Antikos posakiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/antikos-posakiai/) - DAMOKLO KARDAS. Nuolat gresiantis pavojus. Pagal senovės graikų mitą, Sirakūzų tironas Dionisas, norėdamas parodyti tariamą valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą šalia savęs, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą. ARIADNĖS SIŪLAS. Išeitis iš sunkios padėties. Kilo iš graikų mito apie Ariadnę - senovės graikų mitų heroję, Kretos valdovo Mino duktę, davusią
- [Originalioji literatūrinė pasaka (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/originalioji-literaturine-pasaka-i-dalis/) - Originalioji literatūrinė pasaka – tai vyraujantis XX a. vaikų literatūros tipas. Svarbiausias indėlis priklauso vokiečių rašytojui, kompozitoriui ir dailininkui Ernestui Teodorui Amadėjui Hofmanui (Ernest Theodor Amadeus Hoffman), nes jo kūrinių poetika lėmė originaliosios pasakos suklestėjimą, nors iš visų jo kūrinių tik kelios pasakos buvo adresuotos vaikams. Ernesto Teodoro Amadėjaus Hofmano (1776 – 1822 m.) pasakos
- [Originalioji literatūrinė pasaka (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/originalioji-literaturine-pasaka-ii-dalis/) - Antonijus Pogorelskis (tikrasis vardas Aleksejus Perovskis (1807 – 1836 m.)) – XIX a. pirmosios pusės literatas, nėra visuotinai žinomas rašytojas, tačiau jo kūryba labai reikšminga literatūros raidai. A. Pogorelskis ne tik rusų, bet ir pasaulinėje literatūroje pirmiausia išliks kaip literatūrinės pasakos „Juodoji višta, arba Požemio gyventojai“ (1829 m.) autorius. Tai literatūrinė pasaka, apysaka-pasaka, kuriai būdinga
- [Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorine-ir-nuotykine-literatura-vaikams-i-dalis/) - Jau XIX a. istorinė bei nuotykinė literatūra suformavo savo tipologinius bruožus ir tradicijas. Istorinėje bei nuotykinėje literatūroje pagrindiniu herojumi tapo vaikas, kuris imtas vaizduoti nuo mažų dienų, palaipsniui ryškinant žygdarbius. Tokia vaizdavimo tradicija atkeliavo iš Prancūzijos. XIX a. istorinio romano susiformavimą lėmė ir istorinės, ir literatūrinės aplinkybės. Literatūrinėms aplinkybėms galima priskirti tai, kad romantikai savojo
- [Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorine-ir-nuotykine-literatura-vaikams-ii-dalis/) - Valterio Skoto pavyzdžiu sekė ir žymus prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma - Dumas Davy de la Pailleterie - (1802 – 1870 m.). Jis savo romanuose nuo istorinio autentiškumo nutolo labiau, nei Valteris Skotas, su istorija elgėsi daug laisviau. Nors ja domėjosi, bet nekentė. Jam istorija tebuvo „tik vinis, ant kurios kabina paveikslus.“. Nepaisant to, Diuma kūrė
- [Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorine-ir-nuotykine-literatura-vaikamas-iii-dalis/) - Panašiu laiku į literatūrą atėjo dar vienas rašytojas, italų kalbos ir istorijos dėstytojas, romanų ciklo apie Romos imperiją autorius Rafaelis Džovanjolis (Raffaello Giovagnoli, 1838–1915), kurio pasirodymą lėmė Italijos istorinė situacija. Jis dalyvavo kovose už laisvę, o visas idėjas realizavo romanuose. Garsiausias romanas - „Spartakas“. Džovanjolis puikiai išmanė istorinius šaltinius, todėl vaizdavo istoriškai tikras asmenybes. Romano
- [Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (IV dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorine-ir-nuotykine-literatura-vaikams-iv-dalis/) - Nuotykių literatūra susiformavo XIX a. ir yra artimai susijusi su istorinio romano poetika, tik čia pirmame plane yra pramanytas siužetas, svarbiausia nuotykiai, todėl dažniausiai apsieinama be istorinių aplinkybių. Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 –1883 m.) – populiarus anglų prozininkas. Jis buvo šventiko sūnus, bet turėjo klajūno sielą. Jo gyvenimas primena avantiūrinį romaną:
- [Šatrijos Ragana - "Vyšnios". Literatūros pamoka 5 klasėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/satrijos-ragana-vysnios-literaturos-pamoka-5-klaseje/) - DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Vyšnios“. Tikslai: • mokytis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėti mintis; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus • ugdyti kūrybinius gebėjimus, kuriant monologinę kalbą. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės. Metodai ir
- [Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (V dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorine-ir-nuotykine-literatura-vaikams-v-dalis/) - Tarp nuotykinės literatūros kūrėjų negalima nepaminėti ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus (1842 - 1912 m.). Tai vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo labiausiai skaitomi. Paauglių lektūroje šis autorius yra gerai žinomas kaip romano „Vinetu“ autorius. Tai knyga apie indėnus. Per savo visą gyvenimą Karlas Majus yra parašęs 595 kūrinius. Sakoma, kad
- [Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menininko-moralines-atsakomybes-problema-estetikoje-i-dalis/) - Žmonijos kultūros raidoje įsitvirtino pažiūra į meną kaip netobulos tikrovės humanizavimo bei harmonizavimo būdą. Vienos estetikos koncepcijos kritiškai vertina visuomenės prieštaravimus, kitos siūlo optimistines, idealizuotas kultūros prieštaravimų sprendimo galimybes. Menas plačiausia prasme padeda žmogui sąlygiškai atrasti įvairias vertybes – pažintines, estetines, dorines, - jas išgyventi ir išreikšti, todėl kiekvienas meno kūrinys modeliuoja kokią nors vertybinę
- [Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menininko-moralines-atsakomybes-problema-estetikoje-ii-dalis/) - Fridrichas Nyčė (1844-1900) meną laikė pagrindine jėga, kuri padeda žmogui įveikti pasaulio susvetimėjimą ir įprasminti savo egzistenciją. Jo požiūriu, ne moralė, o menas iškeliamas kaip tikroji žmogaus metafizinė veikla. Nyčė pripažįsta tik Dievą-menininką, kuris yra visiškai patikimas ir neturi nieko bendra su morale. Nyčė teigia, kad moralės negalima ir nereikia išteisinti, nes ji varžo žmogaus
- [Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje. Jostein Gaarder „Cirko direktoriaus duktė“](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menininko-moralines-atsakomybes-problema-estetikoje-jostein-gaarder-„cirko-direktoriaus-dukte“/) - Paėmus į rankas tokį romaną, pamatai, kad gyvenime viskas gali būti parduota, nupirkta. Žmonės moka pinigus tam, kad patenkintų savo poreikius arba, kad galėtų tapti žinomi, tam tikra prasme, net ir už tai moka, kad taptų talentingi. Šiame romane aprašyta žmogaus veikla, kuri yra kiek neįprasta, tai paslaugų tinklas – idėjų pardavimas. Ar moralu, ar
- [Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-tyrinetojas-ir-kritikas-jonas-grinius-i-dalis/) - Jonas Grinius (1902-1980) – lietuvių literatūros kritikas ir istorikas, menotyrininkas, dramaturgas, mokslininkas, estetikos problemų tyrinėtojas, katalikiškosios pasaulėžiūros propaguotojas. Visuomenei skleidė filosofų, estetikos tyrinėtojų, menotyrininkų idėjas jas siedamas su lietuvių estetine mintimi. Parašė stambiausią Lietuvoje estetikos veikalą „Grožis ir menas“ (1938). Išleista "Žmogaus prasmės žemėje poezija“, „Vilniaus meno paminklai“ (1940), „Veidai ir problemos lietuvių literatūroje“ (2
- [Meninės raiškos priemonės (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menines-raiskos-priemones-1/) - Meninės raiškos priemonės – tai meninio teksto kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti lyrinio subjekto vidines būsenas. Pateikiu pagrindines raiškos priemones, kurios padės analizuojant bet kokį meninį tekstą: Ironija - paslėpta, sąmojinga pašaipa,
- [Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-tyrinetojas-ir-kritikas-jonas-grinius-ii-dalis/) - Aptardamas grožio prigimtį, J. Grinius iškelia tiek šio reiškinio subjektyvumą, tiek objektyvumą. Daugiausia remdamasis prancūzų neotomistu J. Maritainu, autorius grožio suvokimą apibrėžia kaip tiesioginį, nesuinteresuotą, sintetinį, intuityvų esmės, atsiskleidžiančios reiškinio ,,individualią konkretybę“ išlaikančiu pavidalu, pažinimą. Toks pažinimas, autoriaus nuomone, yra susijęs su maloniomis emocijomis, nes ,,nėra jausmo be intuicijos ir nėra intuicijos be jausmo“. Tradicinis
- [Meninės raiškos priemonės (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menines-raiskos-priemones-2/) - Archetipas – tai simbolinis ženklas, motyvas, kuriuo užfiksuota pirmykštė žmonijos patirtis. Pirminis archetipų šaltinis – mitas; paradoksas - neįprastas, netikėtas, aforistinis teiginys, kuris pirmu žvilgsniu prieštarauja sveikam galvojimui; paralelizmas - dviejų reiškinių, veiksmų gretinimas ir simetriškas jų išdėstymas; kosmopolitizmas - visuomeninės politinės pažiūros ir ideologija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis; neologizmas - naujadaras
- [Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-tyrinetojas-ir-kritikas-jonas-grinius-iii-dalis/) - "Veidų ir problemų“ pratarmėje pats autorius rašo, kad ,,čia spausdinamos skirtingais metais tremtyje parašytos studijos turi literatūrinės kritikos ir literatūros istorijos požymių, tačiau jose vis dėlto vyrauja kritiko žvilgsnis, kurį skatino tragiškas lietuvių tautos ir jos literatūros gyvenimas." Jonas Grinius literatūrą traktavo kaip kovojančios tautos balsą. Tai įrodo jo straipsniai apie Maironį (,,Kovotojas tarp dviejų
- [Dialogas ir monologas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dialogas-ir-monologas/) - Dialògas [gr. dialogos — pokalbis] - tai dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis literatūros kūrinyje (pvz.: dramos kūrinyje — pagrindinė kalbinės išraiškos forma); gali būti eiliuotas (nedraminis) literatūros žanras arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma. Monològas [gr. monologos < monos — vienas + logos — kalba, žodis] - tai grožinės literatūros kūrinio (ypač dramos) veikėjo kalba,
- [Specialiųjų ugdymo poreikių samprata](https://lietuviukalbairliteratura.lt/specialiuju-ugdymo-poreikiu-samprata/) - SĄVOKŲ KAITA. Po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdymo idėjų svarbą, bet ir bendrą demokratėjimo procesą tiek visoje švietimo sistemoje, tiek specialiajame ugdyme. Pirmiausiai vietoje sąvokų defektas, defektyvūs vaikai imama vartoti pakankamai neutrali sąvoka specialieji poreikiai. Suprantama
- [Ar lietuvio širdį nuolat spaudžia nuliūdimas?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ar-lietuvio-sirdi-nuolat-spaudzia-nuliudimas/) - 2010 metų lietuvių kalbos egzamine viena iš užduočių buvo samprotavimo rašinio rašymas tema "Ar lietuvių širdį nuolat spaudžia nuliūdimas". Kaip pagalba mokiniui buvo pateiktos kelios mintys: Maironio eilėraščio "Sunku gyventi" posmelis: Lopšy mes verkiam, saulę išvydę; Verkiame, meilės pančius pažinę; Verkiam, nuo kelio tiesaus nuklydę; Verkiame, karstą sau prisiminę. Ir Tomo Venclovos mintis "Autoironija visada
- [Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/specialiuju-ugdymo-poreikiu-reiksme/) - Neįgalių (tarp jų ir sutrikusio intelekto) arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau tapo būtinumas. Kad mokymo įstaigose būtų galima sukurti palankias asmenybės ugdymosi sąlygas specialiųjų poreikių vaikams, būtina nustatyti specialiuosius jų ugdymo poreikius, kurie bus būtini mokymosi procese. Lietuvoje specialusis ugdymas specialiųjų poreikių vaikams yra kelių formų: „1) ugdymas specialiose įstaigose
- [Asmenybės ugdymo sąlygos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/asmenybes-ugdymo-salygos/) - Kuriant palankias ugdymo sąlygas derėtų atsižvelgti į vaiko gabumus, pomėgius, mokymosi būdus, vaiko pageidavimus ir siūlymus dėl jo paties geresnio specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo. Taip pat pravartu bendradarbiauti ir su tėvais. Jie naudingos informacijos galėtų suteikti jį stebėdami namuose, pastebėti tam tikrus sunkumus ir padėti vaikui ugdymosi procese. Ugdymo procese daugiausia nuveikti ugdydamas vaiką aišku
- [Mokytojo asmenybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokytojo-asmenybe/) - Asmenybės sąvokos pagrindas – elgesys. Kai yra kalbama apie skirtingas elgesio rūšis, joms sukuriame ir pavadinimus. Sąžiningas, agresyvus, karštakošis, linksmas, ramus, naivus, kūrybiškas – dažnai yra tie žodžiai, kuriais apibūdiname asmenybę. Taip iš dalies atsiskleidžia ir elgesys. Elgesys paprastai būna nenuoseklus, tą patvirtina ir psichologai. Tačiau kai situacijos panašios, jis gali būti ir nuoseklus. Paprastai
- [Dialogų struktūriniai ciklai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dialogu-strukturiniai-ciklai/) - Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi susijusios replikos - stimulas ir reakcija. Jie kuriami skirtingų pašnekovų Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, o ciklas - tai baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka. Kalbėjimo žingsniai gali sutapti su pasakymu, bet kartais gali apimti ir kelis pasakymus. Kalbininkai skiria keletą tradicinių dialogo ciklų: DVINARIAI: St --> Re
- [Akademinė recenzija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/akademine-recenzija/) - Akademinė recenzija suprantama kaip studentų diplominių darbų vertinimas. Tai vienas iš žanrų, kuris yra nesumišęs su kitais žanrais. Ji ypatinga tuo, kad turi dvejopą pavidalą: pirmiau parašoma raštu, o po to tik skaitoma per darbo gynimą. Todėl pagal atliekamas teksto funkcijas akademinė recenzija iš karto priklauso dviems grupėms, t.y. apeliacinėms ir informacinėms kalboms. Akademinė recenzija
- [Kalbos kilmės teorijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kalbos-kilmes-teorijos/) - Seniausiuose įvairių tautų mituose kalba paprastai laikoma arba dievybės dovana, arba kokio nors išminčiaus išradimu: 1. Dievas davęs visiems daiktams pavadinimus. 2. Žmogui Dievas parodęs gyvius ir šis juos pavadinęs. 3. Išminčius viręs vandenį ir kai šis pradėjo šnypšti, jis liepęs sušaukti tautas ir pagal tai, koks garsas buvo – dabar yra tokia ir tautos
- [Literatūros reiškinių istorija ir tipologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-reiskiniu-istorija-ir-tipologija/) - Žvelgiant į ilgą literatūros procesą, matom, kai istorijos tėkmėje jis keitėsi. Literatūros reiškiniai, sąlygojami istorinių aplinkybių bei nusistovėjusių meninių taisyklių, visose kultūros epochose įgydavo tipiškų savo laiko bruožų. Pirmu žvilgsniu literatūros reiškinių istorija ir tipologija yra gana paprasti, vienas su kitu prigimtimi susiję dalykai. Reiškinių istorija - tai, kas kinta laike, tipologija – tai būdingi
- [Meno kūrinys literatūros procese](https://lietuviukalbairliteratura.lt/meno-kurinys-literaturos-procese/) - Kūrybą be istoriškai sąlygotos istorinės literatūrinės savimonės, bendrojo mentaliteto dar formuoja ir konkretūs menininkų sumanymai. Kūrinys savyje tarsi turi dvipusį charakterį, t.y. objektyvųjį (istoriškai apspręstą) ir subjektyvųjį (nepakartojamą ir individualų). Bendrais bruožais paėmus, meno kūrinys, kaip kūrybos rezultatas, tartum ateina iš nebūties. Jo šaknys yra labai plačios (istoriniai procesai, aplinkos garsai ir spalvos, tyla, erdvė,
- [Periodizacijos problemiškumas: kultūros srovės (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/periodizacijos-problemiskumas-kulturos-sroves-i-dalis/) - Istoriniu požiūriu meninio žodžio patirtis yra skirstoma laikotarpiais. Ilgą laiką iki XX a. vidurio buvo įprasta literatūrą matuoti atsižvelgiant į visuomeninių bei ekonominių santykių analogiją. Buvo kalbama apie feodalizmo, kapitalizmo, socializmo epochų literatūrą. Šitaip suskirstyti laikotarpiai skyrėsi vienas nuo kito, tačiau skirtumai rodė ne meno esmei būdingus bruožus. Tokiam skirstymui rūpėjo daugiau gamybos jėgos, toks
- [Periodizacijos problemiškumas: kultūros srovės (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/periodizacijos-problemiskumas-kulturos-sroves-ii-dalis/) - BAROKAS. Susiformavo XV a. pradžioje Italijoje, XV a. pabaigoje pasiekė centrinę Europą, o lietuvių mene gyvavo nuo XVI a. pabaigos iki XVII a. pradžios. Vėlavimas leido barokui pasireikšti išgrynintomis formomis. Jis buvo tas stilius, per kurį jau sugebėta išreikšti lietuviškas tendencijas. Barokas dėl dvasinės prieštaros įgijo sinoniminį tragiškojo humanizmo terminą. Jo ypatybė – dvilypiškumas. Socialinės
- [Literatūrinė srovė ar kryptis?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-srove-ar-kryptis/) - Aptariant literatūrinį procesą neretai iškyla kryties ir srovės terminų painiava. Ne visi autoriai ir literatūrologai, kalbėdami apie sroves, turi galvoje srovės charakteristiką ir atvirkščiai. Antra vertus, tie reiškiniai kaip romantizmas skirtingose kultūrose gali turėti skirtingą statusą. Ekspresionizmas vienoj tautoj gali būti srovė, kitoj gali būti kryptis. Literatūrinė srovė ir kryptis, kaip sąvokos, turi savo skiriamuosius
- [Trumpai apie kūrybiškumą ir kūrybinę vaizduotę](https://lietuviukalbairliteratura.lt/trumpai-apie-kurybiskuma-ir-kurybine-vaizduote/) - TALENTAS Talentas – sudėtingas reiškinys. Jis apima ne tik „lengvą plunksną“, bet ir daugelį kitų dalykų: darbštumą, valią, estetinę kultūrą ir skonį, asmenybės turtingumą ir atsakomybę už savo gabumus, už savo žodžius ir veiksmus prieš visuomenę ir tautą, prieš dabartį ir ateitį, bet lemiamas dalykas čia yra įgimtas kūrybiškumas, kurio negali pakeisti jokia erudicija ir
- [Literatūros pažanga ir vertinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-pazanga-ir-vertinimas/) - Nuolatinis literatūros kitimas yra akivaizdus ir abejonių nekeliantis dalykas. Žymiai komplikuotesnis yra klausimas, kokia linkme suka literatūros raida. Ar ji cikliška, ar joje periodiškai kartojasi kilimas, branda ir sustingimas ar smukimas; ar ji yra jau atgyvenusi klestėjimo laiką, o dabar užleidžia vietą moksliniam mąstymui, ar ji eina pažangos kryptimi? Žiūrint į didžiuosius visų laikų talentus,
- [Literatūros rūšys ir žanrai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-rusys-ir-zanrai/) - Literatūros visuma pagal europinę literatūrinę tradiciją yra skirstoma į epą, lyriką ir dramą. Ši tradicija susiklostė jau antikoje, o jos pradininkas – Aristotelis („Poetika“). Antika dar yra skirstoma į graikiškąją ir romėniškąją (atstovas Horacijus ir veikalas „Ars poetika“). Visa tai sudaro literatūros tradicijos pamatą. Gal ir paradoksalu, bet ir naujoji literatūrologija gana patikliai remiasi šiomis
- [Kaip sąveikauja žanrai?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kaip-saveikauja-zanrai/) - Jauna literatūra – tai literatūra, kuri į savaiminės raidos etapą įžengė XIX amžiaus antroje pusėje. Savaiminis raidos etapas – kai literatūros neveikia jokie „išraiškingi“ dalykai, įtakos: tautosaka, ar lenkų kultūra, tarmės. Lietuvių literatūra kuriama tarmiškai iki XIX a. Nuo XX a. „išeinama“ į bendrine kalba rašomą literatūrą. Pradininku laikomas Maironis. Jaunoji literatūra išgyvena labai sudėtingus
- [Epikos ir lyrikos sąveika (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/epikos-ir-lyrikos-saveika-i-dalis/) - Nagrinėjant epikos ir lyrikos sąveikas keliamas klausimas: ar gali eilėraštis įsibrauti į novelės, apsakymo ar romano teritoriją, nepažeisdamas nusistovėjusių teorinių susitarimų. Kuo tuomet epiška virsta: ar poetine išimtimi, ar tam tikra pražanga, kuri ardo nusistovėjusias struktūras. Kad lyrikos ir epikos prigimtis yra skirtinga, abejoti netenka. Pavyzdžiui, eilėraštyje yra vienas regėjimo taškas, nukreiptas į subjektą, o
- [Epikos ir lyrikos sąveika (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/epikos-ir-lyrikos-saveika-ii-dalis/) - Dar kitokį paaiškinimą matom V. Krėvės „Legendose“ – čia liaudies daina lyg užlieja kūrinį ir kaip pagrindinis vaizdų šaltinis, ir kaip pasakojimo intonacija. Daina necituojama, tačiau personažai apibūdinami pastoviais dainų epitetais, jie kalbasi dainų formulėmis, elgiasi pagal dainų ritualą. Kokia viso to prasmė? Poetinė intonacija, susidariusi iš dainiškos poetikos, atitraukia pasakojimą nuo proziškumo sferos: t.
- [Vidinis monologas ar sąmonės srautas?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vidinis-monologas-ar-samones-srautas/) - Pagrindiniais šiuolaikinės epikos bruožais yra įvardijami vidinis monologas ir sąmonės srautas. Vidinio monologo terminas iki šiol nėra nusistovėjęs. Kaip sinonimas neretai vartojamas sąmonės srauto pavadinimas. Painiava atsiranda dėl to, kad tuo pačiu vidinio monologo terminu vadinami du labai susiję, bet netapatūs reiškiniai, t.y., vaizdavimo objektas ir vaizdavimo būdas. Vidinio monologo prozoje vaizdavimo objektas yra personažų
- [Požiūrio taškas ir epinė distancija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/poziurio-taskas-ir-epine-distancija/) - Šios dvi kategorijos kalba apie epikos vidinę sąrangą. Pasakojimas kaip toks yra meninio pasaulio kūrimo būdas epikoje, charakteringiausias jos bruožas. Pasakojimas neįsivaizduojamas be pasakotojo, pasakojamos istorijos ir adresato. Šie elementai ir sudaro vadinamąją epinę situaciją. Pasakotojas (naratorius) yra savotiškas tarpininkas tarp anksčiau įvykusios istorijos ir skaitytojo. Adresatas istoriją sužino netiesiogiai, bet iš tarpininko. Toks vaizdavimo
- [Pasakojimas pirmu asmeniu](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pasakojimas-pirmu-asmeniu/) - Pasakojime pirmu asmeniu kalba skiriama pašnekovui, nors dažnai adresatas ir kalbėtojas yra tas pats asmuo. Pasakotojas tarsi pasakoja sau savo paties nutikimus, biografiją, kurią jis pats puikiai žino, tuo tarpu vidiniame monologe adresato nematyti. Čia pasakojimą pirmu asmeniu dažniausiai pertraukia žodeliai: galvojau, maniau, svajojau... Tokie intarpai vadinami komunikacijos ženklu. Bene vienintelė tokio ženklo paskirtis –
- [Menamosios kalbos ir vidinio monologo skirtumai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menamosios-kalbos-ir-vidinio-monologo-skirtumai/) - MENAMOJI KALBA Šiuolaikinėje lietuvių epikoje nėra labai daug kūrinių, kurie būtų papasakoti tarsi be autoriaus komentarų, t.y., vien tik iš personažo perspektyvos (pirmas toks Alfonso Bieliausko romanas „Kauno romanas“, Jono Mikelinsko romanai). Dažniausiai šiuolaikinėje lietuvių epikoje šalia mediumo (vidinio monologo herojaus) girdime ir naratoriaus (viską žinančio pasakotojo) balsą. Pagrindinis ir lemiantis menamosios kalbos principas yra
- [Epinis pasakojimas ir pasakotojas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/epinis-pasakojimas-ir-pasakotojas/) - Pagrindinis epinio pasakojimo bruožas – istorijos, įvykių pavaizdavimas iš naratoriaus pozicijos. Čia naratorius tiesiogiai nepriklauso pavaizduotam pasauliui, jis tarsi dviejų pasaulių (fiktyvaus – meninio ir realaus) susikirtimo taške. Į istoriją ir veikėjus naratorius žvelgia iš šalies. Epiniame romane jo vaidmuo yra aktyvus: ir vaizduoja, ir vertina pasaulį. Taip išryškėja naratoriaus, kaip konkrečios asmenybės, paveikslas. Tuo
- [Poetinė semantika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/poetine-semantika/) - Poetinė semantika yra meninių prasmių sfera, aptarianti santykį tarp tiesioginės ir perkeltinės reikšmės. Poetinėje kalboje didžioji dalis teksto yra perkeltinės prasmės tekstas, kuriam suprasti ir įžvelgti reikia tam tikrų teorinių sąvokų. Santykis tarp tiesioginės ir perkeltinės prasmės gali susidaryti trimis būdais: 1. gretinimo; 2. lyginimo; 3. kontrasto. Tas santykis tarp tiesioginio ir netiesioginio pasakymo vadinamas
- [Socialinė ir buitinė proza vaikams (XIX a. antra pusė)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/socialine-ir-buitine-proza-vaikams-xix-a-antra-puse/) - Socialinė – buitinė proza – tai viena iš literatūros rūšių, perėjusių ir į vaikų lektūrą. Kūriniuose imti vaizduoti vaikų likimai. Tai susiję su XIX a. socialinėm problemom. Rašytojai bandė perteikti vaiko situaciją. Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas (1812 – 1870 m.) anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, kurio kūrybą reprezentuoja socialinės buitinės literatūros modelis. Kūriniai į
- [Specialioji XIX a. II pusės proza paaugliams (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/specialioji-xix-a-ii-puses-proza-paaugliams-i-dalis/) - XIX a. antroje pusėje proza dar tik brendo ir formavosi pro didaktikos klodą. Edmondas De Amiči (1864 - 1908) tuo metu parašo knygą „Širdis“. Rašytojas augo kaip tik tuo metu, kai Italijoje vyko nacionalinis judėjimas. Tarnaudamas armijoje rašė apybraižas, redagavo žurnalą „Karinė Italija“, domėjosi auklėjimo ir ugdymo klausimais, mokinio psichologija ir mokytojo vaidmeniu. Iš sukauptos
- [Specialioji XIX a. II pusės proza paaugliams (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/specialioji-xix-a-ii-puses-proza-paaugliams-ii-dalis/) - Francė Hodgson Burnett (1849 - 1924). Išleido apie 50 knygų vaikams. Suaugusiųjų literatūroje išliko kaip trijų knygų autorė. Žymiausi kūriniai: „Mažasis lordas Fontlerojus“ (1886), „Mažoji princesė (1905), „Paslaptingas sodas“ (1911). Pati rašytoja vaikystėje tapo našlaitė ir tai atsispindi jos kūryboje. Ji nebaigė aukštųjų mokslų, tačiau daug skaitė, pati rašė. Kūrybai būdingi socialiniai kontrastai. Rašytoja artimai
- [Autoriai, rašę gamtos tema XIX a. pab. - XX a. pr.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/autoriai-rase-gamtos-tema-xix-a-pab-xx-a-pr/) - Ypatinga vieta priklausė Kanados ir Amerikos rašytojams, nes tuo metu gamtos ir civilizacijos konfliktas vyko labai atvirai. Ernestas Setonas Tompsonas (1860 - 1946). Rašytojas gimė Anglijoje, bet kai jam buvo šešeri metukai, tėvai persikėlė gyventi į Kanadą. Vaikystėje Ernestas dažnai laiką leisdavo miške stebėdamas bei piešdamas gyvūnus. Augdamas rašytojas patyrė žmogiškąjį santykį su gamta, todėl
- [Švedų rašytoja Selma Lagerliof](https://lietuviukalbairliteratura.lt/svedu-rasytoja-selma-lagerliof/) - Viena žymiausių švedų rašytoja, romanistė, novelistė Selma Lagerliof (1858 - 1940). Dėl silpnos sveikatos mergaitė vaikystę praleido namuose. Jos mokytojomis buvo mama ir močiutė. Į knygos pasaulį paniro dar vaikystėje: turtinga namų biblioteka atskleidė būsimai rašytojai nepaprastą pasaulį. S. Lagerliof kūrybinį kelią pradėjo rašydama eilėraščius. Skandinavijoje ši rašytoja laikoma Anderseno pasekėja. Ji yra pirma moteris
- [Italų literatūrinė pasaka (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/italu-literaturine-pasaka-i-dalis/) - Italų literatūrinės pasakos pradžia skaičiuojama nuo XIX a. pabaigos, kai susiformavo tradicija. Bruožai gana pastovūs, pastovi tradicija, pereinamumas gana nuoseklus. Žymiausi pasakų autoriai Karlas Kolodis, Džanis Rodaris, Marčelas Ardžilis. Karlas Kolodis – tikroji rašytojo pavardė Lorenzini (1826 - 1890). Kolodis gimė Florencijoje, buvo pirmas iš dešimties vaikų šeimoje, kurioje tėvas dirbo samdomu virėju, o motina
- [Italų literatūrinė pasaka (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/italu-literaturine-pasaka-ii-dalis/) - Džanis Rodaris (1920 - 1980). Rašytojas gimė Šiaurės Italijoje, vėliau su šeima persikėlė į Varesės miestą. Jis mokėsi seminarijoje, vėliau institute, gavo mokytojo diplomą. Kelerius metus Džanis Rodaris dirbo mokytoju, kol 1944 m. įstojo į Komunistų partiją ir partizanų gretose kovojo prieš vokiečius. Po karo mokytojauti nebegrįžo, nes įsitraukė į žurnalistinį darbą. Periodikoje Dž. Rodaris
- [Pasakos žanro situacija Rusijoje (XX a. 3 ir 4 dešimtmetis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pasakos-zanro-situacija-rusijoje-xx-a-3-ir-4-desimtmetis/) - Literatūrinės pasakos likimas yra svarbus pasakos vertinimui. Tradicijos siekia XIX a. pirmą pusę, tačiau tik XX a. 3-4 dešimtmetyje pradedama diskusija apie pasaką. Panašiu metu išspausdinamas esminis straipsnis „Ar reikia proletariato vaikams pasakos?“. Visi sutinka, kad pasakos veikia vaiką, tačiau, kai kyla klausimas „kaip“, nuomonės išsiskiria. Tuo metu pasakas kūrė Jurijus Oleša, kuris išleido knygelę
- [Anglų literatūrinės pasakos tradicija (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anglu-literaturines-pasakos-tradicija-i-dalis/) - Anglų literatūrinės pasakos žanras suklestėjo vėliau, nei Vokietijoje – XIX a. viduryje. Svarbiausias dalykas – paradokso ir nonsenso poetika, kurių ištakų reikia ieškoti anglų folklore. Luisas Kerolis (1832 - 1898), tikroji pavardė Čarlzas Dodgsonas. Buvo matematikas. Vieną vidurvasarį, bendraudamas su savo draugo dukra Alisa, pasekė pasaką, kurios pagrindinė veikėja ir buvo Alisa. 1865 m. parašė
- [Anglų literatūrinės pasakos tradicija (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/anglu-literaturines-pasakos-tradicija-ii-dalis/) - Anglų tradiciją tęsia Džeimsas Bari (1860 - 1937). Tai dramaturgas, kuris 1904 metais parašė pjesę „Piteris Penas arba berniukas, kuris niekada neužaugo“. 1911 metais perpasakoja šią pjesę, t.y., paverčia proza. Pasaka vaizduoja, kaip į kambarį atskrenda Penas ir vaikus nuskraidina į „Niekados šalį“, kurioje gyvena daug vaikų mėgstamų būtybių. Šalies įvaizdis – šalis, kaip veržimąsis
- [Meno santykis su tiesa](https://lietuviukalbairliteratura.lt/meno-santykis-su-tiesa/) - Estetika negali apeiti klausimo: koks yra meno santykis su tiesa? Menas gali vaizduoti ir tai, kas teisinga, ir tai, kas neteisinga, arba neatitinka tikrovės, taip pat, kaip jis vaizduoja teigiamus ir neigiamus reiškinius. Tačiau teigiami ir neigiami reiškiniai taip pat turi būti vaizduojami teisingai. Vadinasi, pati „vaizduosena“ turi patenkinti tam tikrus tiesos reikalavimus. Tačiau, kokie
- [Menas ir tiesa žodžiais išreikštuose sprendimuose](https://lietuviukalbairliteratura.lt/menas-ir-tiesa-zodziais-isreikstuose-sprendimuose/) - Meninė tiesa žodine išraiška turi atitikti ne tik akivaizdoje turimą dalykų padėtį, bet ir kalbančiojo subjekto sumanymą. Tada tenka pažvelgti ne tik į objektyvią tvirtinimo reikšmę: svarbu, ar žodžiai iš tikro išreiškia tai, ką menininkas turėjo galvoje. Kiekviename žodinės išraiškos kūrinyje galima rasti keletą momentų arba veiksnių, kurie apsprendžia jo estetinę vertę. Pirmiausia - dalykinė
- [Nesugebėjimo / nenorėjimo mokytis priežasčių tyrimas ir rekomendacijų suformulavimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/nesugebejimo-nenorejimo-mokytis-priezasciu-tyrimas-ir-rekomendaciju-suformulavimas/) - Nesugebėjimo / nenorėjimo mokytis priežasčių tyrimas buvo atliktas vienoje Vilniaus mokykloje, 7c klasėje stebint vieną vidutiniškai besimokantį berniuką. Saugodama mokinio privatumą neviešinsiu tiriamojo vardo ir pavardės, neminėsiu mokyklos pavadinimo ir kitų svarbių detalių, kurios galėtų vienaip ar kitaip išduoti tiriamąjį asmenį. Straipsnyje mokinys bus vadinamas tiesiog X. Atlikdama šią užduotį supratau, koks svarbus ir sudėtingas
- [Filosofinė - poetinė pasaka (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/filosofine-poetine-pasaka-i-dalis/) - Filosofinė – poetinė pasaka sudėtinga, išsiskiria patraukliais siužetais, simbolinių detalių gausa, spalvingomis metaforomis ir siužetinėmis situacijomis, kurios rodo antrą erdvę – potekstę. Janušas Korčakas – tai lenkų rašytojas ir gydytojas. Tikrasis Janušo Korčako vardas - Henrikas Holdšmitas. Jis gimė 1878 metais Lenkijoje inteligentiškoje, pasiturinčioje žydų šeimoje. Visą gyvenimą Henrikas Holdšmitas jautėsi esąs lenkas, tačiau atėjus
- [Filosofinė - poetinė pasaka (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/filosofine-poetine-pasaka-ii-dalis/) - Antuanas de Sent Egziuperi – XX a. pirmosios pusės prancūzų rašytojas – humanistas ir lakūnas. Jis gimė 1900 m. Pietų Prancūzijoje, grafo šeimoje. Aviacija turėjo įtakos formuojantis Egziuperi filosofinėms pažiūroms, tai darė įtakos ir kūrybai. Kūriniuose itin daug autobiografinių momentų, prisiminimų, aprašymų, gyvenimo apmąstymų, kurie persunkti filosofiškumo. Žanriniu požiūriu kūriniai taip pat išsiskiria iš daugelio
- [Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/realistines-vaiku-literaturos-tendencijos-xx-a-ii-puseje-i-dalis/) - Realistinio tipo vaikų ir paauglių literatūros klasifikacija – keblus dalykas. Galima bandyti skirstyti į berniukų literatūrą ir mergaičių literatūrą, bet šis skirstymo principas nėra tinkamas kalbant apie šiuolaikinę literatūrą. Tikslingiausias skirstymas remtųsi perėjimu nuo išorinio veiksmo į psichologines problemas. Minėtinas rašytojas Erikas Kestneris, rašęs apysakas su ryškia intriga ir detektyvo pradmenimis, taip pat Astrida Lindgren
- [Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/realistines-vaiku-literaturos-tendencijos-xx-a-ii-puseje-ii-dalis/) - Knygą "Smarkuolė Gilė Hopkins" (1978 m.) apie mergaitę, kuri ieškojo mamos, galima apibūdinti kaip tipišką „socialinio realizmo“ pavyzdį. Ją būtų galima skirstyti į dvi dalis: gyvenimas iki susitikimo su Troter ir gyvenimas su Troter. Iki atvykimo pas šią moteriškę apie Gilės gyvenimą skaitytojas sužino tik iš nuotrupų: per tris metus mergaitė pakeitė tris šeimas. Gilė
- [Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-vaiku-literaturos-raidos-bruozai-i-dalis/) - Pirmieji lietuvių vaikų literatūros šaltiniai – katekizme ir elementoriuose. Tam tikrų užuominų į vaikus randama jau ir Mažvydo „Katekizme“. Knygoje įdėtas pirmasis lietuviškas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“. Čia pateikta trumpa abėcėlė ir skaitymo pratimai. Galima sakyti, kad nuo šio elementoriaus prasideda lietuviškos mokyklos istorija. Ši knyga duoda pradžią ir vaikų literatūros
- [Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-vaiku-literaturos-raidos-bruozai-ii-dalis/) - Didaktinės apysakos. Būdingiausias bruožas – kelionės motyvas. Svarbiausias čia yra siužetas, atsiranda pasakotojas, įvairesni veikėjai, formuojasi dialogas, pasakojamoji ir aprašomoji kalba, randasi nacionalinės specifikos detalių, vaiko aplinkos atstovų. 1846 m. Simonas Daukantas išleidžia apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“. Tai nėra visiškai originali apysaka, tai iš vokiečių kalbos verstas tekstas sekant vokiečio Joachimo Heinricho Kampės (Campe) „Robinzonu
- [Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/emigracijos-tema-xxi-a-pradzios-prozoje/) - Apžvelgiami kūriniai: A. Šileikos „Bronzinė moteris“, A. Matulevičiūtės „Ilgesio kojos“, B. Jonuškaitės „Baltų užtrauktukų tango“. ◊ ◊ ◊ Emigracijos tema Lietuvai niekada nebuvo svetima, jau XX a. pr. Krėvė parašė apsakymą pavadinimu „Vis toji Amerika, kad ji prasmegtų“, Lazdynų Pelėda apysakose „Klajūnas“, „Vanka“ vaizdavo emigraciją kaip viską žlugdantį, atimantį vertybes reiškinį. O kaip emigracijos tema
- [Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-poetas-ir-kalbininkas-antanas-baranauskas/) - Antanas Baranauskas - lietuvių poetas, kalbininkas, be galo prieštaringa asmenybė. Iš pradžių Baranauskas rašė: „Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspindo; pirmieji širdies jausmai man lietuviškai krūtinę sukaitino, sudrebino. Mane motulė lietuviškai supdama lyliavo, auklėtoja lietuviškai pasakas sakydavo. Pirmosios dainos man lietuviškai širdin kliudė.“, senatvėje nuo lietuvybės ėmė tolti. Keturių eržilų karieta važinėdamas net lietuviškai
- [Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-kalbininkas-ir-kunigas-kazimieras-jaunius/) - Kazimieras Jaunius - lietuvių kalbininkas, kunigas. Gimė netoli Kvėdarnos (Šilalės rajone), valstiečių šeimoje. Rašto mokėsi lenkiškoje Rietavo pradinėje mokykloje, paskui Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. 1871 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Lietuvių kalbą čia jam dėstė A. Baranauskas, su kuriuo dėl rašybos ar terminologijos klausimų Jaunius susikirsdavo. Abu buvo užsispyrėliai ir nė vienas nenorėjo
- [Jonas Jablonskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jonas-jablonskis/) - Apie Joną Jablonskį norėtųsi pradėti B. Sruogos žodžiais, kurie labai aiškiai nusako tikrąjį Jono Jablonskio pašaukimą, nes turbūt daugelis žinome, kad Jonas Jablonskis vadinamas lietuvių kalbos tėvu. „Jablonskis nėra mokslo žmogus, jis logaritmų tablytėlėmis neskaičiuoja, kiek kurioj kalboj c kaitaliojasi su t ir d ar kuria kita kombinacija. Bet Jablonskis sako: taip žmonės sako. Ir
- [Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-kalbininkas-kazimieras-buga-i-dalis/) - Žymus lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga gimė (1879-1924) Dusetų rajone, Pažiegės vienkiemyje. Būgų šeima buvo gana gausi: keturi sūnūs ir keturios dukterys, todėl tėvams nelengva buvo aprūpinti savo vaikus ir išleisti juos į žmones. Mažasis Kazimieras elementorių išmoko skaityti iš tėvo, vėliau dvi žiemas mokėsi pas daraktorių, tada Dusetų valsčiaus mokykloje ir Zarasų apskrities mokykloje. Vėliau
- [Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuviu-kalbininkas-kazimieras-buga-ii-dalis/) - 1920 m. Kazimieras Būga ėmė organizuoti LKŽ leidimą. Jam buvo sukaupęs apie 617 tūkstančių lapelių - kartoteką. Šiam darbui jis atidavė daugiausia laiko ir jėgų. Amžininkų teigimu, nors Kazimieras Būga iš jaunystės buvo gana lėtas, tylus, nekalbus, ko nors paklaustas, greit neatsakydavo, bet kam nors pradėjus kalbėti apie savo tarmę ar vienu kitu kalbos klausimu,
- [Pranas Skardžius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pranas-skardzius/) - Pranas Skardžius gimė Kupiškio rajone (1899- 1975), Subačiuje valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, jis patyrė karčią našlaičio dalią. Labai gabus ir darbštus jaunuolis, remiamas vietinių šviesuolių ir giminaičių, iš pradžių mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1923-25 m. studijavo Kauno, 1925-29 metais Leipcigo universitete. Kaune jis klausė K. Būgos, J. Jablonskio paskaitų. Be to, jis užrašinėjo įvairius J.
- [Antanas Salys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/antanas-salys/) - Antanas Salys gimė Kretingos rajone (1902-1972), Reketėje, lankė Salantų pradinę mokyklą. Privačiai pasiruošęs 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją. Jau būdamas Telšių gimnazijoje šeštos klasės mokinys Salys tvirtai nusprendė ateityje studijuoti lietuvių kalbą. Tokį jo apsisprendimą nulėmė lietuvių kalbos mokytojas Matas Untulis, kuris savo mokiniams aiškino, kad „ne viskas, kas knygose parašyta, yra taisyklinga ir
- [Vaikų literatūra 1918 - 1940 metais (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-1918-1940-metais-i-dalis/) - XX a. pradeda vystytis visos vaikų literatūros rūšys ir žanrai. Pastebėtina gilesnė veikėjų vidinio pasaulio analizė. Vaikų literatūra tampa meniškesnė, artimesnė vaikų prigimčiai. Iki XX a. pradžios vaikams skiriamų knygų išvaizda beveik nesiskyrė nuo suaugusiųjų, tik tiek, kad pačios knygos buvo mažesnės. Reikšminis įvykis - 1917 metais pradėtas leisti šviečiamosios krypties vaikų knygynėlis. Šioje serijoje
- [Vaikų literatūra 1918 - 1940 metais (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-1918-1940-metais-ii-dalis/) - Be Prano Mašioto tuo laikotarpiu ne ką mažiau svarbus ir Antanas Giedrius Giedraitis. Jis ne tik rašytojas, bet ir pedagogas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, kultūros veikėjas. Jo veikloj svarbūs trys etapai, kuriuos sąlygojo atbudusi tautos sąmonė, nepriklausomos valstybės gyvavimas ir Lietuvos vadavimasis iš okupacijos. Bet svarbiausias objektas iš mūsų požiūrio taško yra A. G. Giedraičio kūryba
- [Vaikų literatūra 1918 - 1940 metais (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-1918-1940-metais-iii-dalis/) - Pamažu vaikų literatūroje išauga epinė poema pasaka. Čia minėtini B. Sruoga, S. Nėris, K. Binkis. Kazys Binkis vienas pirmųjų lietuvių poezijoj sukūrė linksmas epines poemėles vaikams, kuriose jungiama liaudies pasakų fantazija ir tikrovės realijos. Autorius kūrė daugiareikšmius paveikslus. Kurdamas siužetą ir plėtodamas išgyvenimus pagausino poemas pasakiškais motyvais ir to dėka buvo atvertas kelias pilnavertei vaikų
- [Vaikų literatūra nuo 1940 metų (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-nuo-1940-metu-i-dalis/) - Nuo 1940 –ųjų metų Lietuva gyveno okupacinio rėžimo sąlygomis. Tarybinė lietuvių literatūra kūrė savo sistemą, kur gėrio ir blogio sąvokos supriešinamos, o žmonės dalijami į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Tuo metu aukščiausiu kūrybos etalonu laikytas veikėjo klasinis principingumas. Rašytojai verčiami savo kūrybą klasifikuoti, derinti su socialistiniais realizmo postulatais. Vaikų literatūrai svetimos tampa krikščioniškosios dorovės sąvokos, humanistiniai
- [Vaikų literatūra nuo 1940 metų (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-nuo-1940-metu-ii-dalis/) - Tuo laikotarpiu kuria Janina Degutytė. Ji išleido nemažai eilėraščių rinkinių vaikams. Autorė sako: "Eilėraščio pradžia man – mintis, jausmas, vaizdas, visada sukelta emocija." Gal todėl jos eilėraščių pavadinimuose dominuoja žodis saulė. Nepaisant to, nuolatinė lyrinio subjekto būsena – vienatvė. J. Degutytės eilėraščiams tinka tokios psichologinės lyrikos formulės kaip eilėraštis – išpažintis, eilėraštis – būsena. Patyrinėkim
- [Vaikų literatūra nuo 1940 metų (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-nuo-1940-metu-iii-dalis/) - Liutauras Degėsys. Liutauro Degėsio poezija sentimentali, nepaprastai grakšti eilėraščio forma, lengvas, melodingai plaukiantis žodis. Eilėraščiai perteikia nuotaiką ir atveria paslaptį „mažam nuliūdusiam žmogui“. Autoriaus eilėraštis artimas romansui – jis ramus, eilutėse nėra vietos triukšmui. Santykis su gamta asociatyvus, o vaikai jo eilėraštyje išgyvena praeinamumo, laikinumo būsenas. Jo poezija – tai ilgesio, susimąstymo, vienatvės, liūdesio, melancholiškų
- [Vaikų literatūra nuo 1940 metų (IV dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-nuo-1940-metu-iv-dalis/) - Violeta Palčinskaitė. Autorė vaikams išleido devynias eilėraščių knygas. V. Palčinskaitės eilėraščių erdvė – miestas. Tačiau miestas – tai ne bedvasė erdvė: miesto balos – žydros, laivelio burės – baltos, o lyriniam subjektui labai smagu pasivaikščioti senamiesčio stogais anksti rytą. Mieste būna stebuklų. Poetės lyrinio subjekto pasaulis pilnas saulės ir džiaugsmo, todėl net paprasti daiktai kelia
- [Pedagoginės psichologijos objektas ir uždaviniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pedagogines-psichologijos-objektas-ir-uzdaviniai/) - Pedagoginė psichologija - tai mokslas apie tas mintis ir elgesį, kurie susiję su mokymu ir mokymusi, ypač mokykloje, nagrinėja mokymo ir mokymosi klasėje procesus. Ji tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus, santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir panašiai. Pedagoginė psichologija aptaria žmogaus viltį ir baimę, džiaugsmą ir liūdesį, meilę ir neapykantą, sėkmę ir nesėkmę,
- [Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymas-mokymasis-ir-ismokimas-i-dalis/) - Mokymasis - aktyvi, savarankiška besimokančiojo veikla, sukelianti jo psichikos ir elgesio pakitimus. Mokymasis yra būtina išmokimo sąlyga. Pagal J. Rajacką, mokymasis - svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu asmenybė įvairiapusiškai ir sparčiai vystosi. Būdingiausias mokymosi bruožas - yra organizuota, planinga, daugelį metų trunkanti pedagogo vadovaujama vaikų, paauglių ir jaunuolių veikla. Mokymas - (pagal Rajacką)
- [Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymas-mokymasis-ir-ismokimas-ii-dalis/) - MOKINIŲ SAVYBĖS (jau turima patirtis, intelektai, motyvacinė sfera, būsenos) Intelektas, tai sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas (idėjas, simbolius), nei naudotis konkrečiais dalykais (mechaniniais įrankiais), spręsti problemas, išmokti. Tai veiklos savybė. Jis paaiškina, kodėl vieniems mokiniams yra lengva mokytis, o kitiems sunku turint tuos pačius mokytojus ir knygas. Intelektas padeda atsispirti stresui, o tai reiškia
- [Mokymo ir auklėjimo vienovė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymo-ir-auklejimo-vienove/) - Auklėjimas - asmenybės dorinių, estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų, idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio, įgūdžių, įpročių formavimas, asmenybės vidinio pasaulio ugdymas. Mokymas - tai pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, vadovaujami mokytojo, įgyja žinių, mokėjimų, įgūdžių. Šiame procese vystosi mokinių pažintinės galios, intelektas, formuojasi pažiūros ir vertybės. Jie yra lavinami ir auklėjami. Tai dvipusis procesas, jungiantis
- [Išmokimas stebint modelį](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ismokimas-stebint-modeli/) - Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytumėme daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų. Stebėdami aplinkinių elgesį bei jo pasekmes mes išmokstame beveik teisingo reagavimo. Išmokimas stebint yra labai svarbus. Elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami. Daugelis išmokimo stebint aspektų yra ištirti.
- [Mokymosi veiksniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymosi-veiksniai/) - VIDINIAI MOKYMOSI VEIKSNIAI Dėmesys ir nuostata Pirmoji mokymosi sąlyga: tai, kas būtina sužinoti ir išmokti, turi atsispindėti psichikoje, ji turi tai išskirti iš visų kitų suvokiamų išorinio ir vidinio pasaulio dalykų. Vienu metu žmogus sugeba suvokti gana ribotą objektų skaičių, o iš išorės ir iš vidaus žmogų veikia daug kitų signalų. Tam tikri daiktai, įvykiai
- [Žinių formavimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ziniu-formavimas/) - Teisingo ir sėkmingo veiksmų perkėlimo į naujus objektus, sąlygas ir uždavinius pagrindą sudaro žinios. Žinių formavimas ir įvaldymas sudaro tikslingos ir efektyvios žmogaus veiklos, susiduriant su naujais objektais, situacijomis, uždaviniais prielaidą. Žinios įgyjamos veikloje, išryškinančioje realybės elementų savybes ir ryšius. Tačiau įvairių veiklos rūšių vaidmuo formuojant žinias yra skirtingas: • Veiklos su daiktais (manipuliavimo ir
- [Įgūdžių formavimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/igudziu-formavimas/) - Įgūdžių formavimas - automatizuotas veiksmas. Pradžia, kai aš žinau, kaip atlikti, antra - kai moku, o įgūdžiai, kai aš atlieku veiksmą automatiškai. Įgūdžiai formuojasi daug kartų kartojant tą patį veiksmą. Kartojant reikia vengti klaidų, nes jos gali įsitvirtinti. Iš klaidų mokomės. Įprotis - poreikiu tapęs automatizmas. PAMOKOS PSICHOLOGINĖ ANALIZĖ Mokymas per pamoką dažnai apima paskaitų,
- [Kristijonas Donelaitis. Gyvenamoji aplinka.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kristijonas-donelaitis-gyvenamoji-aplinka/) - XIX a. esama dviejų teritorijų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir rytų Prūsijos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo bendra Lenkijos – Lietuvos valstybė. Tuo metu buvo gyventa sunkios krizės laikotarpiu: 1721 metais vyko Šiaurės karas, po to viską siaubė maras. Po Šiaurės karo viskas baigėsi padalinimu, po kurio Lietuvos neliko žemėlapiuose. Per 70 metų buvo vien karai
- [Kristijonas Donelaitis. Bibliografija ir kūryba.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kristijonas-donelaitis-bibliografija-ir-kuryba/) - BIOGRAFIJA. Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 dieną Prūsijos karalystėje, laisvųjų valstiečių šeimoje. Manoma, kad jo tėvai buvo vietiniai lietuviai, bet parvykę iš Škotijos (abejonių kėlė pavardė, prielaidos daromos ją patyrinėjus; raštus pasirašinėjo lotyniškai „Donelitijus“). Tėvai buvo neturtingi, bet turėjo daug vaikų – be Kristijono augo dar 5 sūnūs ir 2 dukterys. Anksti mirė tėvas,
- [Kristijonas Donelaitis. Poema "Metai".](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kristijonas-donelaitis-poema-metai/) - Poema "Metai" parašyta hegzametru, kuriam kalbą Donelaitis tobulai pritaikė. Leidžiant knygą, buvo neaišku, kaip turi būti išdėstytos dalys, bet Liudvikas Rėza pasikliovė intuicija ir išdėstė taip: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas. Įdomu tai, kad pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko
- [Pedagogo mokėjimai ir įgūdžiai bei raidos stadijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pedagogo-mokejimai-ir-igudziai-bei-raidos-stadijos/) - Mokytojas - vienas iš nedaugelio žmonių, kurio asmenybė glaudžiai siejama su jo veiklos rezultatais. Mokytojo paskirtis esanti perduoti mokiniui mokslo pagrindus, taip pat išmokyti šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti įgūdžius, lavinti gebėjimus, kritiškai mąstyti bei būti komunikabiliu. Mokytojas vertinamas ne tik kaip specialistas, bet kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, lavinti praktiškai, psichiškai ir dvasiškai
- [Moralė ir jos raida](https://lietuviukalbairliteratura.lt/morale-ir-jos-raida/) - Moralė - tai tam tikrų bendravimo taisyklių, normų ir nuostatų rinkinys. Moralė skirstoma į objektyviąją arba visuomeninę ir subjektyviąją arba individualiąją. Be valios nebūna ir moralės. Maži vaikai yra priklausomi nuo savo tėvų ir auklėtojų moralinių normų. Tokiam vaikui nebūdinga abstrakti vidinė taisyklių sistema, kuri vadovautų jo moraliniams samprotavimams. Tik nuo viduriniosios vaikystės laikotarpio pradžios
- [Juozas Tumas – Vaižgantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozas-tumas-vaizgantas/) - Juozas Tumas – Vaižgantas – daug nusipelnęs prozininkas, publicistas, ryškus ir savitas lietuvių literatūros kūrėjas, uolus politikos veikėjas. Jis surinkęs visus spaudos „gadynės“ faktus, kurie buvo beišnykstą, prisidėjo prie muziejaus atidarymo. Juozas Tumas – Vaižgantas gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kurioje buvo dešimtas ir pats jauniausias vaikas. Kai 1919 m.
- [J. Tumo - Vaižganto beletristika ir grožinė kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/j-tumo-vaizganto-beletristika-ir-grozine-kuryba/) - Vaižganto kūryba randasi iš daugelio galimybių. Joje daug gyvenimo aprašymo. Žmogaus sukurtą pasaulį įtvirtino romantizmas. „Kūryba – naujos rūšies tikrovė“ (J. Keliuotis). „Gyvenimą visada patikrina literatūra“. (Č. Milošas) XVIII a. II pusė – XIX a. I pusė – prasideda romantizmas, vėliau jį pakeičia impresionizmas, dar toliau avangardas. Romantizmo pradininkais Europoje laikomi vokiečiai, vėliau Ienos mokykla
- [Juozo Tumo - Vaižganto publicistika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozo-tumo-vaizganto-publicistika/) - Vaižgantas publicistikai skyrė visus 43 – ejus savo gyvenimo metus. Pirmas straipsnis buvo parašytas 1890 metais kunigų leidžiamame laikraštyje „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, o 1930 metų sausio 30 - tą dieną buvo išspausdintas paskutinis rašytojo straipsnis. Taigi, iš visų šiandien leidžiamų jo raštų 8-9 knygos yra publicistika ir literatūros kritika. Publicistika – tai literatūros rūšis,
- [Pirmosios žinios apie lietuvių kalbą](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pirmosios-zinios-apie-lietuviu-kalba/) - Šio straipsnio tikslas – pateikti pirmąsias žinias apie lietuvių kalbą iki lyginamosios kalbotyros. Lietuvių kalba atsirado iš rytinių baltų šakos. Iš rytinių baltų atsiradę ir latviai, o prūsai – iš vakarų. Klasifikaciją papildė Pjetras Umbertas Dinis – italų kalbininkas ir baltistas. Rytų ir vakarų baltai išsiskyrė IV – III a. pr. Kr ., o apie
- [Lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lyginamosios-istorines-kalbotyros-atsiradimas/) - Lyginamoji istorinė kalbotyra atsirado XIX a. pradžioje, kada imta suprasti, jog kalbos egzistuoja istoriškai, evoliucionuoja. Nuo tada pradedami išsamūs jų tyrinėjimai, kalbos imamos lyginti - susiformuoja lyginamasis - istorinis metodas. Prie šios kalbotyros susiformavimo prisideda daugiausiai vokiečių lingvistas Francas Bopas (1791-1867) ir danų kalbininkas R. K. Raskas, kuris ėmėsi lyginamosios istorinės kalbų tyrinėjimo metodikos. Tokius
- [Indoeuropiečių kalbų šeima](https://lietuviukalbairliteratura.lt/indoeuropieciu-kalbu-seima/) - 1929 metais buvo paskelbta, kad pasaulyje yra apie 3000 kalbų. Tą padarė Prancūzijos akademija. Šių dienų kalbininkai teigia, kad pasaulyje yra apie 6000 ir daugiau kalbų. Kalbininkai neturi vieningos nuomonės ir dėl pasaulio kalbų šeimų skaičiaus. Galbūt jų yra 130, o gal 150, o gal ir daugiau. 1784 metais Indijoje anglų mokslininkas Džousas įkūrė Rytų
- [Aischilas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/aischilas/) - Aischilas (525 m. pr. m. e. Elensijo mieste – mirė 456 m. pr. m. e. Sicilijoje) – buvo senovės graikų dramaturgas, vienas žymiausių tragedijų autorių. Aischilas kilęs iš turtingo žemvaldžio šeimos, dalyvavęs maratono ir Salamino kovose prieš persus. Į politika jis nesikišo, tačiau savo pažiūras reiškė kūriniais. 500 – aisiais m. pr. Kr. Aischilas dalyvavo
- [Sofoklis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sofoklis/) - Sofoklis – žymiausias graikų tragikas, Atėnų pilietis, gimęs 496 m. pr. m. e. netoli Atėnų, Kolone mieste, miręs 405 m. pr. m. e. Atėnuose. Sofoklis buvo kilęs iš turtingos šeimos, tad įgijo gerą išsilavinimą, gerą muzikinį pasiruošimą, taip pat buvo gerai pasirengęs fiziškai. Visa tai turėjo įtakos jo tragedijoms. Jis sukūrė apie 123 dramas, iš
- [Euripidas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/euripidas/) - Euripidas – (gimė apie 485, 484 m. pr. m. e. Saliamine, mirė 406 m. pr. m. e. Peloje) senovės Graikijos dramaturgas, naujosios Antikos tragedijos atstovas. Euripidas kilęs iš pasiturinčios šeimos, kuri turėjo didelę biblioteką namuose. Jaunystėje jis užsiiminėjo atletika, bandė tapyti, bet visa tai jo netraukė, jam kur kas buvo įdomesnė filosofija ir poezija. Savo
- [Senoji graikų komedija: Aristofanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/senoji-graiku-komedija-aristofanas/) - Aristofanas gimė apie 445 m. pr. m. e., o mirė apie 380 m. pr. m. e. – tai žymiausias senovės graikų komedistas. Apie patį autorių daug informacijos nėra išlikusios, žinoma tik tiek, kad jis yra kilęs iš turtingos šeimos, turėjo gerą išsilavinimą, tapo gerai žinomas po to, kai 420 m. pr. m. e. Dionizo teatre
- [Vidurinioji Atikinė komedija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vidurinioji-atikine-komedija/) - Viduriniosios komedijos laikotarpis truko nuo Peloponeso karo pabaigos iki kol Atėnus užgrobė Aleksandras Makedonietis; maždaug nuo V a. pr. m. e. pabaigos iki IV a. pr. m. e. vidurio. Riba tarp Senosios ir Viduriniosios komedijos nėra labai aiški, tačiau susitarta laikyti, kad Viduriniosios Atikinės komedijos laikas yra nuo 400 iki 320 m. pr. m. e.
- [Istoriografinė proza](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istoriografine-proza/) - Antikinė proza atsirado vėliau nei poezija, bet apie V – IV a. pr. Kr. ima išstumti poeziją. Būdinga šios prozos savybė - meno ir mokslo ryšys. Atikos mokslininkai išskirstė prozą į tris rūšis: • istoriografinę prozą; • iškalbos meną; • filosofinę prozą. Šiems tekstams buvo neprivaloma meninė raiška. Žymiausiu istoriografinės prozos atstovu yra laikomas Herodotas.
- [Sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinys/) - XX a. antroje pusėje, dėstydamas lietuvių kalbą Kauno seminarijoje, Baranauskas sukūrė sakinio terminą. Europos moksle sakinio apibrėžimų yra daug: pavyzdžiui, 1923 metais Danielius Ryzas išnagrinėjo 123 sakinio apibrėžimus. Sakinio apibrėžimų gausą lemia tai, kad sakinių įvairovė gali būti apibrėžta vienu dominuojančiu požymiu arba požymių kompleksu. Pirmiausia, požymio iškėlimas priklauso nuo požiūrio į patį sakinį. Kai
- [Modalumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modalumas/) - Modalumą galima apibrėžti bendrine prasme – tai sakinyje išreikštas kalbėtojo požiūris į turinį. Pirminį modalumą turi kiekvienas sakinys. Modalumas ir predikatyvumas yra kilę iš logikos. Logikoje predikato ir subjekto santykis suvokiamas trejopai: kaip realybė, kaip galimybė ir kaip būtinybė. Iliustruosiu pavyzdžiu: „Nuskinta gėlė nuvysta.“ – tai būtinybė (būtinai taip nutiks); „Čia Platonas ateitų.“ – galimybė
- [Retorika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/retorika/) - Retorika – pagrindinė sofistų švietėjiškos veiklos kryptis. Esminis jų filosofijos bruožas yra tai, kad filosofijos dėmesio centre – ne gamta, o žmogus. Dabartinis retorikos supratimas kilo iš viešojo ir politinio gyvenimo Senovės Graikijoje, kuriame oratorystė turėjo didelę reikšmę perteikiant filosofines idėjas. Retorikos pradžia paprastai siejama su Didžiosios Graikijos autoriumi Sirakūzu. Retorika – gyvas žodis –
- [Filosofinė proza. Platonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/filosofine-proza-platonas/) - FILOSOFINĖ PROZA (išmintis). Filosofinė proza buvo suprasta kaip vieningas mokslas, apimantis visas sritis. Pradiniame etape ji rėmėsi Egipto, Babilono mokslų atradimais. Šios prozos tikslas buvęs išsiaiškinti pasaulio kilmę ir esmę. Filosofinės prozos vystymosi laikas buvo IV – V a. pr. m. e., tada ji įgavo meninę raišką. Susiformavo kelios filosofinės prozos sistemos: • Demokrito materialistinė
- [Filosofinė proza. Aristotelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/filosofine-proza-aristotelis/) - Aristotelis. Aristotelis gimė gydytojo šeimoje, Stageiroje, istorinėje Makedonijoje, todėl vėliau buvo vadinamas ir Stagiriečiu. Sulaukęs septyniolikos, įstojo į Platono akademiją ir dvidešimt metų joje studijavo. Paskui jis kiek laiko pagyveno Lesbe, o 342 metais pr. m. e. tapo keturiolikmečio Aleksandro mokytoju Makedonijos valdovo Pilypo rūmuose. Prasidėjus Aleksandro karo žygiams, Aristotelis grįžo į Atėnus ir ten
- [Sakinio požymiai: predikacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinio-pozymiai-predikacija/) - Predikacija, predikatyvumas, predikatiškumas – tai vienas esmingiausių sakinio požymių. Predikacija rodo sakinio santykį su tikrove ir veiksnio bei tarinio tarpusavio santykius. Sakiniu ką nors teigiame ar neigiame, ką nors tvirtiname: atskiri žodžiai teturi reikšmę, o sakinys - prasmę. Predikatyvumas – tai požymio iškėlimas ir priskyrimas objektui, pavyzdžiui: „geras vaikas“ – tai žodžių junginys, o „vaikas
- [Pedagogikos mokslas: objektas ir tikslai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pedagogikos-mokslas-objektas-ir-tikslai/) - Pedagogika – tai auklėjimo ir mokymo mokslas. Žodis pedagogika sudarytas iš graikų kalbos žodžių paida – vaikas ir gogike – vesti, auklėti. Pedagogika – tai jaunosios kartos ugdymo mokslas. Terminas imtas vartoti XVII a., o jo pradininku laikomas F. Bekonas, kuris 1623 m. pateikė naują mokslų klasifikaciją, kurioje paminėjo ir pedagogiką, tik tuo metu ji
- [Pedagogika - mokslas ar menas?](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pedagogika-mokslas-ar-menas/) - Didaktika – viena iš svarbesnių pedagogikos sričių. Tai mokslas, kuris nagrinėja teorinius mokymo ir mokymosi pagrindus. Paveikslėliu didaktiką galima būtų įsivaizduoti kaip gėlę: Bendroji didaktika yra atskirų dalykų metodikų pagrindas. Tai reiškia, kad atskiros metodikos grindžiamos bendrosios didaktikos teiginiais. Bendroji didaktika nagrinėja bendruosius mokymo ypatumus, plėtojama remiantis atskirų dalykų metodikomis. Tarp bendrosios didaktikos ir dalykų
- [Helėnizmo epacha](https://lietuviukalbairliteratura.lt/helenizmo-epacha/) - Klasikinis graikų literatūros laikotarpis baigėsi tuo pat metu, kai suiro vergoviniai poliai, IV a. pr. Kr. Po to prasidėjęs laikotarpis vadinamas helėnizmu. Pačioje pradžioje terminas helėnizmas reiškė graikų kalbos mokėjimą ne graikams, vėliau įgavo kitą prasmę. Graikai save vadino helėnais. XIX a. helėnizmo terminą pasiūlė vartoti vokiečių istorikas Johanas Gustavas Droisenas veikale „Helėnizmo istorija“. Nuo
- [Naujoji atikinė komedija. Menandras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/naujoji-atikine-komedija-menandras/) - Be aleksandrinės poezijos, didelę reikšmę helėnizmo laikotarpiu turėjo naujoji antikinė komedija. Jau viduriniojoje komedijoje buvo ženkliai pastebimas buitiškumas, o naujoji atikinė komedija pasiekia buitiškumo viršūnę: išnyksta politikos temos, įsivyrauja melancholija, nebėra komiškumo, visai susilpsta choro vaidmuo, o siužetai ima kartotis – pamestas ir surastas vaikas arba prievarta, meilės intriga. Suvienodėję siužetai reikalauja ir vienodų veikėjų
- [Sintaksinis laikas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sintaksinis-laikas/) - Reikia skirti morfologinį laiką, kuris išreiškiamas veiksmažodžio formomis: praeitis, dabartis, ateitis nuo sintaksinio laiko. Sakinio laikas – tai ne tas pats, kas morfologinis laikas. Sakinio laikas nustatomas vis kitaip, pagal kalbėtojo pasirinktą laiko atskaitos tašką. Palyginkim: „Vakar einu per tiltą ir matau – saulė leidžiasi.“. Taigi, „matau“ rodo dabartį, tačiau sakinio laikas yra „vakar“. Sakinio
- [Sakinio asmuo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinio-asmuo/) - Sakiniai gali turėti asmens kategoriją arba jos neturėti. Galimos dvi asmens reiškimo priemonės: asmeniniai arba beasmeniai veiksmažodžiai. Pagal tai ir sakiniai skiriami į asmeninius ir beasmenius. Yra ir leksinių laiko rodiklių – asmeniniai įvardžiai (aš, tu, jis, ji, mes..., kurie gali būti ir praleisti). Paprastai nustatomos dvi opozicijos tarp pirmo ir antro asmens (jie siejami
- [Švietimo sistemos kaita](https://lietuviukalbairliteratura.lt/svietimo-sistemos-kaita/) - Vos prasidėjus atgimimui, pagrindine to laikotarpio idėja tapo mokyklos reformavimo būtinybė. Taigi, buvo įkurta švietimo tarnyba ir švietimo reformos skyrius. Tuo metu J. Rajackas buvo vienas iš tų, kuris darė įtaką švietimo raidai – per trumpą laiką buvo atlikti konceptualūs darbai: a. parengta ir atspausdinta bendrojo lavinimo mokyklų koncepcija („Tarybinis mokytojas“ 1988 – 12 –
- [Aleksandrinė poezija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/aleksandrine-poezija/) - Šalia anksčiau minėtos naujosios atikinės komedijos, svarbiausią helėnistinės literatūros dalį sudarė poezija, kartais vadinama aleksandrine, nes Aleksandrijos miestas tapo išsiplėtusio kultūrinio pasaulio naujuoju centru. Jame buvo įkurta turtinga biblioteka, tad čia telkėsi žymūs to meto poetai. Labiausiai buvo paplitę smulkieji poezijos žanrai – epigrama, idilė (buitinis vaizdelis), elegija, epilijas (mažasis epas), mimas ir himnas. Ši
- [Sakinio intonacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinio-intonacija/) - Intonacija būdinga kiekvienam sakiniui. Skirtumas tik tas, kad užrašytojo sakinio intonacija yra tarsi sustingdyta ir nematoma, o pasakyto sakinio intonacija visada yra momentinė, girdima sakymo momentu. Užrašytą sakinį visada galima perskaityti ir tada intonacija bus. Intonuoti sakinius padeda kontekstas. Reikia pripažinti ir kalbėtojo laisvę. Sakiniai intonuojami skyrybos ženklais, intonaciją padeda išreikšti ir prasminė sklaida. Intonacija
- [Archajinis romėnų literatūros periodas (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/archajinis-romenu-literaturos-periodas-i-dalis/) - Romėnų literatūra, kaip ir visa kultūra, pavadinimą gavo iš Romos miesto. Ji kūrėsi apie III a. pr. m. e. Romėnų literatūra skirstoma į tris periodus: 1. Archajinis literatūros periodas (III – II a. pr. Kr.) 2. Klasikinio laikotarpio literatūra (80 m. pr. Kr. – 18 m. pr. Kr.): a. Cicerono epocha (80 – 40 m.
- [Archajinis romėnų literatūros periodas (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/archajinis-romenu-literaturos-periodas-ii-dalis/) - Markas Porcius Katonas (234-149 m. pr. Kr.) – tai dar vienas to laikmečio romėnų rašytojas, žinomas kaip pirmasis prozininkas. Jis skelbė romėnams, kad reikia imtis rašymo nesekant graikais. Dėl savo pažiūrų buvęs graikų retorikos priešas, mat jis manė ir nuolat teigė, kad reikia kalbėti trumpai ir suprantamai (jam priklauso sentencija „Kalbėk trumpai ir suprantamai“). Markas
- [Archajinis romėnų literatūros periodas (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/archajinis-romenu-literaturos-periodas-iii-dalis/) - Panašiu laiku iškyla ir kitas rašytojas - Publijus Terencijus Afrias (apie 190 – 159 m. pr. Kr.) iš Afrikos. Terencijus buvo į Romą patekęs Terencijaus Lukano vergas, tačiau gabus, tad gavo gerą išsimokslinimą ir buvo šeimininko paleistas į laisvę. Publijus Terencijus Afrias sukūrė šešias komedijas („komedija palliata“), kurios visos iki šių dienų yra išlikusios (priešingai,
- [Mokymasis ir pažinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymasis-ir-pazinimas/) - Mokymasis – tai viena iš pažinimo rūšių, tačiau skiriasi nuo mokslinio pažinimo. Mokymosi procese mokiniai eina nuo nežinojimo prie žinojimo, arba nuo neišsamaus žinojimo prie išsamesnio ir išsamaus žinojimo. Paprastai mokymo procese būna stebėjimas, jutiminis suvokimas, dar toliau – abstraktus mąstymas, ir galiausiai – praktika. Čia lemiamą reikšmę vaidina besimokančiojo pojūčiai. Per pojūčius atsiranda ryšys
- [Mokymo proceso grandys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymo-proceso-grandys/) - Norint, kad žinios būtų kokybiškai perimtos, turi būti nuosekliai laikomasi kelių mokymosi etapų. Pirmasis etapas yra parengimas. Parengimas trunka ne ilgiau kaip 3-4 minutės. Jo tikslas – pažadinti mokinių motyvaciją, sukoncentruoti jų dėmesį, parengti mokymosi stimulus. Svarbu taip mokinius nuteikti darbui, kad jie susidomėtų būsima veikla. Galima supažindinti juos su nauja pamokos tema, tikslais, medžiagos
- [Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakiniu-klasifikacija-vientisinis-sakinys/) - Tradicinėje sintaksėje sakiniai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius. Kartais kyla abejonė, ar sudėtinis sakinys gali būti laikomas sakiniu, ar turėtų būti įvardijamas sakinių junginiu. Tačiau į sakinio apibrėžimą įtraukus tokį požymį kaip baigtinė intonacija, sudėtinį sakinį irgi reikia pripažinti sakiniu. Problemų kelia ir vientisinių sakinių skirstymas, ypač kai kurios jų rūšys. Iš tokių sakinių rūšių
- [Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakiniu-klasifikacija-sudetinis-sakinys-i-dalis/) - Sudėtinis sakinys – didesnis vienetas už vientisinį sakinį. Jį sudaro du ar daugiau predikatinių (gramatinių) centrų. Tai bicentriškas, policentriškas sakinys. Probleminiais sakiniais galima laikyti: 1. kai yra konstrukcija, pagal formą atitinkanti šalutinį prijungiamąjį sakinio dėmenį, kuris yra sustabarėjęs: „Nėra ko ilgai gaišuoti.“ „Nėra, kas valgo.“ Tokias konstrukcijas reikia laikyti sakinio dalių atitikmenimis, o ne sakinio
- [Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakiniu-klasifikacija-sudetinis-sakinys-ii-dalis/) - Prijungiamųjų sakinių klasifikacija buvo sukurta gana vėlai, paskelbta 1972 metais „Baltisticos“ žurnale aštunto tomo pirmame sąsiuvinyje. Klasifikacijos sudarytojas – Vytautas Ambrazas. Savo straipsnyje jis apėmė ne tik šalutinius dėmenis, bet ir pagrindinius. Ambrazas į prijungiamojo sakinio dėmenų sąveiką žiūrėjo kaip į pagrindinį ir šalutinį dėmenis. Pasirodo, kad vieni šalutiniai dėmenys ypač reikalingi kuriam nors pagrindinio
- [Mokymo metodai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymo-metodai/) - Metodas – tai graikų kalbos žodis, reiškiantis planingą tiesos suradimo kelią. Jis grindžiamas empiriniu tyrinėjimu bei loginiu protavimu. Juo siekiama tam tikro tikslo sprendžiant pažintinius ir praktinius uždavinius. Mokymo metodas – tai specialusis ugdomosios veiklos būdas mokymo procese. Mokymo metodus parenka mokytojas, atsižvelgdamas į dalyką, į konkrečią temą, mokinių amžių, klasės aplinką ir savo asmenines
- [Mokymo organizavimo formos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymo-organizavimo-formos/) - Žodis „forma“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia išvaizdą, pavidalą. Mokymo organizavimo forma kaip didaktinė kategorija – tai išorinė mokymo proceso struktūra. Mokymas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis, kurios priklauso nuo to, koks yra mokinių skaičius, amžius, koks mokomasis dalykas, kokia socialinė aplinka, taip pat priklauso nuo laiko, skirto pamokai ir, žinoma, mokytojo kompetencijos. Mokymo
- [Klasikinės literatūros laikotarpis. Markas Tulijus Ciceronas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klasikines-literaturos-laikotarpis-markas-tulijus-ciceronas/) - I a. pr. Kr. - tai romėnų literatūros aukso amžius. Ši epocha dar vadinama Cicerono epocha. Šiuo laikotarpiu vyko karai, o politiniu atžvilgiu tai buvo įtemptas metas, tačiau tai netrukdė suklestėti prozai. Pirmojoje amžiaus pusėje buvo sukurta žymių poezijos kūrinių (Katulas, Lukrecijus), suklestėjo proza (Ciceronas, Cezaris), formavosi literatūrinė kalba ir literatūros stilių samprata. Amžiaus antroji
- [Gajus Julijus Cezaris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/gajus-julijus-cezaris/) - II—I a. pr. m. e. Roma pergyveno neramų laikotarpį. Romėnai kariavo: prisijungė didžiules Viduržemio jūros pakrančių sritis, buvo sugriauta Kartagina, užkariauta Graikija, Makedonija, o Ispanija tapo provincija. Bet taip pat prieštaravimų būta ir politiniame gyvenime: prasidėjo vergų sukilimai Italijoje, žemesnieji sluoksniai kovojo su aristokratija, sujudo pavergtos tautos, gentys ir tautelės. Taigi, prieita išvados, kad Romai
- [Gajus Salustijus Krispas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/gajus-salustijus-krispas/) - Gajus Salustijus Krispas ( nuo 86 m. pr. Kr. – 34 m. pr. Kr.) žinomas kaip romėnų istorikas, politikas, palaikęs Cezarį. Jis panašiai kaip ir Cezaris užėmė ne prastas to meto visuomenėje pareigas: 54 m. pr. Kr. buvo vestorius, 52 m. pr. Kr. – liaudies tribūnas (pasisakė prieš Ciceroną), o 50 m. pr. Kr. politiniais
- [Pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei pamokai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pagrindiniai-reikalavimai-siuolaikinei-pamokai/) - Pamoka – tai mokytojo ir mokinių kūryba, tad ji gali būti labai įvairi. Esmingiausiu pamokos bruožu laikoma tai, kad mokiniams mokymo medžiaga turi būti prieinama, taip pat reikia lengvinti mokinių mokymąsi, siekti, kad šis procesas būtų kuo įdomesnis, kad mokiniai kuo galima greičiau įgytų informaciją. Derėtų mokymą organizuoti taip, kad mokslo pagrindų žinios taptų mokinių
- [Mokinių mokymosi žinių tikrinimas ir vertinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokiniu-mokymosi-ziniu-tikrinimas-ir-vertinimas/) - Moksleivių žinių tikrinimas ir vertinimas yra neatsiejama ir svarbi mokomojo proceso dalis. Žinių tikrinimas ir vertinimas dažnai turi įtakos mokytojų ir mokinių, mokinių tarpusavio, mokyklos ir visuomenės santykiams, taip pat lemia pedagogų bei mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius su mokyklos administracija. ŽINIŲ TIKRINIMO IR VERTINIMO FUNKCIJOS MOKOMOJI funkcija. Ją atlieka žinių tikrinimas ir vertinimas. Moksleiviui
- [Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymosi-rezultatu-tikrinimo-rusys-ir-metodai/) - Apie tikrinimo naudą ir būtinybę jau buvo rašyta ankstesniuose straipsniuose, o šis skirtas tikrinimo rūšims ir metodams aptarti. Dabartiniame pedagogikos moksle skiriamos kelios tikrinimo rūšys: parengiamasis tikrinimas, sisteminis tikrinimas, suvestinis arba baigiamasis tikrinimai. PARENGIAMASIS tikrinimas atliekamas mokslo metų pradžioje arba pradedant mokyti naują temą. Šio tikrinimo esmė ta, kad mokytojas jį organizuoja norėdamas patikrinti, kiek
- [Neoterikai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/neoterikai/) - Neoterikai – tai graikiškas žodis, aukštesniojo laipsnio būdvardis, reiškiantis „naujesnieji“ (poetai modernistai). Neoterikai – tai romėnų poetų būrelis, susikūręs I a. pr. Kr. viduryje iš valdančiųjų sluoksnių vaikų, kurie gyvenime neturėjo ypatingos veiklos, tačiau buvo išsilavinę ir galėjo visą laiką skirti sau. Šie jaunieji poetai sekė poetais helėnistais (Aleksandriečiais), pritarė visai jų sukurtai helėnistinei programai
- [Titas Lukrecijus Karas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/titas-lukrecijus-karas/) - Titas Lukrecijus Karas (97 m. pr. m. e. – 55 m. pr. m. e.) žinomas kaip didaktinio filosofinio kūrinio „Apie daiktų prigimtį“ atstovas. Šią poemą sudaro šešios knygos. Tai Demokrito atomistika ir Epikūro teiginiais paremtas pasaulio vaizdas. Pirmoje knygoje kalbama apie materialumą, daiktų atsiradimą: sakoma, kad niekas iš niekur neatsiranda ir be nieko nedingsta. Pasaulio
- [Augusto Gajaus Oktavijaus epocha](https://lietuviukalbairliteratura.lt/augusto-gajaus-oktavijaus-epocha/) - 40 m. pr. Kr. – 14 m. pr. Kr. laikomi romėnų poezijos kulminacijos epocha. Ji sutapo su Augusto Gajaus Oktavijaus (63 m. pr. Kr. - 14 m. pr. Kr.) įkurtos imperijos pradžia. Visa tai lėmė palankios politinės aplinkybės. Sėdęs į sostą Augustas turėjo praktiškai neribotą valdžią, kuri padėjo pasiekti politinio stabilumo po Romą išsekinusių pilietinių
- [Publijus Vergilijus Maronas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/publijus-vergilijus-maronas/) - Publijus Vergilijus Maronas (žinomas kaip Vergilijus, gimęs 70 m. spalio 15 d. pr. m. e. Italijos šiaurėje, Anduose, netoli Mantujos, miręs 19 m. rugsėjo 19 d. pr. m. e. šalia Neapolio) – žymiausias romėnų rašytojas. Dėl Vergilijaus kilmės yra ginčijamasi, tačiau žinoma, kad jis mokėsi retorikos ir filosofijos Milane ir Romoje, vėliau atsiskyrėliškai gyveno Neapolyje.
- [Sakinių klasifikacija: sudėtinis bejungtukis sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakiniu-klasifikacija-sudetinis-bejungtukis-sakinys/) - Sudėtiniais bejungtukiais sakiniais vadinami tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys siejami viena intonacija. Intonacija labai aiški, tad bejungtukiai sakiniai, iš dalies, priklauso nuo intonacijos ir nuo dėmenų turinio. Bejungtukiai sakiniai skirstomi į dvi rūšis: atviruosius ir uždaruosius. Atvirieji bejungtukiai sakiniai – tai tie, kurių dėmenys paprastai sujungti vardijamąja intonacija, be to, juos galima papildyti kitais dėmenimis.
- [Sakinių klasifikacija: sudėtinis mišrusis sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakiniu-klasifikacija-sudetinis-misrusis-sakinys/) - Sudėtinis mišrusis sakinys - tai išvestinis sudėtinių sakinių tipas, todėl jis nėra visai tikras. Jame dėmenys siejami tais pačiais ryšiais. Tai kombinacinis tipas. Tokį sudėtinį sakinį sudaro ne mažiau kaip trys predikatiniai dėmenys, susiję ne mažiau kaip dviem skirtingais ryšio tipais. PASTABA: Senojoje klasifikacijoje toks tipas buvo, tik vadinosi sujungiamaisiais – prijungiamaisiais sakiniais. Mišrieji sakiniai
- [Sujungiamuoju ir bejungtukiu ryšiu susietų dėmenų santykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sujungiamuoju-ir-bejungtukiu-rysiu-susietu-demenu-santykiai/) - Specialiai neaptarsiu prijungiamųjų sakinių dėmenų santykių, nes prijungiamųjų sakinių dėmenų santykiai yra nurodomi nusakant šalutinio sakinio dėmens rūšį. Pvz.: „Jei paseksi negirdėtą pasaką, duosiu ugnies.“ Įvardytumėm kaip sąlygos santykius, tačiau paprastai sakom, kad sakinyje prie pagrindinio dėmens prijungtas sąlygos šalutinis sakinys. Bejungtukiu ir sujungiamuoju ryšiu sujungtų dėmenų santykiai (išskyrus skiriamąjį) yra nelengvai suvokiami, nes neturi
- [Žinių tikrinimo ir vertinimo sistema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ziniu-tikrinimo-ir-vertinimo-sistema/) - Vertinimo sistema – tai mokinių mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, mokinių tėvai bei visuomenė. Iki 1940 metų Lietuvoje vertinimas buvo penkiabalė sistema, kurioje dominavo prie pažymio rašomas pliusas arba minusas. Atgavus nepriklausomybę iki 1993 metų buvo dar laikomasi penkiabalės sistemos, kai kada net
- [Ugdymo tikslai ir uždaviniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ugdymo-tikslai-ir-uzdaviniai/) - Pagal profesorių Leoną Jovaišą, bendrasis ugdymo tikslas yra padėti individo saviraiškai realinėmis ir idealinėmis vertybėmis išvystyti prigimties duomenų visumą, kad gebėtų protingai, kūrybingai ir dorai veikti gyvenime. Ugdymo procese mokytojas ir mokinys yra partneriai. Būtent ugdymo proceso metu iškyla vaiko aktyvumas ir veiklumas, saviraiškos siekiai. Tačiau neatmetamas ir ugdytojo vadovavimas ugdytiniui, jis būtinas ir neišvengiamas.
- [Kvintas Horacijus Flakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kvintas-horacijus-flakas/) - Epikui Vergilijui nenusileidžia jaunesnis amžininkas lyrikas Kvintas Horacijus Flakas (65 m. pr. Kr. – 8 m. pr. Kr.) - vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių poetų. Horacijus jaunystėje buvo respublikoniškų pažiūrų, bet vėliau rėmė naująjį režimą. Palestinės - tai žmogus, paleistas iš vergovės už nuopelnus. Toks ir buvo Horacijaus tėvas, tapęs mokesčių rinkėju, todėl Kvintas Horacijus
- [Publijus Ovidijus Nazonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/publijus-ovidijus-nazonas/) - Garsiausias elegijų kūrėjas buvo Publijus Ovidijus Nazonas (43 m. pr. m. e. Italijoje - 18 m. e. m. tremtyje, Tomų mieste). Jis kilęs iš pasiturinčios šeimos: jo tėvas priklausė raitelių luomui, todėl Ovidijui ir jo broliui buvo norima suteikti kuo aukštesnį išsilavinimą. Jis su broliu mokėsi pas garsiausius to meto filosofus, susipažino su graikų ir
- [Titas Livijus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/titas-livijus/) - Titas Livijus (59 m. pr. m. e. – 17 m. po Kr.) garsėjo kaip Romos istorikas, propagavęs patriarchalinius papročius ir palaikęs respublikos idėjas, taip pat parašęs monumentalų veikalą apie Romos istoriją. Livijus gimė Paduvoje, gyveno ir kūrė Romoje, buvo artimas Augusto bičiulis. Didžiąją gyvenimo dalį Titas Livijus praleido užsiimdamas ta veikla, kuria ir garsėjo. Jis
- [Tarinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarinys/) - Pirmą akivaizdų tarinių skirstymą yra pateikęs 1911 metais lietuvių kalbos sintaksininkas J. Jablonskis. Tarinius jis suskirstė į tris rūšis: grynuosius, sudurtinius ir suvestinius. Visose kitose klasifikacijose šis skirstymas išliko nepakitęs. Pirmasis Jablonskinį tarinio skirstymą išklibino 1963 m. Jonas Zemvaldas Balkevičius, pateikęs sudėtingą klasifikaciją, kuri buvo nepriimta. Jis skirstė taip:Vientisinio sakinio pvz.: „Lipk, tamsta, žemyn.“ (pabrauktieji
- [Sakinio išsamios analizės pavyzdys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinio-issamios-analizes-pavyzdys/) - I. Tai vientisinis asmeninis dvinaris išplėstinis konstatuojamasis sakinys. Jo predikatinis centras leitenantas žvalgėsi. II. Veiksnio grupė – leitenantas, sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje: leitenantas - vientisinis veiksnys (kas žvalgėsi?), išreikštas subjekto vardininku; sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje – sudėtinis atributinis pažyminys (koks leitenantas?), išreikštas dalyvine konstrukcija, kurios pagrindinis pilnojo derinimo komponentas sėdėjęs turi priklausomą komponentą vežimaityje -
- [Mokymasis visą gyvenimą](https://lietuviukalbairliteratura.lt/mokymasis-visa-gyvenima/) - 1962 metais Unesco generalinės asamblėjos 12 sesija rekomendavo suaugusiųjų švietimą traktuoti ne kaip priedą prie švietimo sistemos, bet kaip vientisą visos nacionalinės švietimo sistemos dalį. Tai ir buvo nuolatinio švietimo idėjos pradžia. Išsiplėtojo andragogika – tai mokslas apie suaugusiųjų žmonių švietimą. Netrukus prieita prie išvados, kad norint sukurti nuoseklią visuminę švietimo sistemą, būtina traktuoti švietimą
- [Sidabro literatūros laikotarpis. Lucijus Anėjus Seneka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sidabro-literaturos-laikotarpis-lucijus-anejus-seneka/) - Baigiantis Augusto principatui įsigali neribota imperatoriaus valdžia, pereinanti net prie monarchijos. Visuomenėje didėja įtampa, taigi prireikia jėgos, kuri garantuotų saugumą valstybėje. Taip imta stiprinti kariuomenė. Aristokratų sluoksniuose formuojasi senato opozicija ir tarp jos šalininkų išpopuliarėja stoikų filosofija. Ji tapo aktuali, nes skelbė asmenybės tobulumo nuostatas. Visa tai skatino saiką, panieką turtui ir mirčiai. Tokios nuostatos
- [Gajus Petronijus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/gajus-petronijus/) - Gajus Petronijus (arba Petronijus Arbitras) - I amžiaus romėnų prozininkas, rašytojas, aukštuomenės atstovas, Nerono draugas ir bendražygis, spėjama, ir romano „Satyrikonas“ autorius. Gajus Petronijus gimė kilmingoje šeimoje, valdė vieną provincijų, tarnavo konsulu, buvo Nerono patarėjas, teisėjas, išradingas puotų organizatorius. 62 metais Petronijus užėmė konsulo pareigas, o vėliau perėjo į senatorių sluoksnį, kol 66 metais Neronas
- [Sudurtinis tarinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sudurtinis-tarinys/) - Sudurtiniai tariniai - tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis. Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį.
- [Suvestinis tarinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/suvestinis-tarinys/) - Suvestinį tarinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – gramatinė, asmenuojama arba beasmenė veiksmažodžio forma, rodanti modalumą, asmeniškumą, bet neformuojanti tarinio turinio (pagalbinė dalis), o antroji – reikšminė dalis, formuojanti tarinio turinį. Antroji gali būti reiškiama bendratimi arba dalyviu. Pagalbinė dalis skirstoma pagal formą: Vientisinė („galėjo vaikščioti“, „buvo pradėję dirbti“, „liežuvį niežėjo“ = norėjosi). SEMANTIKA. Ji reiškiama
- [Mišrusis tarinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/misrusis-tarinys/) - Mišrusis tarinys turi ir sudurtinio, ir suvestinio tarinio bruožų. Taigi, jis skyla į dvi dalis: viena dalis yra neprasminga, kita formuoja tarinio turinį. Pagal formą pirma dalis atitinka suvestinį / sudurtinį tarinį, o kita dalis atitinka suvestinio / sudurtinio tarinio vardinę dalį, retais atvejais atitinka visą iš tų tarinių dalį. Skiriami trys modeliai: • Kai
- [Klasės auklėtojo darbas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klases-aukletojo-darbas/) - Mokytojas, norėdamas būti klasės auklėtoju, turėtų pasižymėti bent keletu auklėtojui būtinų savybių. Pirmiausia pageidautina, kad jis būtų partneriškas, originalus, ir svarbiausia, kad mokiniams taptų draugas. FUNKCIJOS IR YPATUMAI Klasės auklėtojo veiklai nusakyti galima vartoti įvairius terminus ir žodžius, kitaip tariant, konceptus – skirtingą veiklos pobūdį nusakančius žodžius, kurie geriausiai atskleidžia, kas yra klasės auklėtojas. Taigi,
- [Junijus Decimas Juvenalis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/junijus-decimas-juvenalis/) - Junijus Decimas Juvenalis (apie 60 m. po Kr. – apie 140 m. po Kr.) – geriausias sidabro literatūros laikotarpio poetas satyrikas. Juvenalis rašyti ėmė būdamas brandaus amžiaus valdant imperatoriui Trajanui, o vėliau ir Adrijanui. Jo palikimas – šešiolika satyrų, kurios išleistos penkiomis knygomis. Juvenalio satyros skirstomos į kelias grupes: nuo 1- 9 ir nuo 10
- [Publijus Kornelijus Tacitas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/publijus-kornelijus-tacitas/) - Publijus Kornelijus Tacitas (55 m. – apie 120 m.) žinomas kaip romėnų istorikas, publicistas, diplomatas ir rašytojas. Apie jo gyvenimą duomenų nėra, žinoma tik tiek, kad gimė viename iš italikų miestų Umbrijoje, aristokratų šeimoje ir gavo gerą retorikos išsilavinimą. 88 – aisiais metais Tacitas ėjo kvestoriaus pareigas, 97 m. buvo Romos konsulas, o 111–112 m.
- [Auklėjimo samprata](https://lietuviukalbairliteratura.lt/auklejimo-samprata/) - Ugdyti – tai kartu mokyti, auklėti ir lavinti. AUKLĖJIMAS. E. Kantas: „Žmogui duotos tik gėrio užuomazgos.“ („Apie pedagogiką“). Žmogaus savybes lemia aplinka ir auklėjimas. Auklėjimas – tai vertybinių ir adekvačių santykių su savimi ir esamybe ugdymo vyksmas. Auklėjimo vyksmas turi dvi puses: išorinę ir vidinę. Išorinė matoma (tai bendravimas, vadovavimas, pagalba), o vidinė pusė nematoma
- [Tarininis pažyminys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarininis-pazyminys/) - Ne visuose sintaksės vadovėliuose ir darbuose minimas tarininis pažyminys. Dar 1927 metais Mykolas Durys „Lietuvių kalbos sintaksėje“ kalbėjo apie tarininį pažyminį. Jo sintaksė buvo su akivaizdžiais mokslinės sintaksės pagrindais. Durys rėmėsi Vakarų Europos ir rusų sintaksės darbais, nutoldamas nuo Jablonskio sintaksės. 1927 metų tarininis pažyminys įvairiose sintaksėse nebuvo minimas iki 1967 metų, kada lietuvių kalbos
- [Komunikaciniai sakinių tipai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/komunikaciniai-sakiniu-tipai/) - Pats terminas ne visų vienodai vartojamas ir tipai ne vienodai skiriami. Tradiciškai yra keli tipai: Modaliniai tipai – orientuojama į modalumą (nuosaką); Sakinių tipai pagal turinį: a. ar informacija; b. ar jos reikalaujama; c. ar reikalaujama atlikti veiksmą. Dar prie visų bandomi šlieti šaukiamieji sakiniai, bet jie netelpa į sakinių klasifikaciją, nes bet koks sakinys
- [Konstatuojamieji sakiniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/konstatuojamieji-sakiniai/) - Konstatuojamieji sakiniai – tai sakiniai, kuriuose kalbėtojas raštu arba žodžiu praneša tam tikrą informaciją. Šių sakinių intonacija rami, akivaizdus kylantis – krintantis kontūras, tarinys reiškiamas visomis galimomis nuosakos formomis (taip pat ir bendratimi). Net ir tariamoji nuosaka įgyja konstatuojamąjį atspalvį. V. Labutis pirmame sintaksės vadovėlio leidime yra aiškiai pasakęs, kad konstatuojamieji sakiniai yra teigiamieji arba
- [Ugdymo proceso daugiamatiškumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ugdymo-proceso-daugiamatiskumas/) - Ugdymas – tai vientisas procesas ir kartu daugiamatis, vadinasi, gana sudėtingas. Ugdymas yra subjektyvus ir objektyvus procesas, todėl jį galime vadinti pedagoginiu susitikimu ir bendravimu, taip pat veikimu, įtaka, sąveika be vyksmo, kūryba, saviraiška, prasmės ieškojimu ir prisitaikymu. Vertybių internalizavimas – tai gyvenimas pagal vertybes, jų taikymas, o ne tik jų žinojimas. UGDYMO KRYPTYS Skiriama
- [Klausiamieji sakiniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klausiamieji-sakiniai/) - Klausiamieji sakiniai išsiskiria ir gramatinėmis, ir turinio ypatybėmis. Jais reikalaujama tam tikros informacijos. Būdinga ypatybė – jie paprastai prasideda klausiamaisiais žodžiais ir išsiskiria klausiamąja intonacija. Skiriamos dvi klausiamųjų sakinių rūšys: • Patikrinamojo klausimo sakiniai; • Papildomojo klausimo sakiniai. Patikrinamojo klausimo sakiniai artimesni konstatuojamiesiems sakiniams, tik dėl vieno turinio komponento kalbėtojas nėra tikras. Komponentas išreiškimas tam
- [Skatinamieji sakiniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/skatinamieji-sakiniai/) - Skatinamieji sakiniai – tai sakiniai, kai kalbėtojas reiškia savo valią. Tų sakinių sintaksinei sandarai būdinga tai, kad juose yra ne gramatinis narys – kreipinys (tarinys, išreikštas geidžiamąja nuosaka). Skatinamieji sakiniai gali būti šnekamieji. Jie sudaro plačią skalę: nuo liepimo iki maldavimo. Liepimas kartais gali būti ir grasinimas. __________________________ Daugiau apie tai skaitykite: Sakinių klasifikacija: vientisinis
- [Auklėjimo principai ir metodai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/auklejimo-principai-ir-metodai/) - Nėra vieningos nuomonės, kokie turėtų būti auklėjimo principai. L. Jovaišos teorija. Principas – tai pagrindinė idėja, nušviečianti visų veiksmų turinį, priemones ir būdus. Svarbiausias būdas – pagalba. Pagalbą auklėjimui būtina teikti ne tik tuomet, kai auklėtinis pateko į sudėtingą situaciją, bet, visų pirma, numatant problemas pačioje pradžioje. Auklėjimo principai. Auklėjimas kaip pagalba visuomet tikslingas. Problema
- [Vientisinio sakinio analizė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vientisinio-sakinio-analize/) - Galima grafinė sakinio analizė (linijinė arba hierarchinė) arba išsamioji sakinio analizė (žodžiu arba raštu). Linijinė analizė – tai sakinio dalių atitinkamas pabraukimas: PASTABA. Virš aplinkybių raidinėmis santrumpomis yra nurodoma aplinkybės rūšis ir porūšis. Be sakinio dalių sakinyje gali būti ir ne sakinio dalių. Ne gramatinėmis sakinio dalimis būna įterpiniai, įspraudai ir kreipiniai. Sakinyje ne gramatinės
- [Sakinio išsamios analizės schema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/sakinio-issamios-analizes-schema/) - Skiriamos trys išsamiosios sakinio analizės dalys: sakinio sandaros apibūdinimas, sakinio dalių nagrinėjimas, skyrybos aiškinimas. I. Sakinio sandaros apibūdinimas. Ar sakinys vientisinis, ar sudėtinis. Jei sakinys vientisinis, nurodoma: a) ar jis asmeninis, ar beasmenis; b) jei sakinys asmeninis: ar jis dvinaris, ar vienanaris; jei vienanaris, žr. asmens: jei su 2 a forma - ar jis ne
- [Lietuvos istorinė ir kultūrinė situacija 1918 - 1940 metais (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuvos-istorine-ir-kulturine-situacija-1918-1940-metais-ii-dalis/) - 1926 m. keturvėjininkai skaitytojus ėmė traukti per radiją, pasitelkė spaudą, organizavo renginius. Keturvėjininkams priklausė iniciatorius K. Binkis, S. Šemerys, J. Tysliava, A. Rimvydis, P. Tarulis, A. Šimėnas, J. Švaistas, T. Tilvytis, J. Žlabys, A. Gricius, P. Janeliūnas. Šie kūrėjai save laikė moderniojo meno atstovais, rėmėsi futurizmo ir ekspresionizmo estetikos principais: kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį
- [Juozo Tumo - Vaižganto gyvenimo ir kūrybos etapai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozo-tumo-vaizganto-gyvenimo-ir-kurybos-etapai/) - Juozas Tumas - Vaižgantas priskiriamas romantiniam laikotarpiui. Tai „Aušros“ ir „Varpo“ laikų žmogus. Visa rašytojo kūryba yra pasirodžiusi būtent nepriklausomoje Lietuvoje. Savo laiku J. T. Vaižgantas buvo gyva legenda, apie jį sklido kalbos. Gimęs paskutinis šeimoje per Marijos gimimo dieną, mamos buvo paaukotas dievo tarnybai. Jis įstojo į kunigų seminariją ir ją baigė. Seminarija ir
- [XIX amžiaus Lietuva](https://lietuviukalbairliteratura.lt/xix-amziaus-lietuva/) - XIX a. prasideda nuo 1795 m., t.y. nuo III Lietuvos ir Lenkijos padalinimo, o baigiasi apie 1904 m., kada įvyksta spaudos draudimo panaikinimas. Nuo 1918 metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Antroji XIX a. pusė (1864 m.) – tai spaudos draudimo pradžia. Tuo metu Europoje tvarką vykdė kelios valstybės: Vokietija, Austrija, Vengrija, Prancūzija, Rusija, šiek tiek
- [Antanas Baranauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/antanas-baranauskas/) - Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 dieną Anykščiuose valstiečių šeimoje. Jis buvo Lietuvos poetas, kalbininkas ir Seinų vyskupas. Baranauskas palaidotas Seinų katedroje (dabartinėje Lenkijos teritorijoje). A. Baranauskas dirbo raštininku, buvo Varnių seminarijos auklėtinis ir Peterburgo dvasinės akademijos kunigų seminarijos auklėtinis. Tobulinosi Romos, Miuncheno universitetuose, dirbo Kauno kunigų seminarijoje, dėstytojavo dvasinėje akademijoje: dėstė lietuvių kalbą
- [Jonas Mačiulis - Maironis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jonas-maciulis-maironis/) - Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis) gimė 1862 m. spalio 21 dieną Pasandravio dvare, Raseinių apskrityje. Tai iškiliausias XIX - XX a. sandūros žmogus ir tautos ryšio jungėjas. Maironis – pirmasis lietuvių bendrosios kalbos poetas. Anot V. Kubiliaus, aukštas lietuvių literatūros stiliaus kūrėjas, lietuvių poezijos klasikinių tipų kūrėjas ir moderniosios lietuvių poezijos pradininkas. Su Maironio vardu
- [Motiejus Valančius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/motiejus-valancius/) - Motiejus Valančius – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas ir blaivybės sąjūdžio organizatorius. Jis padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje. Nuo XIX a. vidurio prasideda Valančiaus epocha. Jis gimė turtingo valstiečio šeimoje ir buvo ketvirtas vaikas. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos
- [Lietuvos istorinė ir kultūrinė situacija 1918 - 1940 metais (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/lietuvos-istorine-ir-kulturine-situacija-1918-1940-metais-i-dalis/) - Lietuvos istorinę ir kultūrinę situaciją 1918 - 1940 metais iškalbingiausiai pristato faktai. 1918 - 1940 metų laikotarpis – tai nepriklausomybės laikas, apimantis egzodo literatūrą, nes dauguma rašytojų emigravo. 1918 m. vasario 16 d., nors karas dar nepasibaigęs, Vilniuje pasirašomas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis
- [Juozo Tumo - Vaižganto palikimas: "Pragiedruliai"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozo-tumo-vaizganto-palikimas-pragiedruliai/) - Vaižganto palikimas labai gausus: publicistika, įvairūs raštai, beletristika ir grožinė kūryba. Palankesnės sąlygos Vaižganto kultūriniam bei literatūriniam darbui susidarė tik 1906 m., kai jis persikėlė į Vilnių ir ėmė dirbti buržuazinių laikraščių („Vilniaus žinių”, vėliau – „Vilties”) redakcijose. Pirmojo pasaulinio karo metais, gyvendamas Rygoje ir Petrograde pradėjo rašyti „Pragiedrulius". „Pragiedruliai“ atsirado iš nostalgijos. Prie šio
- [Juozo Tumo - Vaižganto palikimas: "Dėdės ir dėdienės"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/juozo-tumo-vaizganto-palikimas-dedes-ir-dedienes/) - Vaižganto kūrybos viršūne galima laikyti apysaką "Dėdės ir dėdienės", išleistą 1929 metais. Tai išties vienas brandžiausių ir meniškiausių kūrinių, pasakojantis apie tą laiką, kai baudžiava jau ėjo į pabaigą, tačiau visas dėmesys sutelktas ne į pakitusio gyvenimo socialines ir kultūrines problemas, bet į trijų pagrindinių veikėjų - Mykoliuko, Severiutės ir Rapolo – paveikslus, jų ryšį
- [Vilhelmas Storostas - Vydūnas. Vydūniškoji drama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vilhelmas-storostas-vydunas-vyduniskoji-drama/) - Skaitant Vydūno dramas, realistinis būdas tam visai netinka. Jose akcentuojamas rituališkumas. Vydūno dramos – filosofinės, idėjų arba simbolistinės neoromantinės dramos. Esama simbolizmo apraiškų (perteikiamos amžinos idėjos, ritualai, pavyzdžiui, gelbėjimo ritualas). Skiriamos trys ritualo virsmo stadijos: • herojaus atsiskyrimas nuo buvusios egzistencijos; • riba, slenkstis, kurį reikia peržengti (riba tarp seno ir naujo); • naujos egzistencijos
- [Poetas Antanas Justinas Vienažindys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/poetas-antanas-justinas-vienazindys/) - Poetas Antanas Justinas Vienažindys gimė 1841 m. rugsėjo 26 dieną Anapolyje (dab. Rokiškio raj.), Plioterių dvare. Tai lietuvių poetas, kunigas ir vienas pirmųjų lietuvių lyrikų bei priešaušrio laikotarpio autorius. Jis laikomas simboline jungtimi tarp Baranausko ir Maironio. A. Vienažindys anksti neteko tėvo, bet berniuko šeima rūpinosi patėvis. Jis siekė išmokslinti povaikius ir sūnų. Pirmąją klasę
- [Jonas Biliūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jonas-biliunas/) - Jonas Biliūnas - XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos rašytojas, publicistas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, kritikas, politinis veikėjas. J. Biliūnas gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anyksčių valčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje ir buvo paskutinis, aštuntas vaikas. Biliūnas mokėsi Liepojos gimnazijoje, kurioje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį. 1893 m.
- [Vincas Krėvė - Mickevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kreve-mickevicius/) - Vincas Krėvė – Mickevičius gimė 1884 metų spalio 19 dieną Subartonių kaime ir buvo vyriausias vaikas šeimoje, kurioje augo dvylika vaikų (penki jaunesni Krėvės broliai mirė). Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, tad būsimas lietuvių literatūros klasikas, prozininkas ir dramaturgas mokslus ėjo privačiai pas kaimo mokytoją, vėliau Merkinės mokykloje. Išlaikęs egzaminus, 1900 metais įstojo į Vilniaus kunigų
- [Vincas Krėvė - Mickevičius. "Raganius"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kreve-mickevicius-raganius/) - Vinco Krėvės kūrybos konfliktų pagrindas ir pagrindinės temos – tai kaimas ir jo buitis, legendinė praeitis, alegorinė išmintis (Rytų kraštų kultūra), padavimai ir tautosaka. Galima sakyti, kad didžiosios Krėvės aistros buvo kelionės ir tautosakos rinkimas. Anksti išsikristalizavo ir pagrindiniai žanrai: romantinė legenda, realistinė novelė ir apysaka bei istorinė drama. Bet nemažoje dalyje savo kūrinių autorius
- [Vincas Krėvė - Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir "Šarūnas"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kreve-mickevicius-dainavos-salies-senu-zmoniu-padavimai-ir-sarunas/) - „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ – Krėvės bandymas sukurti epą. Tai tautosakos stilizacija, nes padavimai nėra autentiški. Kūrinyje įvesta naujų personažų. Padavimai parašyti ritmine proza, artima eiliuotai, taigi, galima dainuoti rečitatyvu. „Krėvė padavimuose tęsia Daukanto, Maironio romantinę tradiciją, aukštindamas herojišką tėvynės praeitį, tačiau jis įsiklauso ir į amžininkų neoromantikų programas, kuriose, pasitelkus tautosaką, siekiama atskleisti
- [Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kreve-mickevicius-skirgaila/) - „Skirgaila“ - pirmoji klasikinė lietuvių tragedija. Pirmasis dramos „Skirgaila“ variantas buvo parašytas Kaukaze pirmojo pasaulinio karo metu. Kai režisierius Borisas Dauguvietis norėjo pastatyti ją Kauno Valstybės Teatre, V. Krėvė 1924 metais dramą perkūrė lietuviškai, pakeitė ir nemažai papildė. Drama turi griežtą kompoziciją - tai lyg istorinės dramos modelis. Drama vaizduoja XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą
- [Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-kreve-mickevicius-dangaus-ir-zemes-sunus/) - „Dangaus ir žemės sūnūs“. Šiuo romanu - drama „Krėvė praturtino lietuvių literatūrą subtiliu rytietišku stiliumi, kuriam būdingos lakoniškos sentencijos, hiperboliškas laipsniavimas, Biblijos sintaksė, pamokomų palyginimų intarpai, filosofinis disputas.“ (Aušra Martišiūtė-Linartienė) Pagrindinės kūrinio temos – gėrio bei blogio, žmogiškosios meilės ir nusivylimo, dievoieškos. Kūrinyje vaizduojami įvykiai – žydų karaliaus Erodo valdoma Judėja, kuri yra Romos priespaudoje.
- [Moterų literatūra. Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė (Žemaitė)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moteru-literatura-julija-beniuseviciute-zymantiene-zemaite/) - Moterų rašomos literatūros pradžia yra XIX a. Keturios moterys bajorės, gavusios gerą išsilavinimą patyrė Povilo Višinskio įtaką. Su jų pasirodymu siejama moterų kūrybos bangos pradžia. Nuo tada ima formuotis moderni lietuvių tauta. Moterų pozicija – tai ėjimas į liaudį, kurią reikia šviesti, auklėti, jai dirbti. Visų tų moterų asmeninis gyvenimas nebuvo nusisekęs, bet jos –
- [Moterų literatūra. Lazdynų Pelėda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moteru-literatura-lazdynu-peleda/) - Lazdynų Pelėda – tai dviejų seserų rašytojų – Sofijos Ivanauskaitės - Pšibiliauskienės (1867–1926 m.) ir Marijos Ivanauskaitės - Lastauskienės (1872–1957 m.) slapyvardis. Abi moterys geriau žinomos vyrų pavardėmis. Sofija gimė Paragių dvarelyje (Akmenės raj.), o Marija Šiauliuose. Namuose abi dukras mokė tėvas - dailininkas ir literatas Nikodemas Ivanauskas. Taigi, Sofija išsilavinimą įgijo namuose, o Marija
- [Moterų literatūra. Gabrielė Petkevičaitė - Bitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moteru-literatura-gabriele-petkevicaite-bite/) - Gabrielė Petkevičaitė - Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių – 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja gimė inteligentų bajorų šeimoje, kurioje iš mažumės buvo įdiegtas tolerantiškas ir demokratiškas požiūris į pasaulį ir kitus žmones. Vaikų auklėjimu ir mokymu šeimoje rūpinosi tėvas - jiems
- [Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moteru-literatura-marija-peckauskaite-satrijos-ragana/) - Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja. Marija Pečkauskaitė yra kilusi iš Žemaitijos
- [Simbilizmo kelias į Lietuvą](https://lietuviukalbairliteratura.lt/simbilizmo-kelias-i-lietuva/) - Simbolizmas – (iš gr. žodžio symbolon – ženklas, simbolis) tai literatūros srovė, susiformavusi Prancūzijoje XIX a pabaigoje (apie 1880 – 1895 m.). Simbolizmo pradininkais laikomi XIX a. vidurio prancūzų poetai: Šarlis Bodleras, Polis Verlenas ir Stefanas Malarmė (Mallarmė). Š. Bodleras 1857 m. išleido eilėraščių rinkinį „Piktybės gėlės“, kuris susilaukė kritikos dėl moralės normų pažeidimo, o
- [Faustas Kirša](https://lietuviukalbairliteratura.lt/faustas-kirsa/) - Faustas Kirša - lietuvių poetas, publicistas, gimęs 1891 metais vasario 13 dieną Senadvaryje (tuometinė Rusijos imperija). Jis mokėsi Vilniaus ir Maskvos gimnazijose, Berlyne studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką ir architektūrą, Vilniuje baigė pedagogikos kursus ir dvejus metus mokytojavo. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo gerai žinomas žurnalistas. Jis redagavo žurnalą „Menas“, leidinius „Dainava“, „Baras“, „Pradai ir
- [Jurgis Baltrušaitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/jurgis-baltrusaitis/) - Jurgis Baltrušaitis yra laikomas simbolistų tėvu. Poetas gimė 1873 m. Paantvardyje (Rusijos imperija), mokėsi Kauno gimnazijoje, o ją baigęs išvažiavo į Maskvą ir įstojo į Maskvos universitetą, kuriame studijavo literatūrą, mokėsi kalbų. Po studijų kartu su draugu įsteigė „Skorpiono“ leidyklą, bendradarbiavo simbolistų leidiniuose ir labai trumpai vadovavo Maskvos rašytojų organizacijai. J. Baltrušaitis savo kūrybinį kelią
- [Balys Sruoga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/balys-sruoga/) - Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario mėn. 2 dieną Baibokuose (Biržų rajone), pasiturinčio ūkininko šeimoje, mokėsi Vabalninko pradžios, Panevėžio realinėje mokykloje, studijavo Sankt Peterburge, Maskvoje, Miunchene. 1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti Aušrinėje, Rygos naujienose, Lietuvos žiniose, Naujame take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. Po studijų Sruoga Lietuvoje dirbto mokytoju, po to Spaudos biure,
- [Postmodernioji modernybė pagal Wofgangą Welschą](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernioji-modernybe-pagal-wofganga-welscha/) - Šiuolaikinės postmodernybės tėvyne yra laikoma Prancūzija. Tačiau esama dviejų postmodernizmų: „vokiškojo“ ir „prancūziškojo“. Vienas iš „vokiškojo“ postmodernizmo šalininkų yra Habermasas. Jis į visa tai žiūri labai rimtai, gilinasi ir užsidegęs polemizuoja su „prancūziškuoju“ postmodernizmu – Derrida, Bataille, Foucault. Welscho knygos „Mūsų postmodernioji modernybė“ postmoderniosios koncepcijos variantas – „vokiškasis“. Knygoje aptariama postmoderniosios tradicijos „klasika“ – skirties
- [Postmodernybės reiškimosi sritys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernybes-reiskimosi-sritys/) - Wolfgangas Welshas, apžvelgdamas įvairias postmodernybės raiškos sritis, pamažu formuoja postmodernybės apibrėžimą. Iškyla termino „postmodernizmas“ apibrėžtumo problema. Terminas, pasirodo, yra ginčytinas vartojimo srities atžvilgiu, pvz.: postmoderni teologija, postmodernus turizmas, postmoderni kūno kultūra ir t.t., ir laiko nuorodos atžvilgiu. Taigi vartojamas net ten, kur neatspindi savo turimo turinio arba jis apskritai yra iškraipomas. Ten, kur terminas vartojamas
- [Postmodernybės sąvokos formavimasis Šiaurės Amerikos literatūriniuose debatuose](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernybes-savokos-formavimasis-siaures-amerikos-literaturiniuose-debatuose/) - 1959 m. postmodernizmo sąvoką suformuluoja Lutzas Geldsetzeris, nors ji jau vartota 50 metų anksčiau. 1917 m. Rudolfas Pannwitzas pamini darbe “Europos kultūros krizė”. Jo „Postmodernus žmogus“ tėra Nietzsche‘s įtvirtintas „antžmogis“. Čia samprotavimų foną sudaro Nietzsche‘s patologijų diagnozė – nusakoma dekadanso ir nihilizmo sąvokomis. Tad postmodernybę, remiantis Panwitzu, reikėtų suprasti kaip keterą, iškilsiančią po modernybės įdubos.
- [Postmodernybės sąvoka architektūroje, sociologijoje ir filosofijoje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernybes-savoka-architekturoje-sociologijoje-ir-filosofijoje/) - Postmodernybė labiausiai sietina su architektūra. Terminas įsitvirtino nuo 1975 m., tačiau iš pradžių iškilo kaip neigiamos reikšmės sąvoka. Architektūrinė postmodernybė turėjo socialinę ir semiotinę motyvaciją. Apskritai architektūrai būdingas „dvilypis kodavimas“ – pagrindinis postmoderniosios architektūros kriterijus, t.y., kad skirtųsi nuo monotoniško moderno, jai reikia vienu ir tuo pačiu metu vartoti bent dvi architektūros kalbas, t.y., sugretinti,
- [Modernybė - patraukli postmodernybės priešingybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernybe-patraukli-postmodernybes-priesingybe/) - Wolfgangas Welshas knygoje „Mūsų postmodernioji modernybė“ bando užčiuopti modernybės sąvoką ir postmodernybės prognozes. Autorius bando nubrėžti modernybės pradžios pasireiškimo ribas įvairiose srityse. Literatūroje modernybę linksta laikyti prasidėjusią nuo Boecijaus, architektūroje – nuo gotikos ir renesanso, fizikoje - nuo Descartes‘o ar net Newtono. XX a. kultūros modernybė iš esmės yra nukreipta pieš XIX a. ekonominę modernybę.
- [Naujieji laikai, modernybė ir postmodernybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/naujieji-laikai-modernybe-ir-postmodernybe/) - Postmodernybė iš esmės skiriasi nuo naujųjų laikų. Pasak Wolfgango Welscho, „postnaujalaikiška“ ji yra tikrai, o postmoderni – vargu, ir, kaip jis pats teigia, veikiau ji yra „radikaliai moderni“. Labai svarbu įžvelgti naujųjų laikų, modernybės ir postmodernybės skirtybes. Atsakymas, kur ta skiriamoji riba, nuo kurios prasideda naujieji laikai, gana vienareikšmiškas – Descartes‘as ir XVII a. „Technika
- [Postmodenybė ir naujųjų laikų modernybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodenybe-ir-naujuju-laiku-modernybe/) - Kalbėdamas apie postmodernybę, Welschas nuolat žvilgsnį gręžia į Lyotard‘ą, nes jo veikaluose ji pakankamai gerai atsiskleidžia. Juose dėmesys nukreiptas į pliuralizmą, kalbos žaidimus. Filosofinis postmodernizmas jau ryžtingai stoja prieš visokį totalinimą ir laikosi pliuralistinės pozicijos. Modernioji filosofija būtent mokslo dėka išsivadavo iš naujųjų laikų primestų vaizdinių ir todėl pasidarė postmoderni. Ir ši „postmodernioji filosofija yra
- [Postmodernioji architektūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernioji-architektura/) - Aptariant architektūrą kaip vieną iš postmodernybės raiškos sričių, ryškėja ne tik motyvai, konceptai, galimybės, bet ir pavojai. Welschas dėmesio centre pastato architektūrą kaip tokią, kurioje postmodernybės pasireiškimas yra ryškiausias. Modernybei yra veikiau būdingas „autizmas“ ir tam tikras diktatas, o postmodernybė orientuojasi į visuomenę ir pabrėžia pliuralizmą. XX a. architektūrą formavo demokratinės intencijos, kur industrializacijos procesas
- [Postmodernizmas ir tradicija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernizmas-ir-tradicija/) - Tradicijos elementai postmodernizmui yra nepaprastai svarbūs, ypač turinio požiūriu. Jie įkūnija užmirštus visuomenės ir architektūros bruožus, simbolius bei žmogaus lūkesčius. Tačiau visi šie turiniai į gyvenimą grąžinami tik transformuoti. Postmodernizmui būtinas ir didesnis raiškumas, o ne tik puošybiniai elementai ar „citatų mišrainė“. Jei postmodernizmas ir pasitelkia tradiciją, tai tik ją perdirbdamas ir moderniai išreikšdamas. „Postmodernizmui
- [Postmodernizmo samprata](https://lietuviukalbairliteratura.lt/postmodernizmo-samprata/) - „Postmodernizmas jokiu būdu nėra nei antimodernizmas, nei transmodernizmas – jis yra savo paties ribotumus ir rigorizmus įveikiantis modernizmas. Architektūroje postmodernizmas peržengia monopolijos ribas ir įgyja laisvę naudotis tradicijos potencialais bei gaivini pamirštas modernizmo kryptis. Jis stoja prieš save patį degradavusį modernizmą, suteikia gyvybingumo jo naujoms intencijoms ir iš principo įveikia tradicinį jo ribotumą. Šiuolaikiškumas
- [Filosofinės postmodernybės koncepcijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/filosofines-postmodernybes-koncepcijos/) - Postmodernybės teoretikai nepritaria trivialiai idėjai, jog modernybės epochą vienu akimirksniu pakeičia ir paneigia postmodernybė. Welschas taip pat konstatuoja tą faktą, kad iš tiesų viskas vyksta laipsniškai, o ribą, kada prasideda postmodernybė, nustatyti sudėtinga, tačiau atsisveikinimas su „novizmu“ ir yra ta minimali perėjimo į postmodernybę sąlyga. Beje, šį „novistinį“ modernybės pobūdį pirmas suvokė ir kritikavo Nietzsche.
- [Summa summarum](https://lietuviukalbairliteratura.lt/summa-summarum/) - 1. Postmodernizmas – visa apimantis reiškinys. Tačiau labai dažnai, neapibrėžus, koks turinys yra patalpinamas į sąvoką, kyla paradoksali situacija – postmodernizmo terminas vartojamas net ten, kur jis visiškai netinkamas. Todėl neretai atsiranda tokie dalykai kaip postmoderni teologija, postmodernus turizmas, postmoderni kūno kultūra ir t.t. 2. Postmodernizmo sąvoka suformuluojama Lutzo Geldsetzerio 1959 m, tačiau ji vartota
- [Avangardas Lietuvoje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/avangardas-lietuvoje/) - Avangardas išvertus iš prancūzų kalbos yra terminas, reiškiąs priekyje einantį būrį, karinę saugą. Šis terminas apima įvairias novatoriškas, antitradicines kryptis, gyvavusias Europos mene XX a. pirmame ketvirtyje. Avangardizmas – tai kuopinė sąvoka taikoma įvairioms modernizmo kryptims – kubizmui, futurizmui, ekspresionizmui, dadaizmui, siurrealizmui ir kt. Jis formavosi veikiamas politinių ir socialinių įvykių, kurie jaunąją menininkų kartą
- [Žinijos lūžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zinijos-luziai/) - Vienas iš žinijos lūžių skatintojų - Michelis Foucault. To pagrindas - 1966 m. pasirodžiusi knyga „Žodžiai ir daiktai“. Šiame veikale jis išskyrė žinijos raidą nuo XVI a. iki dabarties ir nustatė, kad tuo metu įvyko du esminiai lūžiai. Pirmasis - XVII amžiuje (perėjimas nuo tradicinio pažinimo prie klasikinio) ir antrasis - XIX a. (perėjimas nuo
- [Vincas Mykolaitis - Putinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vincas-mykolaitis-putinas/) - Vincas Mykolaitis - Putinas – vienas žymiausių lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas ir teoretikas – gimė 1893 metų sausio 6 d. Pilotiškėse (Prienų apylinkės). Mokslus pradėjo Marijampolės gimnazijoje, kur iš karto susidomėjo literatūra ir Maironio poezija. Baigęs gimnaziją įstojo į Seinų kunigų seminariją, vėliau į Sankt Peterburgo dvasinės akademiją, o 1918 metais
- [Motiejaus Valančiaus "Palangos Juzė" - 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/motiejaus-valanciaus-palangos-juze-7-klases-antra-literaturos-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“ Tikslai: 1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; 2. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002. Literatūra: 1.
- [Žurnalas "Naujoji Romuva" 1932 metais. Kultūros aktualijos Lietuvoje ir svetur.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zurnalas-naujoji-romuva-1932-metais-kulturos-aktualijos-lietuvoje-ir-svetur/) - 1932- ieji kultūros gyvenimo žurnalui „Naujajai Romuvai“ – tai antrieji gyvenimo metai. Pradėję veiklą 1931 – aisiais, pamilę kultūrą ir kūrybą nedidelis tuo metu buvęs neorganizuotų bendradarbių aktyvistų būrelis antraisiais metais išsiveržė į spaudos vandenyną, tapo planingesnis. Žurnale susibūrė daugybė rašančiųjų: Vyt. Alantas, St. Anglickis, P. Babickas, J. Banaitis, Kun. Dr. V. Bartuška, V. Bičiūnas,
- [Simbolizmas - vienuoliktos klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/simbolizmas-vienuoliktos-klases-literaturos-pamoka/) - IŠPLĖSTINIS PLANAS Tema. Simbolizmas. Bendrieji bruožai. Tikslai: • gilinti literatūros istorijos žinias; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; Pamokos tipas ir forma. Įvadinė lyrikos pamoka (paskaita ir pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Daujotytė V., Tamošaitis R.,
- [Literatūros kūrinio pasakotojas - lietuvių kalbos pamoka 7 klasėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-kurinio-pasakotojas-lietuviu-kalbos-pamoka-7-klaseje/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Literatūros kūrinio veikėjas. Tikslai: 1. Gilintis žinias apie veikėją literatūros kūrinyje; 2. Ugdytis kūrybinius gebėjimus; 3. Lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus; 4. Mokytis kurti aprašomojo tipo tekstus. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką mokiniai mokėsi charakterizuoti, aprašyti
- [Klasikinė literatūra vaikams](https://lietuviukalbairliteratura.lt/klasikine-literatura-vaikams/) - Kalbėdami apie klasikinę literatūrą vaikams XIX amžiaus pabaigoje, būtinai turime minėti Žemaitę. 1904 metais Žemaitė sudarė rinkinėlį vaikams. Jai rūpėjo, kad sunkioje XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios švietimo situacijoje vaikas neliktų tamsuolis, o išmoktų rašyti ir skaityti. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į tautosaką: pasakas, pasakėčias, žaidimus, aprašymus ir mįsles – visa, kas vaikams
- [Tradiciškumo ir modernumo samprata literatūroje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tradiciskumo-ir-modernumo-samprata-literaturoje/) - Ginčą su klasikine tradicija literatūroje pradėjo jau romantikai. Jie tvirtino, kad nauji laikai reikalauja naujos meninės raiškos, kad kiekvienas menininkas privalo apie pasaulį ir žmogų kalbėti savitai, originaliai. Šiek tiek toliau nuo klasikinių meno normų nutolo realizmo ir natūralizmo menininkai, siekę kuo tiksliau pavaizduoti industrinės epochos tikrovę. Tačiau realizmas literatūroje dar sietinas su tradiciškumu. Žodis
- [Eilėdarų rūšys (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/eiledaru-rusys-2/) - SILABINĖ EILĖDARA Skiemeninė eilėdara. Metrinis pagrindas – dėsningai kintantis skiemenų skaičius eilutėse. Ši eilėdara nesirūpina kirčio principu. Ši eilėdara buvo patogi toms kalboms, kurios turi fiksuotą kirtį ( latvių k., lenkų k.). Lietuvių kirtis yra laisvas. Mums ši eilėdara visai netinkama. Tačiau beveik 300 metų lietuvių kalba laikėsi šios eilėdaros. Pirma priežastis – ženkli lenkų
- [Eilėraštis. Poetinė sintaksė.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/eilerastis-poetine-sintakse/) - Eilėraštis - tai nedidelės apimties eiliuotas kūrinys, kurio pagrindas - meninis vaizdas. Meninis vaizdas - tai kūrinio prasmės ir raiškos vienovė. Trumpai ir struktūriškai galima nurodyti, kas sudaro eilėraščio turinį: 1. Tema – pagrindinis vaizdavimo objektas, atsakantis į klausimą „kas“. 2. Problema - temos realizavimo būdai prasmių lygmenyje, tartum atsakantys į klausimus „kaip?“, „kodėl?“. 3.
- [Maironio eilėraščio "Užmigo žemė" analizė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/maironio-eilerascio-uzmigo-zeme-analize/) - Užmigo žemė Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės. Neužmigdys naktis žvaigždės, Nenuramins širdis troškimų; Dvasia ko ieško, kas atspės, Kai skęsti ji tarp atminimų! Aušra saulėtekio nušvis, Ir užsimerks nakties šviesybės; Neras tik atilsio širdis: Viltis nežvelgs į jos gilybes!.. „Maironio poezija yra nepasiekiamo grožio ieškojimas.“
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-5-dalis/) - STRAIPSNIAI Greta literatūros kūrinių dienraštyje pasirodydavo ir straipsnių kultūros klausimais: apie teatro premjeras („Žiogas ir skruzdės“ – apie tai eilėraštį surimavo Stella, „Kauno Didysis Teatras naujų darbų angoje“, „Vilniaus meno naujovės“, „Filma „Paslaptingas Tibetas““), kultūrinį lietuvių tautos gyvenimą („Miesčionis sukultūrėjo“, „Šiauliuose ruošiama didžiulė dainų šventė“, „Vilniaus teatras ruošiasi statyti „Sudriskusį apsiaustą““, „Dr. V. Kudirkos vardo
- [Vilhelmas Storostas - Vydūnas. Gyvenimas ir kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vilhelmas-storostas-vydunas-gyvenimas-ir-kuryba/) - Vilhelmas Storostas - filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas ir kultūros veikėjas (slapyvardis Vydūnas) - gimė Jonaičiuose, Šilutės rajone 1868 metais. Augo gausioje šeimoje, mokėsi Pilkalnyje. Vydūno tėvas Anskis Storostas buvo pradžios mokyklos mokytojas, tad Vilhelmas irgi skatintas gerai ir atsakingai mokytis. Būdamas penkerių jau skaitė Šventąjį Raštą. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno
- [Romualdo Granausko apysaka "Su peteliške ant lūpų"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/romualdo-granausko-apysaka-su-peteliske-ant-lupu/) - Romualdas Granauskas – prozininkas ir dramaturgas, kūryboje sakralizavęs išeinančią tėvų kartą, įkūnijęs vyresniųjų dvasią ir autentiškumą. Kaip viso to realizavimo plotmė jo kūryboje tapo Lietuvos kaimas su savo trobomis, ežerais, liepomis ir nepakartojamai gyvenusiais ir į savo namus bei aplinką įaugusiais senoliais. Visa tai galima atrasti ir apysakoje „Su peteliške ant lūpų“. Apysaka „Su peteliške
- [Ugnies semantika Vytauto Mačernio poezijoje (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ugnies-semantika-vytauto-macernio-poezijoje-ii-dalis/) - NEIGIAMA UGNIES SEMANTIKA V. MAČERNIO POEZIJOJE Neigiamą semantiką ugnis įgyja, kai poezijoje prabylama apie viltį, kančią, nykimą, naikinimą, kai prieinama prie pačios mirties. V. Mačernio kūryboje esama atvejų, kai ugnis dega liepsnoja ne šiaip sau, bet liepsnai suteikiamas tam tikrą būvis, kai jai priskiriamos „ribos“, pvz.: laužas – toliau ji negali sklisti, kaip iki tam
- [Vaikų literatūra nuo 1940 metų (V dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vaiku-literatura-nuo-1940-metu-v-dalis/) - Leonardas Gutauskas (tęsinys) Poezijoje reikšmingas Perkūno įvaizdis. Poeto eilėse jis svarbus savo žengimo į žemę prasme. Perkūnas sakmėse vaizduotas dailus, augalotas, barzdotas vyras su žaibų ar liepsnų vainiku ant galvos. Šis Perkūno ženklas minimas knygoje „Dangaus kalvis – Perkūnas“. Dar vienas įvaizdis - vėjas. Jis sutinkamas eilėraštyje „Vėjo pokštai“ ir kituose. Vėjas tautosakoje buvo laikomas
- [Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reikalavimai-pamoku-tvarkarasciui-sudaryti/) - Straipsnyje pateikiama informacija pravers ne tik daugeliui pedagogų, organizuojančių ugdymo procesą, bet galbūt bus naudinga ir mokiniui, norinčiam žinoti, kaip jo diena ir savaitė mokykloje virsta suplanuota nuo a iki z. Sudarant tvarkaraštį yra siūloma vadovautis aštuoniais svarbiausiai punktais: 1. Pirmiausia reiktų nepamiršti ugdymo plano, t.y., neviršyti savaitinio pamokų skaičiaus, kiekvienai disciplinai skirti tiek valandų,
- [Istorinio pasaulio raidos dėsniai XIX- XX a. pr. realistinėje literatūroje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/istorinio-pasaulio-raidos-desniai-xix-xx-a-pr-realistineje-literaturoje/) - Jei anksčiau literatūroje dominavo vidinio pasaulio rodymas, tai dabar aštrėja išorinio pasaulio konfliktas ir tai keičia literatūrą. Žiulis Vernas – (1828 - 1905). Jo kūryba rodo ryšį su romantizmu, tačiau nusveria realaus gyvenimo patirtis. Autoriaus kūrybinis palikimas itin gausus. Pats rašytojas savo kūrinius vadinęs mokslo romanais, nes svarbią vietą užima žmogaus veržimasis į mokslą. Ž.
- [Modernios prozos ypatybės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-ypatybes/) - Tradicinė literatūra nuo moderniosios literatūros skiriasi daugeliu aspektų. Turint omeny prozą, galima lyginti veiksmą, pasakojimą, pasakotoją, fabulą, siužetą, veikėjus, laiką, erdvę, skirti temas, problemas būdingas tradicinei ar moderniajai prozai. Apibendrinimus galima daryti lyginant informaciją, pateiktą tokiuose šaltiniuose kaip „Lietuvių literatūros enciklopedija“, Viliūnas „Modernizmas“, A. Zalatorius „XX amžiaus lietuvių novelė“ ir kiti. Modernios ir tradicinės literatūros
- [PASTRAIPA - teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pastraipa-teksto-strukturos-elementas-pastraipos-dalys-ju-tipai-pastraipu-kurimo-principai/) - Vienas pirmųjų pastraipos terminą pavartojo Jonas Jablonskis. Jis teigia, kad pastraipa tai yra ne tik grafinė teksto išraiška, bet ir turinio vienovė, t.y., kad pastraipa turi reikšti vieną aiškią mintį. Pastraipa– rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, - yra teksto struktūros elementas. Jos forma sako, kad joje esanti medžiaga yra nuosekliai išdėstyta, vientisa pagal
- [Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal lyties skirtumą.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-pavadinimai-pagal-lyties-skirtuma/) - -ienė, -(i)uvienė-inas-ėnas -ė brolienė, balandienė, driskiuvienėžąsinas, stirninas, gulbinasdukterėnas, lapėnas, mošėnas liūtė, vilkė ___________________________ Daugiau apie tai žiūrėkite: Žodžių daryba Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Įrankių pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Švenčių pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Mažybiniai daiktavardžiai. Žodžių darybos priesagos. Kuopiniai pavadinimai. Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai). Žodžių darybos priesagos. Pavadinimai pagal
- [Kazys Saja "Reptilija" (1 pamoka) - 7 klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kazys-saja-reptilija-1-pamoka-7-klases-literaturos-pamoka/) - Tema. Kazys Saja. „Reptilija“ Tikslai: • gilintis literatūros teorijos žinias; • mokytis dirbti su tekstu ir ieškoti giluminių prasmių; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Urba K. Knygų valandos.
- [Žodžių darybos priesagos. Vietų pavadinimai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-vietu-pavadinimai/) - -ynas-ynė -inė -kla -uma -iena -idė -ija -tuvė -ymė -mė -ainė -ystė -klė -ovė -udė erškėtynas, grybynas, žemuogynasąžuolynė, vabalynė, drebulynė cukrinė, malkinė, smegeninė raugykla, rūkykla, mokykla dykuma, erdvuma, nuožulnuma kopūstiena, bulviena, burokiena karvidė, kiaušidė, šunidė urėdija, eigulija, girininkija slėptuvė, spaustuvė, girdytuvė kiaurymė, tolymė tankmė, ertmė, lygmė cukrainė, svetainė, džiovainė karalystė, kunigaikštystė, viešpatystė būklė, dėklė, daboklė
- [Modernios prozos suvokimo, analizės ir apibendrinimo metodai mokykloje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-suvokimo-analizes-ir-apibendrinimo-metodai-mokykloje/) - Modernios prozos, kaip ir tradicinės prozos, skaitymas pradedamas nuo įvadinių darbų. Jie ypač svarbūs, nes padeda mokinius paruošti darbui, sužadina motyvaciją mokytis, taip pat šioje mokymo pakopoje yra pateikiami kūrinio suvokimo orientyrai. Modernios prozos skaitymui tinkamiausi būtų aktyvūs mokymo metodai, kurie padėtų pasiekti visų išsikeltų tikslų. Taip pat ruošiant mokinius kūrinio skaitymui, derėtų remtis jų
- [Modernios prozos skaitymo ir suvokimo specifiškumas pagrindinėje mokykloje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/modernios-prozos-skaitymo-ir-suvokimo-specifiskumas-pagrindineje-mokykloje/) - Pagrindinėje mokykloje (t.y. jau nuo penktos klasės) mokiniai pradeda skaityti pirmuosius moderniosios prozos kūrinėlius (pvz.: penktokai jau skaito M. Katiliškio „Senelis“, „Atsisveikinimas“, Vilimaitės B. „Baidyklė, „Daug vaikų“, A. De Sent Egziuperi „Baobabai“, šeštoje klasėje A. De Sent Egziuperi „Mažasis princas“, septintokai iš modernios prozos skaito Apučio „Nesmagu, kad liekat vienas“, B. Vilimaitės „Rojaus obuoliukai“ ir
- [Žodžių darybos priesagos. Veiksmo rezultato pavadinimas.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-veiksmo-rezultato-pavadinimas/) - -inys-alas -muo -ena -ulys -lis, (-lys) -ėsis -tas -tis -snis, (-snys) -ana -mena -ulas -stas -tė -iava -ta -uras -lė -liava -sna -uolys -urys -utis -das -dė -kas -ma -šlas -slė -stė -da -eta -ikas -ra -tena -eklas -yklas -atas -ula -ulė -tulas -a -as -ius -ė -is (-ys) grandinys, junginys, karpinysgėralas, brizgalas, dažalas duomuo,
- [Kazys Saja "Reptilija" (2 pamoka) - 7 klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kazys-saja-reptilija-2-pamoka-7-klases-literaturos-pamoka/) - Tema. Kazys Saja. „Reptilija“. Tikslai: • mokytis charakterizuoti veikėjus iš jų kalbos; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; • ugdytis kūrybinius gebėjimus vaidinant. Pamokos tipas ir forma. Dramos analizės ir apibendrinimo (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga.
- [Žodžių darybos priesagos: veiksmų abstraktai arba veiksmų pavadinimai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-veiksmu-abstraktai-arba-veiksmu-pavadinimai/) - -imas-ymas -tis -esys -ulys -yba -smas -sena -tynės, -tima -mė -ynės, -ynė -(i)onė -alas -inys -snis -tas -(i)uotė -ga -atis -estis -lė -astis -lius -smė -na -ra -slas -klė, (-ioklė) -utė -umas -čia, (-čios) -lis, (-lys) -stis -iava –nis -(i)otė -ta -urys -vė -mas -sas -stas -utis -ba -tus -tenos -la -(i)acija, -(...)ija, -cija, -icija,
- [Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba - 7 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/neveikiamosios-rusies-dalyviu-laikai-ir-daryba-7-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba. Tikslai: 1. išmokyti linksniuoti neveikiamuosius dalyvius; 2. supažindinti su neveikiamosios rūšies dalyvių daryba; 3. lavinti neveikiamosios rūšies dalyvių darybos įgūdžius. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. Literatūra: 1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997. PAMOKOS SITUACIJA
- [Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba - 7 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/veikiamosios-rusies-dalyviu-linksniavimas-ir-rasyba-7-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba. Tikslai: 1. Gilinti mokinių žinias apie veikiamosios rūšies dalyvio linksniavimą; 2. Išmokyti rašyti vyriškosios giminės dalyvių vardininko galūnes; 3. Lavinti linksniavimo įgūdžius. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. Literatūra: 1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
- [Žurnalas "Naujoji Romuva" 1932 metais. Sportas.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zurnalas-naujoji-romuva-1932-metais-sportas/) - SPORTAS Naujoji Romuva fiksuoja ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos sporto įvykius. Daug pranešimų, informacijos apie pasaulio čempionatus, taip pat olimpiadas, laimėjimus ir laimėtojus. Dominuojanti ir populiariausia sporto šaka tuo laiku laikytinas futbolas. Nors pranešimai neilgi, bet juose daug pompastikos, džiugesio, laimėjimo azarto. Bet vėlgi, labai įdomus faktas, kad entuziazmas ir pakili nuotaika trykšta tik
- [Žurnalas "Naujoji Romuva" 1932 metais. Kelionių ir vietovių aprašymai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zurnalas-naujoji-romuva-1932-metais-kelioniu-ir-vietoviu-aprasymai/) - KELIONIŲ IR VIETOVIŲ APRAŠYMAI Dar viena labai populiari straipsnių grupė – kelionių ir vietovių aprašymai. Akivaizdžiai matyti susidomėjimas svetimomis šalimis ir kitomis kultūromis. Kelionės madingos buvo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl ir N. R. apie tai yra daugybė straipsnių. Rašė ne tik Matas Šalčius, bet prof. F. Kemėšis, A. Bendoravičius bei kt. Keliauti
- [Žurnalas "Naujoji Romuva" 1932 metais. Mokslas. ](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zurnalas-naujoji-romuva-1932-metais-mokslas/) - Naujojoje Romuvoje būta ir skyrelio „MOKSLAS“, kuriame talpinti patys naujausi straipsniai apie mokslo pasiekimus, atradimus, mokslinę veiklą ypač svetur, universitetus ir juose skleistas naujausias idėjas, naujuosius mokslus, kurie turėtų būti aktualūs ir naudingi Lietuvai („Iš naujosios pedagogikos“ Nr. 5(57) p. 119 – apie dabartinį auklėjimą Italijoje ir jo principus, „Universitetas dabartyje“ Nr. 5(57) p. 119
- [Žurnalas "Naujoji Romuva" 1932 metais. Knygos ir literatūrinis gyvenimas.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zurnalas-naujoji-romuva-1932-metais-knygos-ir-literaturinis-gyvenimas/) - Naujoji Romuva knygoms ir literatūriniam gyvenimui aprašyti turi specialų skyrių „knygos“. Jame paprastai aprašomos naujai išleistos arba išverstos į lietuvių kalbą. Esama tam tikrų publikavimo tendencijų: jei pristatoma verstinė grožinė literatūra, nevengiama kritikos dėl panaudotų ir iškraipytų faktų, taip pat meniniu požiūriu, o jei savos knygos, labiau dėmesys kreipiamas į jų vietą bendrajame literatūros kontekste.
- [Dalyvių rūšys (2 pamoka) - 7 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dalyviu-rusys-2-pamoka-7-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Dalyvių rūšys. Tikslai: 1. Supažindinti mokinius su reikiamybės dalyviu ir išmokyti jį skirti iš kitų dalyvių; 2. Gilinti mokinių žinias apie veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius; 3. Išmokyti mokinius pasidaryti reikiamos rūšies dalyvius iš veiksmažodžių. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. Literatūra: 1. Dabartinės
- [Dalyvių rūšys (1 pamoka) - 7 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dalyviu-rusys-7-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Dalyvių rūšys. Tikslai: 1. Supažindinti mokinius su dalyvių rūšimis; 2. Išmokyti skirti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius tekste; Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. Literatūra: 1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997. 2. Jarmala A. Gramatiniai uždaviniai ir žaidimai. 3. Žemaitis R. Lietuvių
- [Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai - 7 klasės lietuvių kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dalyvio-reiksme-gramatiniai-pozymiai-7-klases-lietuviu-kalbos-pamoka/) - DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai. Tikslai: 1. Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais; 2. Išmokyti dalyvius atpažinti tekste; 3. Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas. Literatūra: 1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą
- [Žodžių darybos priesagos. Ypatybių pavadinimai (abstraktai)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/zodziu-darybos-priesagos-ypatybiu-pavadinimai-abstraktai/) - -umas-ybė-ystė -enybė -uma -ovė -ulys -atvė -atis -yba -astis gilumas, juodumas, lengvumas, tobulybė, puikybė, piktybė, piemenystė, žemdirbystė, akmenkalystė baisenybė, šventenybė, sunkenybė aukštuma, gražuma, ramuma gerovė, senovė, tikrovė šleikštulys, nuobodulys, godulys ilgatvė, amžinatvė, senatvė pilnatis, vienatis, jaunatis laivyba, pirklyba, vadyba gyvastis, keblastis, lygastis -ata-(i)ava-umė -ra 1. sveikata, lengvata, visata2. lygiava, painiava, broliava3. jaunumė, mažumė 4. sausra
- [Vytautas Petkevičius "Molio Motiejus – žmonių karalius" - 7 klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytautas-petkevicius-molio-motiejus-–-zmoniu-karalius-7-klases-literaturos-pamoka/) - Tema. V. Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus; • ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją; • lavintis skaitymo įgūdžius. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, užduotys. Kabineto paruošimas.
- [Daiva Vaitkevičiūtė. "Pasimatymas su žudiku" - erotinis meilės romanas (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/daiva-vaitkeviciute-pasimatymas-su-zudiku-erotinis-meiles-romanas-ii-dalis/) - LYGINIMAS SU INOS PUKELYTĖS ROMANU "PRANCŪZIŠKAS ROMANAS". Natūraliai kyla klausimas, ar išnaudotos visos meilės romano galimybės, jei tiek daug įterpiama kriminalo, kurio metu meilės linija tarsi nustumiama į antrą planą ir iškyla tik epizodiškai. Taip pat labai įdomu, ar romanas, lyginant jį su Inos Pukelytės „Prancūzišku romanu“ tikrai yra erotinis, jei meilės scenų nėra daug,
- [Daiva Vaitkevičiūtė. "Pasimatymas su žudiku" - erotinis meilės romanas (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/daiva-vaitkeviciute-pasimatymas-su-zudiku-erotinis-meiles-romanas-i-dalis/) - LYGINIMAS SU INOS PUKELYTĖS ROMANU "PRANCŪZIŠKAS ROMANAS". Pasimatymas su žudiku“ – tai dar vienas lietuvių meilės romanas, priklausantis populiariosios literatūros lobynui. Autorė Daiva Vaitkevičiūtė, parašiusi keletą šiuolaikiškų meilės romanų („Monikai reikia meilės“, „Moterys meluoja geriau“), imasi pasakoti erotišką, kiek šiurpoką ir ironijos kupiną istoriją, kurios veikėjai – šių dienų žmonės: stiprūs, veiklūs, valdantys pinigų pasaulį
- [Inos Pukelytės "Prancūziškas romanas" arba romanas Prancūzijoje (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/inos-pukelytes-prancuziskas-romanas-arba-romanas-prancuzijoje-ii-dalis/) - Stipriausia romano vieta galėtų būti meilės peripetijos (trikampiai) ir jausmai bei emocijos (juk tai meilės romanas). Meilės trikampiu prasidėjęs pasakojimas baigiasi jo suskilimu, tačiau tai ne vienintelė intriga – Prancūzijoje susidaro dar bent keli meilės trikampiai ir net keturkampis (Žanas Polis, jo žmona, Giedrė ir Eugenijus), kurie iškelia viešumon pavydą, kandžius žvilgsnius, užgaulias frazes („-
- [Inos Pukelytės "Prancūziškas romanas" arba romanas Prancūzijoje (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/inos-pukelytes-prancuziskas-romanas-arba-romanas-prancuzijoje-i-dalis/) - Kai Lietuvos moterys persisotino primityviais siužetais paremtų „rožinių“ Barbaros Cartland romanų, 1995 – aisiais metais Alma Littera leidykla ėmė leisti „Lietuvių meilės romanų“ seriją. Nuo tada ir prasidėjo šių romanų antplūdis, prigijęs mūsų visuomenėje, ko gero, ne veltui – juose mažiau sentimentalumo, siužetai ne tokie primityvūs ir banalūs, o be to, pačios romanų herojės mums
- [Populiarioji lietuvių literatūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/populiarioji-lietuviu-literatura/) - Yra sakoma, kokia tauta, tokia ir jų literatūra. Ir išties, lietuviai laikomi nelabai linksma tauta (vienoje savo esė mitologas ir eseistas Gintaras Beresnevičius tai yra netgi paironizavęs), kuri daugiau dirba ir skundžiasi, nei atsipalaiduoja ir pramogauja. Taip, mums gal ir būdinga pastovioji Rūpintojėlio būsena, bet, kita vertus, daug ką lėmė susiklosčiusi istorinė situacija, formavusi ir
- [Barbaros Cartland meilės romanas "Žavioji melagė"](https://lietuviukalbairliteratura.lt/barbaros-cartland-meiles-romanas-zavioji-melage/) - Anglų rašytoja Barbara Cartland, gimusi 1901 - ųjų metų liepos 9 dieną Londone ir mirusi 2000 – ųjų gegužės 21 - ąją, dar žinoma kaip Marija Barbara Hamiltona Cartland – meilės romanų autorė. Meilės romanus, kurių per visą savo gyvenimą parašė 723, galima laikyti šio žanro klasika. Ji buvo vaisingiausia autorė per visą Britanijos istoriją.
- [Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką... (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ode-dziaugsmui-kuris-trunka-tik-akimirka-ii-dalis/) - JURGOS IVANAUSKAITĖS KNYGOS "ODĖ DŽIAUGSMUI" RECENZIJA Eilėraščių rinkinys „Odė džiaugsmui“ suskirstytas į tris dalis, ko gero, neatsitiktinai. Trys erdvės, trys gyvenimo kelio etapai, kuriuose neišdildomus pėdsakus paliko Jurgos Ivanauskaitės liga. Visos trys dalys suskamba sodriai graudžia ir skaudžia tonacija, kurioje telpa praktiškai viskas: ilgesys, skausmas, vienišumas ir stiprus gyvenimo geismas. Būtent kūryba iškyla kaip paspirtis
- [Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką... (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ode-dziaugsmui-kuris-trunka-tik-akimirka-i-dalis/) - JURGOS IVANAUSKAITĖS KNYGOS "ODĖ DŽIAUGSMUI" RECENZIJA Arūnas Sverdiolas knygoje „Steigtis ir sauga“ yra rašęs, jog šiapusybėje besiskleidžianti žmogaus egzistencija yra laikinė ir laikina, o į anapusybę patekti galima tik per mirtį. Mirtis – tai gyvenimo nutrūkimas. Apskritai mirtį kaip tokią sudaro daug įvairių procesų, kurių iki galo žmogus nėra pajėgus pažinti. Pažinimas paprastai ateina per
- [Motiejaus Valančiaus "Palangos Juzė" - 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/motiejaus-valanciaus-palangos-juze-7-klases-literaturos-pamoka/) - DETALUS PLANAS Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“ Tikslai: 1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; 2. lavintis skaitymo įgūdžius; 3. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; 4. ugdytis kūrybinius gebėjimus. Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, kūrybinė užduotis. Kabineto paruošimas. Pamokos pradžioje nuvaloma lenta, užrašomas autorius,
- [Antonimai lietuvių kalboje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/antonimai-lietuviu-kalboje/) - Lietuvių kalboje daugelis kalbos dalių gali turėti ir turi savo antonimus. Keletas pavyzdžių: DAIKTAVARDŽIAI TEZĖ – ANTITEZĖ Teiginys, kurio tesingumas įrodinėjamas – teiginys prieš kitą tvirtinimą ĮĖJIMAS – IŠĖJIMAS Vieta ar durys, pro kur patenkama į vidų - Vieta ar durys, pro kur išeinama iš vidaus DIEVAS - VELNIAS Gėrio pradas – blogio pradas DORYBĖ
- [Tarptautinių žodžių, kilusių iš anglų ir rusų kalbų, pavyzdžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarptautiniu-zodziu-kilusiu-is-anglu-ir-rusu-kalbu-pavyzdziai/) - IŠ ANGLŲ KALBOS Akras (angl. acre) - ploto matas kai kuriose šalyse, turinčiose angliškąją matų sistemą, lygus Didžiojoje Britanijoje ir JAV 0,4047 hektaro. Flirtas (angl. flirt) - asistavimas ( merginai), koketavimas, meilės žaismas. Koledžas (angl. college) - aukštoji arba vidurinė mokykla, mokslo įstaiga eilėje užsienio šalių; koledžai kaip aukštosios mokymo įstaigos, dažnai įeina į universitetų
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-6-dalis/) - IŠVADOS Literatūrinei kūrybai buvo skirtas vos vienas „Ateities“ puslapis, bet čia rado vietos ir poezija, ir proza, ir viena buitinė pjesė. Tuometinis žmogus turėjo ganėtiną nuovoką apie statomus spektaklius, apskritai teatrą, dailės parodas, muzikos vakarus, išleistas knygas, užsienio autorius ir literatūrines premijas, kalbos dalykus ir kt. Nepaisant vieno ar kito ryškesnio nukrypimo ideologinėms priešpriešoms. 1943
- [Tarptautinių žodžių, kilusių iš italų ir ispanų kalbų, pavyzdžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarptautiniu-zodziu-kilusiu-is-italu-ir-ispanu-kalbu-pavyzdziai/) - IŠ ITALŲ KALBOS Banditas, ~ė (it. bandito) - gaujos narys; ginkluotas plėšikas. Operetė (it. operetta) - komedijinio pobūdžio muzikinis-sceninis kūrinys, kuriame jungiamas dainavimas su šokiu ir kalbėjimu. Porcelianas (it. porcellana): 1. dirbtinai gaminama mineralinė masė iš aukštos rūšies molio (kaolino) su įvairiomis priemaišomis: kvarcu, kaulo špatu ir kt.; p. sunkiai lydomas, atsparus ugniai, nelaidus vandeniui
- [Tarptautinių žodžių, kilusių iš vokiečių ir prancūzų kalbų, pavyzdžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarptautiniu-zodziu-kilusiu-is-vokieciu-ir-prancuzu-kalbu-pavyzdziai/) - IŠ VOKIEČIŲ KALBOS Hantelis (1) (vok. Hantel) ntk. – sport. svarmuo. Streikas (vok. Streik) - kapitalistinėse šalyse – organizuotas darbininkų masinis darbo nutraukimas, keliant darbdaviams kokių reikalavimų; itališkasis s. – streiko forma, kai darbininkai, likdami įmonėse, iš dalies ar visiškai nutraukia darbą arba žymiai sulėtina jo tempus (toks streikas pirmą kartą pradėtas taikyti Italijoje). Šnapsas
- [Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tarptautiniu-zodziu-kilusiu-is-graiku-ir-lotynu-kalbu-pavyzdziai/) - IŠ GRAIKŲ KALBOS Aerofobija (1) (aero- +gr. phobos - baimė) - liguista baimė skersvėjo, vėjo, vėjo sūkurių, atvirų langų arba judėjimo ore – keltis liftu, skristi lėktuvu ir pan. Akrobatas, ~ė (2) (gr. akrobatēs): 1. cirko artistas ar sportininkas, kultivuojantis akrobatiką; 2. vikrus žmogus. Azotas (2) (a- + gr. zōō - gyvenu) - chem. cheminis
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (4 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-4-dalis/) - PROZA Taip, kaip kalbant apie publikuotą poeziją paminėti ją kūrę autoriai, taip pat yra autorių grupė, kuri „Ateityje“ spausdino noveles. Nuo 1943 metų sausio rodėsi Nelės Mazalaitės „Paukštelis erškėtyne“, „Ledai“, Liudo Dovydėno „Niekniekiai“, „Visagalis vergas“, „Gyvosios uolos“, A. Vilainio „Parduosiu pačią ir ratus“, „Šermenys be karsto“, „Trimitams bokšte gaudžiant“, „Iš beržų sula teka...“, Stepo Zobarsko
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (3 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-3-dalis/) - Iš kitų rašiusiųjų minėtini Leonas Narbutas, Algis Elmantas (Jonas Graičiūnas), E. Prielgauskaitė (Antanina Prielgauskienė // Klemensas Prielgauskas), D. Aukselytė, Vytautas Vasaris, Baltis (gal Julius Jonas Bielskis), Stella - Stasys Laucius Laucevičius. Kai kuriais atvejais, nelabai nesuprantama, kodėl buvo susigalvojami slapyvardžiai ir jais po vienu ar kitu eilėraščiu pasirašinėjama (Aukselytė, Plielgauskaitė), kai tekstai nebuvo politikuojantys, o
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (2 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-2-dalis/) - POEZIJA Negalima nepaminėti vienintelio J. Aisčio publikuoto eilėraščio „Prisikėlimas“. Be to, kad esame pripratę prie poeto dainiškosios lietuvių lyrikos tradicijos, čia dar vertėtų pažymėti neįprastą Aisčio kūrybai turinį. Eilėraštis pradedamas kiek netikėtu esamai situacijai žodžiu „PRISIKĖLEI“. Tai, be abejo, nepriklausomybės metų poezija, tačiau išspausdinta kitokiame istoriniame kontekste suskamba daugiaprasmiškai : Šviesiaplauki brolau, tavo žingsnius žegnoju
- [Literatūrinė kūryba dienraštyje "Ateitis"  (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturine-kuryba-dienrastyje-ateitis-1943-metu-pirmasis-pusmetis-1-dalis/) - Šiame straipsnyje pamėginta išsamiau aptarti dienraštyje „Ateitis“ Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu spausdintą literatūrinę kūrybą ir visa, kas susiję su ano meto kultūros plėtote (kai kada dėl gausaus spaudinių kiekio apsiribota tik sausio mėnesio publikacijomis). Vokiečių valdžiai uždarius Lietuvos aktyvistų fronto laikraštį „Į laisvę“, mažai žinomas, bet apsukrus ūkininkų spaudos žurnalistas Bronius Daunoras gavo leidimą leisti
- [PASTRAIPA - lietuvių kalbos pamoka 11 klasėje. Detalus planas. ](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pastraipa-lietuviu-kalbos-pamoka-11-klaseje-detalus-planas/) - Tema. Pastraipa. Tikslai: 1. gilintis žinias apie pastraipą; 2. lavintis skirti pastraipos struktūrines dalis; 3. mokytis kurti taisyklingos struktūros pastraipas. Tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, kūrybinė užduotis. Literatūra: 1. Nauckūnaitė Z. Tekso komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. – V., 2002. 2. Palubinskienė E. Pastraipa // Gimtasis žodis.
- [Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai - detalus lietuvių kalbos pamokos planas 5 klasei](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tikriniai-ir-bendriniai-daiktavardziai-detalus-lietuviu-kalbos-pamokos-planas-5-klasei/) - PAMOKOS METRIKA Tema. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai. Tikslai: 1. Gilinti mokinių žinias apie tikrinius ir bendrinius daiktavardžius. 2. Išmokyti rašyti tikrinius daiktavardžius. 3. Išaiškinti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes ir vartojimo sferą. Pamokos tipas. Mišri. Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, žaidimas. Literatūra: 1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
- [Literatūros kritika: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-kritika-funkciju-paradoksas-literaturos-teorijos-ir-literaturos-kritikos-santykis/) - Literatūros kritikos moksle esama tam tikro literatūros funkcijų paradokso. Kritikas, vertindamas, informuodamas, brėždamas ribas tarp kūrinių, „diktuodamas madas“ ir mokydamas skaitytoją vienaip ar kitaip suvokti literatūros kūrinį labai rizikuoja. Tarsi kalbėdamas daugumos vardu, kritikas niekada neišvengs subjektyvumo. Jis rizikuoja įvertinti kūrinį per mažai, arba pervertinti. Taip pat labai galimas dalykas, kad jis gali neatpažinti tai,
- [Literatūros kritika: jos prigimtis, bruožai, objektas, funkcijos / uždaviniai.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/literaturos-kritika-jos-prigimtis-bruozai-objektas-funkcijos-uzdaviniai/) - Vienos tiesos, kas yra kritika – mokslas / menas / kūryba – nėra. Zalatorius teigia, kad kritika – tai savotiška kūryba. „O kūrybos nei suplanuosi, nei reglamentuosi. Kai kam kritikos šišas gali užeiti trejiems metams, paskui praeiti. Ir nieko čia nuostabaus, niekas dėl to neturėtų įsivaryti komplekso.“ Kritika ir mokslas, ir menas, ir kūryba, o
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (6)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-6/) - Apibendrinant emocines būsenas džiaugsmą ir pyktį negalima pasakyti, kur žmoguje jos kaupiasi, tačiau kad jos yra be galo intensyvios, rodo į metaforas įeinantys veiksmažodžiai. Apie džiaugsmą dažniausiai sakoma: aptemdė, gėrė, išliejo, nuėmė, išrėkti, gniaužė, trykšti, sudrumsti, kilti, suskambėjo, išsitempė, užgulė. O pyktį apibūdina veiksmažodžiai išlieti, trypti, čiaumoti, prigesinti, kurstyti, kilti, trykšti, pašokti, rusenti, plykstelti, rusenti,
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-5/) - Kiek rečiau su pojūčiais siejama ir kita metafora DŽIAUGSMAS – SKONIS arba MAISTAS: "saldų vidinį džiaugsmą", "Pažinkite saldųjį kelio džiaugsmą.", "Kas ketina sudrumsti sotų gerovės džiaugsmą?", "Kaip patirti malonų ir saldų vidinį džiaugsmą?". Šią maisto semą galima dar išskleisti, įvardijant konkrečius dalykus, su kuriais siejasi džiaugsmas kaip maistas. Sakant, jog džiaugsmas yra saldus, iš karto
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-4/) - Lyginant šias dvi konceptualiąsias metaforas PYKTIS – UGNIS ir DŽIAUGSMAS – ne UGNIS, o DŽIAUGSMAS – ŠVIESA, tarsi įrodoma, kad lietuvių kalboje pyktis skirtingai nuo džiaugsmo yra suvokiamas kaip ilgai trunkanti emocinė būsena, savo intensyvumu ir ilgumu nustelbianti džiaugsmo jutimą, ir gal net yra aktualesnė, nes ne taip greitai praeinanti, kaip džiaugsmas. Tiek džiaugsmas, tiek
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-3/) - Tiek džiaugsmas, tiek pyktis lietuvių kalboje yra daugeliu atveju siejamas su viršumi - DŽIAUGSMAS – VIRŠUS: "Pajuto gerkle kylant kokį šiltą džiaugsmą, gerumą.", "Porelės, vieniems keliančios juoką ir džiaugsmą, kietiems – pipirai ir tulžis.", "žmonės kėlė nenumaldomą naivų džiaugsmą", ir PYKTIS – VIRŠUS: "Pajutau kylantį pyktį.", "Jautė iš Rolando trykštantį pyktį ir gniuždantį beviltiškumą.", "Atsisuka
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-2/) - Lietuvių kalboje „džiaugsmą“ linkstama sudaiktinti, paversti medžiaga. Jį galima matyti kaip ir bet kokį kitą tikrovės objektą: "Ryto džiaugsmą lyg kas nuėmė ranka.", "Pamilau graikų trykštantį džiaugsmą, kuris reiškėsi triukšmu.", "Krūtinėje gniaužė užmirštą vaikystės džiaugsmą ir šventės ilgesį.", "Kas ketina sudrumsti sotų gerovės džiaugsmą?" Lygiai taip pat sudaiktinamas esti ir pyktis: "Išliejęs pagiežą ir pyktį
- [Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dziaugsmo-ir-pykcio-metaforos-lietuviu-kalboje-1/) - Emocija – psichinis išgyvenimas, jausmas. Šis jausmas motyvuoja, organizuoja ir nukreipia suvokimą, mąstymą bei veiksmus reikiama linkme. „Emocijų ir kalbos santykis ypatingas, nes kalba išreiškiama tai, ko neįmanoma pamatyti plika akimi. Kalba apibrėžia emocijų esmę, nurodo panašumus ir skirtumus, t.y. siekia diferencijuoti tuos dalykus, kurie mūsų sąmonėje neturi aiškių ribų.“ Kognityvinė lingvistika kaip tik ir
- [Vytautė Žilinskaitė "Viso pasaulio tetos" - 7 klasės literatūros pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytaute-zilinskaite-viso-pasaulio-tetos-septintos-klases-literaturos-pamoka/) - Tema. Vytautė Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos“ Tikslai: lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus; ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją; lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija. Kabineto paruošimas. Prieš pamoką nuvaloma lenta, užrašoma joje pamokos
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (6)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-6/) - Aplankėme Šilelį, paslaugią, nuoširdžią meisterio žmoną. Tokie žmonės, kaip Adelė, artimi gamtai ir gimtosioms erdvėms, kupini susidomėjimo ir svetingumo, paprastai būna jaukiame gamtos prieglobstyje išauginti. Toks buvo ir V. Dautartas. Ir net tada, kai čia negyveno, apsilankydavo dažnai. Ir būdavo, kad atvažiuoja (ne bet kur – būtinai pas meisterį), nusiauna batus ir švysteli juos kampan,
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (5)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-5/) - Toks jau žmogus tas meistras ir jo žmona Morta... „Iš Domaičių čigonės nušlamsėjo sijonais pas meistrą Kurį. Darata kaip ir prisibijodama ėjo – Morta, žinoma, nieko, ją galima prišnekinti, bet meistras kartais kaip musę kandęs. Piktas kaip širšinas...“ Žmonės sąžiningi, ramūs, darbštūs, nieko nepridursi – ir šileliečių tarpe didžiai vertinami. Rašytojo V. Dautarto akimis žiūrint,
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (4)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-4/) - Vienas pagrindinių V. Dautarto kūrybos bruožų novelių romane „Senojo gluosnio pasaka“ – neišgalvoti neišgalvotų žmonių charakterio bruožai, jų buitis, elgsena, gyvenimo būdas. Du broliai ir jų kalnas – du Vlado Dautarto kūrybos akcentai - tai tikra. Tas kalnas – „gelbėjimosi valtis“ žiemos metu, kai visą kaimą ima gąsdinti plaukiantys grėsmingi ledo luitai, kai visos sodybos
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-3/) - Laikas – negailestingas dalykas, jei jį taip galima pavadinti. Jis keičia viską iš esmės, nesugrąžinamai, neatkuriamai, o į praeitį sugrįžtame tik knygų dėka. Tik va, laikas bejėgis pakeisti, koreguoti likimą: išliko iki šių dienų stipriausieji, to nusipelnę todėl, kad taip lėmė lemtis ir pats gyvenimas. Rašytojo kūrybos puslapiuose, kurie priglaudė Šilelį, pasiliko ir ten gyvenusių
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-2/) - „Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi.“ A. de Sent Egziuperi Žmogus – ne tas didis, kuris garsėja savo nuopelnais, aukštais postais, pasiektais rezultatais įvairiose srityse, bet didis tas, kas moka džiaugtis ir įvertinti tai, ką turi, tas, kas moka mylėti gamtą, aplinkinius ir pats save, kas nepamiršta nuoširdaus bendravimo, gyvenimo džiaugsmo, pilnatvės, tikrų jausmų. „Gamta
- [Vlado Dautarto kūrinių tipai ir prototipai (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vlado-dautarto-kuriniu-tipai-ir-prototipai-1/) - „Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną Dvarą Čystą vandenį savo ing Nemuną varo...“ S. Stanevičius Gyvenvietė, kur teka Nevėžis, kur kiurkso maži nameliukai ir stūkso mūrai, kur gamta žmones išmaitina ir gaubia ramybe, Šileliu vadinama. Čia gimė ir užaugo mūsų rašytojas žemietis Vladas Dautartas. Būdamas dar mažas, jis jau išsiskyrė iš visų Šilelio vaikų –
- [Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (4)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytauto-kubiliaus-literaturos-kritika-4/) - IŠVADOS „Tu turi galvoti ir rašyti kaip iki šiol. Nėra jokios perspektyvos. Bet juk nebūtų jokios perspektyvos, jei būtum tapęs kroviku. Čia bent dirbsi, o galgi ir atsivers langelis. Greičiausiai ne. Bet kažką naudinga gal ir galėsi padaryti.“ Regis, nuveikta išties labai daug ir naudingai. Už pasakytą tiesą buvo sumokėta tragiško dvilypumo kaina, bet tai,
- [Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytauto-kubiliaus-literaturos-kritika-3/) - Be polifoninio kalbėjimo, Kubiliaus kritikai būdingas ir parafrazuotas žodis, ornamentuotas tekstas bei neįprastų metaforų ar palyginimų gausa. Kaip pavyzdį galima imti atskirus sakinius ar net ištisą kritikos tekstą. Kubilius rašo: „Socialistinio realizmo draudžiamosios linijos uždarė meninį stebėjimą normalaus, net jaukaus gyvenimo skalėje: teka mėlyno upės, alsuoja auksiniais kviečiai laimingi kolūkiečiai statosi naujus namus, jaunimas laksto
- [Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytauto-kubiliaus-literaturos-kritika-2/) - KRITIKOS IR DIENORAŠČIO FRAGMENTŲ APTARIMAS Šiame straipsnyje bus bandoma apžvelgti V. Kubiliaus kaip kritiko asmenybę, kuri skleidžiasi straipsnių rinktinėje „Literatūra istorijos lūžyje“ ir autoriaus rašytame dienoraštyje, kuriame geriausiai matomos Kubiliaus nuostatos, jo išgyvenimai, užgriuvusios problemos ir istorijos peripetijos. Vytautas Kubilius – kritikas, kuris sovietmečiu pasirinko socialistinio realizmo metodui alternatyvią rašymo kryptį, t.y. hermeneutinę tradiciją, kurioje
- [Vytauto Kubiliaus literatūros kritika (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/vytauto-kubiliaus-literaturos-kritika-1/) - V. KUBILIAUS BIOGRAFIJOS FAKTAI Mokslininkas, kritikas, poetas ir eseistas Vytautas Kubilius gimė 1928 metų lapkričio 23 dieną Aukštadvario kaime. Mokėsi Vilkijos gimnazijoje, studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose lietuvių filologiją. Pasirinko lietuvių literatūros tyrinėtojo, puoselėtojo, skleidėjo dalią. 1952 metais Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, iki 2002 metų dirbo lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo
- [Moterys Kristijono Donelaičio "Metuose" (4)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moterys-kristijono-donelaicio-metuose-4/) - Pasibaigus rudeniui ir žiemai užslinkus, moterims tenka rūpintis jau kitais darbais. Kai vasaros metu yra netinginiaujama ir pasirūpinama linų sodinimu, tai ilgais žiemos vakarais yra susėdama verpti ir austi, nes gi kaip K. Donelaitis pabrėžia - toks „moterų būdas / Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia.“. „Metuose“ audimas ir verpimas yra be galo
- [Moterys Kristijono Donelaičio "Metuose" (3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moterys-kristijono-donelaicio-metuose-3/) - Vasarai pasirodžius, atsiranda nauji darbai, nauji rūpesčiai. Daržuose ir laukuose darbą dalinasi visi: vyrai, moterys, mergos su bernais, pratinami netinginiauti ir vaikai: 544 “Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana rodos, 545 Ir stulpai saulelės ant debesų prasiplatin. 546 Ką mums rūp Plaučiūns – tesižino jis supelėdams. 547 Bėkim skubinkimės greiti suvalyt vasaroją. (Iš „Vasaros
- [Moterys Kristijono Donelaičio "Metuose" (2)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moterys-kristijono-donelaicio-metuose-2/) - Visame kūrinyje pavaizduota apie 40 vyrų ir apie 20 moterų, tačiau „Metuose“ negvildenamos tokios problemos kaip šeimos sudarymas, neatskleidžiami vyro ir moters santykiai. Įdomu tai, kad vyrai poemoje veikia, kalba, dirba, o moterys tiesiog yra, egzistuoja. Apie jas vyrai tik pakalba, pamąsto, kaip jos turėtų išlaikyti būriškumo tradiciją (t.y. kaip turėtų rengtis, kaip valgius būriškai
- [Moterys Kristijono Donelaičio "Metuose" (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/moterys-kristijono-donelaicio-metuose-1/) - “Donelaitis, nors išaugo iš savo meto gyvenimo ir kultūrinės aplinkos, bet nustelbė visus pirmtakus, tapo pirmuoju lietuvių grožinės literatūros klasiku.“ Tokį Kristijono Donelaičio įėjimą į epochos dvasią lėmė trys priežastys. Pirma, rašytojo gyvenamuoju laikotarpiu Prūsijoje monarchai panorę ištirti valstybės pakraščius, ieškojo žmonių ir siūlė rašyti istorijas, kas ir buvo daroma. Jose, žinoma, atsispindėjo papročiai ir
- [Eilėdarų rūšys (3)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/eiledaru-rusys-3/) - SINKOPIS Yra tarpinis variantas tarp klasikinės silabotonikos ir verlibro. Metrinis pagrindas – dėsningas kirčio kitimas eilutėje. Nuo silabotonikos sinkopį skiria tarpkirtiniai intervalai, pasitaikantis lagoedas (metro kitimas eilutės viduryje), varijuojančios klauzulės. VERLIBRAS Tai pati moderniausia ir laisviausia eilėdara, kuri neturi vieningo metrinio pagrindo. Yra 6 verlibro tipai: 1) intonacinis – melodinis (eilutės derinamos pagal sakinio struktūrą)
- [Eilėdarų rūšys (1)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/eiledaru-rusys-1/) - LIAUDIES DAINŲ EILĖDARA. Jos metrinis pagrindas – meniškumas, t.y. kirčio ir skiemens skaičiaus priklausymas nuo melodijos. Pačiose seniausiose dainose vyraujantis principas buvo melodinis, o 17 a. pr. atsiranda skiemenų skaičiaus bruožai. 19 a. pr. atsiranda kirčio principas. ANTIKINĖ EILĖDARA. Metrinis pagrindas – tariamo skiemens trukmė ( dėsninga trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kaita eilutėse). Ši eilėdara
- [Eilėdara](https://lietuviukalbairliteratura.lt/eiledara/) - Nuo poezijos gyvavimo pradžios susiformavo daug eilėdarų. Jos susiklostė pagal tris principus: 1. skiemens kirtį (dėsningą kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitą eilutėse) 2. pagal skiemens trukmę (dėsningą trumpųjų - ilgųjų skiemenų kaitą eilutėje) 3. pagal skiemenų skaičių. Tautos laikėsi šių principų priklausomai nuo jų kalbos prigimties ir literatūros mados. Todėl eilėdarų sistemos skirstomos į 2
- [Fonografija (III dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/fonografija-3/)
- [Fonografija (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/fonografija-2/) - Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų rašto. Vartotas Arabijoje, Sinajuje ir Jordanijoje. RUNOS. Jos buvo naudojamos Šiaurės Vakarų Europoje, daugiausia Skandinavijoje
- [Fonografija (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/fonografija-i-dalis/) - FONOGRAFIJA - tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus - skiemenį, fonemas. Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. -->
- [Ideografija (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ideografija-ii-dalis/) - Korėjiečių hieroglifų pavyzdys: Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. Raštmenys buvo naudojami sen. Egipte. ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir demotišku raštu. Rosetos akmuo dabar yra eksponuojamas muziejuje Britanijoje. Japonų raštmenys. Jie naudojami dar
- [Ideografija (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ideografija-i-dalis/) - IDEOGRAFIJA - tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Egiptiečių, šumerų ir kinų ideogramų pavyzdžiai: Šumerų raštas buvo naudojamas P. Mesopotamijoje, senovės Egipte. Hetitų ideogramos naudotos II tūkstantmetyje pr. Kr. Jų raštą iššifravo Groznas. Tokio pobūdžio raštas naudotas Mažojoje Azijoje, kur šiandien yra Turkija. Tai seniausio kinų rašto pavyzdys. Šis raštas vartotas
- [Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/piktografija-ir-daiktinis-rastas-ii-dalis/) - Valiulio akmuo buvo rastas Karališkių kaimo miške. Jis yra siejamas su saulės kultu. 1. Mesopotamijoje, Altajuje rasta piktograma vaizduoja vežimus. 2. Tian Šajuje taip atrodė ugnies garbinimas. 1. Priešistoriniai schematiniai atvaizdai rasti Kalifornijoje buvo naudojami ir Š. Amerikoje. 2. Nuzulinti akmenys rasti pietų Prancūzijoje. 3. Geometriniai ženklai ant akmenų rasti Ispanijoje. 4. Priešistoriniai geometriniai ženklai
- [Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/piktografija-ir-daiktinis-rastas-i-dalis/) - PIKTOGRAFIJA - tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys. Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas - daiktaraštis. Daiktaraštis - tai mintis, išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai. LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir
- [Ugnies semantika Vytauto Mačernio poezijoje (I dalis)](https://lietuviukalbairliteratura.lt/ugnies-semantika-vytauto-macernio-poezijoje-i-dalis/) - Ugnis – viena iš gamtos stichijų. Panašiai ugnį apibrėžia ir „Naujasis simbolių žodynas“: „Ugnis, tariamai gyva, naikinanti, šildanti ir skleidžianti šviesą stichija, galinti sukelti skausmą ir atnešti mirtį.“ Tačiau simbolikoje ugnis turi ne tik neigiamą reikšmę, ji paprastai yra dvilypės prigimties. Ugnis gali būti ir šventasis namų židinio simbolis, kuris simbolizuoja įkvėpimą ir Šventąją dvasią,
- [Fonika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/fonika/) - Poetinėje kalboje žodis nustoja būti vien tik neutralus ženklas. Jis veikia ir savo garsiniu pavidalu. Meninėje kalboje jis virsta juntama realybe. Speciali eiliuotos kalbos sritis – fonika. Ji tyrinėja garsinę eilėraščio formą – garsyną, jo rūšis. Garsyno meninis sutvarkymas vadinamas eilėraščio fonizavimu. Fonizavimo tipai ir priemonės. Poetinės kalbos skambumo pamatas – garsų pasikartojimai. Vienų eilėraščių
- [Simbolis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/simbolis/) - Simbolis – (sutartinis ženklas) yra daikto, reiškinio pavadinimo pakeitimas sąlyginiu ženklu, kuo nors primenančiu aptariamąjį (rytas – gyvenimo pradžios, džiugios vilties, naktis – mirties, ledas – nelaisvės simbolis). Lietuvių lyrika nemažai simbolių perėmė iš liaudies dainų. Tai daugiausiai vienaprasmiai simboliai. Simbolinę prasmę gali įgyti bet kuri poetinė figūra: metafora, alegorija, palyginimas ar net epitetas. Simbolis
- [Alegorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/alegorija/) - Alegorija – tai metaforai artimas tropas, jos atmaina. Ji gimininga simboliui, tik yra išplėtota. Tai yra tam tikras motyvas, frazė, kuris be teksto prasmės turi ir (individualią) savarankišką kito konteksto prasmę. Paprastai ja sąlygiškai apibūdinami reiškiniai, ypatybės. Pavyzdžiui, taiką žymi baltas balandis, teisingumą – moteris užrištomis akimis su svarstyklėmis rankose ir pan. (Arba: „Laikas byra
- [Metafora ir metonimija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/metafora-ir-metonimija/) - Žodžio reikšmės perkėlimas – tai vienas žodžio naujos prasmės įgijimo būdų: tiesioginė žodžio reikšmė perkeliama kitam reiškiniui ar daiktui pavadinti. Žodžiai pavartoti perkeltine reikšme, vadinamas tropais. Tropas – tai motyvas, susidarantis iš perkeltinės prasmės ir turintis pamatą tiesioginiame pasakyme. Žodžio reikšmės perkėlimas galimas dviem būdais: a) metaforiškai (Mėlynos sutemos verpia sapnus. – Nėris. S.) b)
- [Dialogo analizė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/dialogo-analize/) - Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi glaudžiai susijusios replikos – stimulas ir reakcija. Jos paprastai yra kuriamos skirtingų pašnekovų (adresanto ir adresato). Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, kuris yra baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka (kalbėjimo žingsnis gali būti išreikštas ir neverbaline kalba). L. Vilkienė ištyrusi V. Bubnio romaną „Svečias“, rado ir aprašė tokius
- [Publicistinio stiliaus ekspresyviųjų antraščių aprašas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/publicistinio-stiliaus-ekspresyviuju-antrasciu-aprasas/) - Publicistinis stilius iš kitų stilių išskiriamas remiantis vartojimo sfera ir kalbos funkcijomis. Pagrindinė vartojimo sfera yra periodinė spauda, kurioje realizuojamas publicistikos tikslas ir funkcijos. Publicistikos tikslas – ne perteikti faktus, bet įtikinti, atitinkamai nuteikti adresatą, todėl šiame stiliuje realizuojamos dvi pagrindinės kalbos funkcijos – komunikatyvinė (pranešimo arba informacijos) ir ekspresinė (poveikio). Laikraščio, radijo ar televizijos
- [Pasaulio modelis Arno Ališausko eilėraščių knygoje "Prisukama karalystė" ](https://lietuviukalbairliteratura.lt/pasaulio-modelis-arno-alisausko-eilerasciu-knygoje-prisukama-karalyste-anotacija/) - Tekstas byloja apie šiuolaikinį „išsidirbinėjantį“ pasaulį, kuriame galynėjasi dvi stichijos: vanduo ir ugnis. Potvyniai ir atoslūgiai naikina visa, kas sena, ir ant pelenų bei griuvėsių kuria naują pasaulį. Jame pasigendama tikrumo ir prasmės, kyla ironiška neviltis ir tragizmo pojūtis. „Danguje spurda žuvys“, „miestas virto griuvėsiais“, o iš gelmių į krantą genama praeitis – pergamentas. Nauja
- [Populiarioji literatūra. Meilės romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/populiarioji-literatura-meiles-romanas/) - Meilės romanas, kurio ištakos siekia antiką, populiarus išlieka ir šiomis dienomis. Pasak Elenos de Strozzi, „Galbūt pasakojimas apie Asirijos karaliaus Nino meilę Semiramidei, sukurtas I a. pr. Kr., ir yra pirmas meilės romanas.“ Meilės tema, būdama sena kaip pasaulis, pasiekia amžinybės aukštumas ir tampa nemari, kai apie tai parašoma istorija. Susidaro įspūdis, kad meilės literatūra

## Puslapiai

- [RSS](https://lietuviukalbairliteratura.lt/rss-2/) - Čia galite užsisakyti tinklaraščio naujienų RSS arba užsiprenumeruoti naujienas į savo elektroninį paštą. Kodėl verta užsisakyti RSS? Naujienų RSS galite užsisakyti paspausdami ant paveikslėlio arba įvesdami savo elektroninį paštą dešinėje. Jei jus domina tik tam tikros naujienos, galite užsisakyti konkrečios kategorijos RSS srautą: Literatūra Kalba Pedagogika Pamokų planai Pagalba mokiniui
- [Kontaktai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/kontaktai/) - Klausimus ir pasiūlymus visada galite siųsti elektroniniu paštu
- [Reklama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/reklama/) - Keičiuosi reklaminiais skydeliais ir nuorodomis su kitais tinklalapiais. Jei jūs norėtumėte matyti savo reklamą šioje svetainėje, atsiųskite man savo reklamos kodą. O šį reklamos kodą įsidėkite savo tinklalapyje:
- [Turinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/turinys/) - Čia visi [cartotalposts] straipsniai: [cleanarchivesreloaded]
- [Apie](https://lietuviukalbairliteratura.lt/about/) - Tinklaraštis Lietuvių kalba ir literatūra skirtas visiems besidomintiems kalba ir literatūra.

## Kategorijos

- [Literatūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/category/literatura/)
- [Kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/category/kalba/)
- [Pedagogika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/category/pedagogika/)
- [Pamokų planai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/category/pamoku-planai/)
- [Pagalba mokiniui](https://lietuviukalbairliteratura.lt/category/pagalba-mokiniui/)

## Žymos

- [analizės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/analizes/)
- [anotacijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anotacijos/)
- [tyrimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tyrimas/)
- [Metafora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metafora/)
- [tropas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tropas/)
- [metonimija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metonimija/)
- [alegorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alegorija/)
- [simbolis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/simbolis/)
- [stilius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stilius/)
- [antraštė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antraste/)
- [publicistika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/publicistika/)
- [fonika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fonika/)
- [instrumentacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/instrumentacija/)
- [rimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rimas/)
- [metras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metras/)
- [ugnis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ugnis/)
- [piktografija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/piktografija/)
- [daiktinis raštas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daiktinis-rastas/)
- [spauda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/spauda/)
- [Ateitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ateitis/)
- [dienrastis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dienrastis/)
- [5 klasė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/5-klase/)
- [daiktavardis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daiktavardis/)
- [tikrinis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tikrinis/)
- [literatūros kritika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/literaturos-kritika/)
- [kritikas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kritikas/)
- [komunikacinė funkcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/komunikacine-funkcija/)
- [didaktinė f-ja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/didaktine-f-ja/)
- [vertinimo f-ja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vertinimo-f-ja/)
- [selektyvinė f-ja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/selektyvine-f-ja/)
- [informacinė f-ja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/informacine-f-ja/)
- [funkcijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/funkcijos/)
- [literatūros teorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/literaturos-teorija/)
- [pastraipa](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pastraipa/)
- [kalbos pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalbos-pamoka/)
- [11 klasė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/11-klase/)
- [pastraipos dalys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pastraipos-dalys/)
- [teiginys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/teiginys/)
- [aiškinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aiskinimas/)
- [apibendrinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apibendrinimas/)
- [kotynų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kotynu-kalba/)
- [graikų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/graiku-kalba/)
- [pavyzdys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pavyzdys/)
- [anglų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anglu-kalba/)
- [rusų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rusu-kalba/)
- [tarptautiniai žodžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tarptautiniai-zodziai/)
- [vokiečių kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vokieciu-kalba/)
- [prancūzų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prancuzu-kalba/)
- [zodžių kilmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodziu-kilme/)
- [italų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/italu-kalba/)
- [ispanų kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ispanu-kalba/)
- [antonimai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antonimai/)
- [būdvardis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/budvardis/)
- [prieveiksmis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prieveiksmis/)
- [veiksmažodis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veiksmazodis/)
- [poezija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/poezija/)
- [silabotoninė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/silabotonine/)
- [silabinė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/silabine/)
- [analizė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/analize/)
- [Motiejus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/motiejus/)
- [Valančius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/valancius/)
- [Palangos Juzė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/palangos-juze/)
- [7 klasė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/7-klase/)
- [Odė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ode/)
- [džiaugsmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dziaugsmas/)
- [recenzija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/recenzija/)
- [Jurga Ivanauskaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jurga-ivanauskaite/)
- [mirtis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mirtis/)
- [meilė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/meile/)
- [romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/romanas/)
- [stereotipas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stereotipas/)
- [paraliteratūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paraliteratura/)
- [Kubilius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kubilius/)
- [Barbara Cartland](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/barbara-cartland/)
- [melodrama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/melodrama/)
- [archetipas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/archetipas/)
- [pasaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasaka/)
- [serialas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/serialas/)
- [melagė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/melage/)
- [detektyvas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/detektyvas/)
- [Prancūziškas romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prancuziskas-romanas/)
- [Ina Pukelytė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ina-pukelyte/)
- [Daiva Vaitkevičiūtė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daiva-vaitkeviciute/)
- [erotika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/erotika/)
- [žudikas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zudikas/)
- [pasimatymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasimatymas/)
- [Petkevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/petkevicius/)
- [Birbyzas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/birbyzas/)
- [reptilija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reptilija/)
- [Kazys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazys/)
- [Saja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/saja/)
- [remarka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/remarka/)
- [dalyvis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dalyvis/)
- [rūšis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rusis/)
- [neveikiamasis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/neveikiamasis/)
- [lietuvių kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviu-kalba/)
- [gramatika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gramatika/)
- [požymiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pozymiai/)
- [veikiamasis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veikiamasis/)
- [reikiamybės dalyvis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reikiamybes-dalyvis/)
- [linksniavimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/linksniavimas/)
- [rašyba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rasyba/)
- [daryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daryba/)
- [žurnalas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zurnalas/)
- [1932 m.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/1932-m/)
- [kultūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kultura/)
- [Lietuva](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuva/)
- [tarpukaris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tarpukaris/)
- [ekonomika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekonomika/)
- [knygos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/knygos/)
- [teatras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/teatras/)
- [mokslas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mokslas/)
- [sportas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sportas/)
- [kelionės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/keliones/)
- [jaunimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jaunimas/)
- [auklėjimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/auklejimas/)
- [švietimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/svietimas/)
- [vietovės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vietoves/)
- [Urugvajus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/urugvajus/)
- [moterys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/moterys/)
- [veiksmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veiksmas/)
- [abstraktas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/abstraktas/)
- [pavadinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pavadinimas/)
- [priesagos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/priesagos/)
- [rezultatas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rezultatas/)
- [kuopinis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kuopinis/)
- [lyties skirtumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lyties-skirtumas/)
- [kilmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kilme/)
- [priklausymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/priklausymas/)
- [vardažodis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vardazodis/)
- [ypatybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ypatybe/)
- [deminutyvas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/deminutyvas/)
- [šventė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/svente/)
- [vieta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vieta/)
- [įrankis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/irankis/)
- [veikėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veikejas/)
- [Didaktika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/didaktika/)
- [modernizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/modernizmas/)
- [tradicija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tradicija/)
- [realizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/realizmas/)
- [natūralizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/naturalizmas/)
- [Trečias frontas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/trecias-frontas/)
- [Keturi Vėjai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/keturi-vejai/)
- [Bodleras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bodleras/)
- [proza](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/proza/)
- [pasakotojas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasakotojas/)
- [fabula](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fabula/)
- [siužetas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/siuzetas/)
- [veikėjai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veikejai/)
- [laikas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/laikas/)
- [erdvė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/erdve/)
- [tema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tema/)
- [problema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/problema/)
- [mokykla](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mokykla/)
- [metodai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metodai/)
- [dokumentai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dokumentai/)
- [ugdymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ugdymas/)
- [standartai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/standartai/)
- [programos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/programos/)
- [išsilavinimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/issilavinimas/)
- [įstatymai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/istatymai/)
- [skyrybos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skyrybos/)
- [Violeta Šoblinskaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/violeta-soblinskaite/)
- [Giedra Radvilavičiūtė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/giedra-radvilaviciute/)
- [santuoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/santuoka/)
- [Skyrybų kambariai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skyrybu-kambariai/)
- [Suplanuotos akimirkos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/suplanuotos-akimirkos/)
- [kirtis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kirtis/)
- [priegaidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/priegaide/)
- [kirčiavimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kirciavimas/)
- [skiemuo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skiemuo/)
- [tvirtagalis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tvirtagalis/)
- [tvirtapradis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tvirtapradis/)
- [pamoka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pamoka/)
- [autorius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/autorius/)
- [paveikslas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paveikslas/)
- [J. Aputis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/j-aputis/)
- [K. Saja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/k-saja/)
- [B. Vilimaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/b-vilimaite/)
- [apsakymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apsakymas/)
- [Rėjus Bredberis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rejus-bredberis/)
- [kosmonautas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kosmonautas/)
- [esė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ese/)
- [reklama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reklama/)
- [Gutenbergas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gutenbergas/)
- [pirkėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pirkejas/)
- [informacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/informacija/)
- [Šatrijos Ragana](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/satrijos-ragana/)
- [Žemaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zemaite/)
- [Povilas Vyšinskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/povilas-vysinskis/)
- [Sename dvare](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sename-dvare/)
- [Jonas Biliūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-biliunas/)
- [kūryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kuryba/)
- [Žakas Derrida](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zakas-derrida/)
- [Dekonstrukcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dekonstrukcija/)
- [DIfference](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/difference/)
- [filosofija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/filosofija/)
- [postmodernizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/postmodernizmas/)
- [Jurgutienė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jurgutiene/)
- [gramatologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gramatologija/)
- [eilėraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/eilerastis/)
- [istorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/istorija/)
- [kritika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kritika/)
- [bibliografija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bibliografija/)
- [tekstologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tekstologija/)
- [adresatas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/adresatas/)
- [menas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/menas/)
- [antika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antika/)
- [tekstas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tekstas/)
- [estetika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/estetika/)
- [dailė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daile/)
- [postmodrnizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/postmodrnizmas/)
- [Vladimiras Proppas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vladimiras-proppas/)
- [Jonas Avyžius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-avyzius/)
- [funkcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/funkcija/)
- [metodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metodas/)
- [Lotmanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lotmanas/)
- [Bachtinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bachtinas/)
- [karnavalizacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karnavalizacija/)
- [tipologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tipologija/)
- [skandalas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skandalas/)
- [Dostojevskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dostojevskis/)
- [renginys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/renginys/)
- [planas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/planas/)
- [Valentino diena](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/valentino-diena/)
- [Alfavilnius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alfavilnius/)
- [kibertekstas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kibertekstas/)
- [sputnikas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sputnikas/)
- [ergodiškumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ergodiskumas/)
- [V. Klimašauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/v-klimasauskas/)
- [hipertekstas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hipertekstas/)
- [technologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/technologija/)
- [Aarsephas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aarsephas/)
- [Marshallas McLuhanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/marshallas-mcluhanas/)
- [kiborgas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kiborgas/)
- [simuliakrai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/simuliakrai/)
- [laiškai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/laiskai/)
- [dienoraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dienorastis/)
- [Jeanas Baudrillard’as](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jeanas-baudrillard’as/)
- [šūkis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sukis/)
- [Skirgaila](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skirgaila/)
- [V. Krėvė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/v-kreve/)
- [drama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/drama/)
- [žodžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodziai/)
- [vediniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vediniai/)
- [dariniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dariniai/)
- [skaitymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skaitymas/)
- [anketa](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anketa/)
- [Pedagigika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pedagigika/)
- [Albinas Liaugmanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/albinas-liaugmanas/)
- [demokratija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/demokratija/)
- [tauta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tauta/)
- [mokymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mokymas/)
- [aplinkybės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aplinkybes/)
- [referencija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/referencija/)
- [Antanas Škėma](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-skema/)
- [Balta drobulė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/balta-drobule/)
- [kohezija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kohezija/)
- [siejimo priemonės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/siejimo-priemones/)
- [lingvistika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lingvistika/)
- [Albertas Rosinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/albertas-rosinas/)
- [Zita Alaunienės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zita-alaunienes/)
- [Sakinių siejimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sakiniu-siejimas/)
- [Vida Remeikytė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vida-remeikyte/)
- [elipsė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elipse/)
- [substitucija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/substitucija/)
- [konjunkcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/konjunkcija/)
- [modernumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/modernumas/)
- [testas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/testas/)
- [10 klasė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/10-klase/)
- [Kliudžiau](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kliudziau/)
- [Bitė Vilimaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bite-vilimaite/)
- [Pusryčiai ant žolės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pusryciai-ant-zoles/)
- [novelė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/novele/)
- [užuomazga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/uzuomazga/)
- [atomazga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/atomazga/)
- [kulminacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kulminacija/)
- [Algimantas Mackus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/algimantas-mackus/)
- [Chapel B](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/chapel-b/)
- [Neornamentuota kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/neornamentuota-kalba/)
- [išeivija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/iseivija/)
- [Dievas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dievas/)
- [egzodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/egzodas/)
- [žmogus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zmogus/)
- [Sigitas Parulskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sigitas-parulskis/)
- [Mirusiųjų](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mirusiuju/)
- [Mortui sepulti sint](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mortui-sepulti-sint/)
- [egzistencija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/egzistencija/)
- [literatūta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/literatuta/)
- [1943 m.](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/1943-m/)
- [Juozas Tumas - Vaižgantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/juozas-tumas-vaizgantas/)
- [figūros](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/figuros/)
- [pasakojimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasakojimas/)
- [mitologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mitologija/)
- [Gaja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gaja/)
- [Erotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/erotas/)
- [mitas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mitas/)
- [Afroditė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/afrodite/)
- [Hefaistas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hefaistas/)
- [Amūras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/amuras/)
- [chaosas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/chaosas/)
- [Olimpas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/olimpas/)
- [Kronas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kronas/)
- [Tartaras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tartaras/)
- [Dzeusas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeusas/)
- [Hera](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hera/)
- [Poseidonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/poseidonas/)
- [Demetra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/demetra/)
- [Hestija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hestija/)
- [Arėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/arejas/)
- [Apolonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apolonas/)
- [Artemidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/artemide/)
- [Atėnė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/atene/)
- [Hermis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hermis/)
- [Pegasas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pegasas/)
- [Tesmoforos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tesmoforos/)
- [Kipridė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kipride/)
- [Uranas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/uranas/)
- [Paladė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/palade/)
- [Minerva](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/minerva/)
- [Polimetidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/polimetide/)
- [Febas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/febas/)
- [Jupiteris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jupiteris/)
- [Latonė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/latone/)
- [Pandora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pandora/)
- [Dionizas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dionizas/)
- [Bachas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bachas/)
- [Persefonė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/persefone/)
- [Hadas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hadas/)
- [Odisėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/odisejas/)
- [Enėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/enejas/)
- [epas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epas/)
- [Iliada](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/iliada/)
- [Odisėja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/odiseja/)
- [Homeras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/homeras/)
- [rapsodai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rapsodai/)
- [aoidai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aoidai/)
- [kompozicija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kompozicija/)
- [epitetai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epitetai/)
- [eilėdara](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/eiledara/)
- [Velykinė nuodėmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/velykine-nuodeme/)
- [Nebylys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nebylys/)
- [Hesiodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hesiodas/)
- [Teogonija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/teogonija/)
- [lyrika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lyrika/)
- [jambas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jambas/)
- [elegija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elegija/)
- [melika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/melika/)
- [Sapfo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sapfo/)
- [Alkajas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alkajas/)
- [epitalama](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epitalama/)
- [solinė daina](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/soline-daina/)
- [graikai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/graikai/)
- [klasikinis periodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/klasikinis-periodas/)
- [Aristotelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aristotelis/)
- [tragedija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tragedija/)
- [antikinis teatras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antikinis-teatras/)
- [archantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/archantas/)
- [cenzūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/cenzura/)
- [prologas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prologas/)
- [orchestra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/orchestra/)
- [skėnė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skene/)
- [žydai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zydai/)
- [anekdotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anekdotas/)
- [frazeologizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/frazeologizmas/)
- [tautosaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tautosaka/)
- [religija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/religija/)
- [papročiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paprociai/)
- [čigonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/cigonas/)
- [vokiečiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vokieciai/)
- [kanekdotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kanekdotas/)
- [rusas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rusas/)
- [gudas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gudas/)
- [rusai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rusai/)
- [gudai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gudai/)
- [diskursas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/diskursas/)
- [pokalbis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pokalbis/)
- [komedija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/komedija/)
- [senoji komedija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/senoji-komedija/)
- [žanrai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zanrai/)
- [Vanda Juknaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vanda-juknaite/)
- [Stiklo šalis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stiklo-salis/)
- [Miekė Bal](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mieke-bal/)
- [naratyvas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/naratyvas/)
- [struktūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/struktura/)
- [individualizacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/individualizacija/)
- [klasicizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/klasicizmas/)
- [romantizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/romantizmas/)
- [ekokritika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekokritika/)
- [ekotekstas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekotekstas/)
- [gamta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gamta/)
- [ekologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekologija/)
- [Baltuojant ievoms](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/baltuojant-ievoms/)
- [Robertas Keturakis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/robertas-keturakis/)
- [ir niekad vėlai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ir-niekad-velai/)
- [ekologijja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekologijja/)
- [Ahasferas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ahasferas/)
- [Pavymui išeinančio ežero](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pavymui-iseinancio-ezero/)
- [Violeta Kelertienė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/violeta-kelertiene/)
- [feminizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/feminizmas/)
- [poskolonializmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/poskolonializmas/)
- [Romualdas Granauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/romualdas-granauskas/)
- [Juozas Aputis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/juozas-aputis/)
- [Ričardas Gavelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ricardas-gavelis/)
- [legenda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/legenda/)
- [folkloras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/folkloras/)
- [Agasveras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/agasveras/)
- [Jėzus Kristus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jezus-kristus/)
- [amžinasis žydas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/amzinasis-zydas/)
- [Baidyklė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/baidykle/)
- [įžanga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/izanga/)
- [reklamos tekstas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reklamos-tekstas/)
- [Krikščioniškoji legenda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/krikscioniskoji-legenda/)
- [lemtis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lemtis/)
- [likimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/likimas/)
- [refleksijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/refleksijos/)
- [būtis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/butis/)
- [Philippe Ariesas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/philippe-ariesas/)
- [Arūnas Sverdiolas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/arunas-sverdiolas/)
- [Vytautas Kubilius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vytautas-kubilius/)
- [Kęstutis Nastopka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kestutis-nastopka/)
- [Valentinas Sventickas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/valentinas-sventickas/)
- [Donatas Sauka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/donatas-sauka/)
- [Alfonsas Maldonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alfonsas-maldonis/)
- [Rytas vakaras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rytas-vakaras/)
- [Rugiaveidė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rugiaveide/)
- [akimirka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/akimirka/)
- [buitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/buitis/)
- [Kalkakmenio burė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalkakmenio-bure/)
- [Viktorija Daujotytė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viktorija-daujotyte/)
- [Sigitas Geda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sigitas-geda/)
- [Kazys Bradūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazys-bradunas/)
- [Alfonsas Nyka - Niliūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alfonsas-nyka-niliunas/)
- [Henrikas Nagys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/henrikas-nagys/)
- [žemininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zemininkai/)
- [Pulgis Andriušis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pulgis-andriusis/)
- [Anoj pusėj ežero](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anoj-pusej-ezero/)
- [novelės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/noveles/)
- [Jacques Derrida](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jacques-derrida/)
- [Saussure](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/saussure/)
- [Apie gramatologiją](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apie-gramatologija/)
- [raštas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rastas/)
- [ženklas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zenklas/)
- [signifikantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/signifikantas/)
- [Logosas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/logosas/)
- [Hėgelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hegelis/)
- [žodis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodis/)
- [kalbotyra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalbotyra/)
- [pėdsakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pedsakas/)
- [archiraštas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/archirastas/)
- [vaikų literatūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vaiku-literatura/)
- [psichologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/psichologija/)
- [stilizacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stilizacija/)
- [imitacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/imitacija/)
- [modernizacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/modernizacija/)
- [nonsensas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nonsensas/)
- [Kazys Saja](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazys-saja/)
- [Vytautė Žilinskaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vytaute-zilinskaite/)
- [Astrida Lindgren](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/astrida-lindgren/)
- [Vytautas Petkevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vytautas-petkevicius/)
- [Kristianas Andersenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kristianas-andersenas/)
- [vestuvės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vestuves/)
- [Anastazija Belazaraitė - Kučinskienė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anastazija-belazaraite-kucinskiene/)
- [audimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/audimas/)
- [verpimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/verpimas/)
- [dainos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dainos/)
- [audomas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/audomas/)
- [Komenskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/komenskis/)
- [Fėjų pasakos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/feju-pasakos/)
- [Madam d‘Aulnoy](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/madam-d‘aulnoy/)
- [žaidimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zaidimas/)
- [ironija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ironija/)
- [Šarlis Pero](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sarlis-pero/)
- [Raudonkepuraitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/raudonkepuraite/)
- [Miegančioji gražuolė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/miegancioji-grazuole/)
- [Pelenė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pelene/)
- [Danielis Defo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/danielis-defo/)
- [Džonatanas Sviftas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzonatanas-sviftas/)
- [Guliverio kelionės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/guliverio-keliones/)
- [Robinzonas Kruzas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/robinzonas-kruzas/)
- [Rudolfas Erikas Raspė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rudolfas-erikas-raspe/)
- [Gotfrydas Augustas Biurgeris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gotfrydas-augustas-biurgeris/)
- [Barono Miunhauzeno nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/barono-miunhauzeno-nuotykiai/)
- [egzotizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/egzotizmas/)
- [vaikystė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vaikyste/)
- [8 klasė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/8-klase/)
- [Broliai Grimai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/broliai-grimai/)
- [Amadėjus Hofmanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/amadejus-hofmanas/)
- [Viktoras Hugo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viktoras-hugo/)
- [Aleksandras Diuma](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aleksandras-diuma/)
- [Hansas Kristijanas Andersenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hansas-kristijanas-andersenas/)
- [Valteris Skotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/valteris-skotas/)
- [Aleksandras Puškinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aleksandras-puskinas/)
- [Antonijus Pogorelskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antonijus-pogorelskis/)
- [Spragtukas ir Pelių karalius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/spragtukas-ir-peliu-karalius/)
- [Aukso puodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aukso-puodas/)
- [fantazija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fantazija/)
- [Vilhelmas Haufas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vilhelmas-haufas/)
- [nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nuotykiai/)
- [Aivenhas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aivenhas/)
- [Puritonai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/puritonai/)
- [Trys muškietininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/trys-muskietininkai/)
- [Karalienė Margo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karaliene-margo/)
- [Grafas Montekristas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/grafas-montekristas/)
- [Džeimsas Kuperis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeimsas-kuperis/)
- [Paskutinis mohikanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paskutinis-mohikanas/)
- [dramatizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dramatizmas/)
- [Spartakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/spartakas/)
- [Rafaelis Džovanjolis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rafaelis-dzovanjolis/)
- [Etelė Lilijana Voinič](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/etele-lilijana-voinic/)
- [nuotykinė literatūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nuotykine-literatura/)
- [intriga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/intriga/)
- [Karlas Majus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karlas-majus/)
- [Vinetu](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vinetu/)
- [Henris Raideris Hagardas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/henris-raideris-hagardas/)
- [Luji Andre Busenaras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/luji-andre-busenaras/)
- [Deimantų grobikai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/deimantu-grobikai/)
- [Karaliaus Saliamono kasyklos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karaliaus-saliamono-kasyklos/)
- [Tomas Main Ridas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tomas-main-ridas/)
- [avantiūrinis romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/avantiurinis-romanas/)
- [Raitelis be galvos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/raitelis-be-galvos/)
- [Robertas Luisas Stivensonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/robertas-luisas-stivensonas/)
- [Lobių sala](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lobiu-sala/)
- [kelionė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kelione/)
- [Achilo kulnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/achilo-kulnas/)
- [Ariadnės siūlas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ariadnes-siulas/)
- [Ikaro skrydis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ikaro-skrydis/)
- [Pandoros skrynia](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pandoros-skrynia/)
- [Prometėjo ugnis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prometejo-ugnis/)
- [Sizifo darbas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sizifo-darbas/)
- [Vyšnios](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vysnios/)
- [Arnas Ališauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/arnas-alisauskas/)
- [Prisukama karalystė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prisukama-karalyste/)
- [vanduo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vanduo/)
- [Su peteliške ant lūpų](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/su-peteliske-ant-lupu/)
- [apysaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apysaka/)
- [leksika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/leksika/)
- [sintaksė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sintakse/)
- [stimulas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stimulas/)
- [reakcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reakcija/)
- [dialogas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dialogas/)
- [Vytautas Bubnys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vytautas-bubnys/)
- [Petras Cvirka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/petras-cvirka/)
- [Salomėja Nėris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/salomeja-neris/)
- [Vytautas Mačernis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vytautas-macernis/)
- [semantika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/semantika/)
- [kančia](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kancia/)
- [lazdaraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lazdarastis/)
- [ideografija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ideografija/)
- [ideograma](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ideograma/)
- [hieroglifai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hieroglifai/)
- [kirilica](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kirilica/)
- [glagilica](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/glagilica/)
- [abėcėlė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/abecele/)
- [fonografija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fonografija/)
- [fonema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fonema/)
- [runos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/runos/)
- [dantiraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dantirastis/)
- [verlibras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/verlibras/)
- [sinkopis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sinkopis/)
- [daina](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daina/)
- [mora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mora/)
- [Martynas Mažvydas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/martynas-mazvydas/)
- [Katekizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/katekizmas/)
- [silabotonika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/silabotonika/)
- [Maironis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/maironis/)
- [Kristijonas Donelaitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kristijonas-donelaitis/)
- [protestantizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/protestantizmas/)
- [Metai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metai/)
- [santykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/santykiai/)
- [Antanas Vaičiulaitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-vaiciulaitis/)
- [pokaris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pokaris/)
- [Balys Sruoga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/balys-sruoga/)
- [Elena Baliutytė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elena-baliutyte/)
- [Imanuelis Kantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/imanuelis-kantas/)
- [Žanas Žakas Ruso](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zanas-zakas-ruso/)
- [Žakas Martenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zakas-martenas/)
- [Oskaras Vaildas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/oskaras-vaildas/)
- [Doriano Grėjaus portretas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/doriano-grejaus-portretas/)
- [moralė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/morale/)
- [atsakomybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/atsakomybe/)
- [menininkas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/menininkas/)
- [Frydrichas Nyčė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/frydrichas-nyce/)
- [Regimantas Tamošaitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/regimantas-tamosaitis/)
- [Jūratė Sprindytė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jurate-sprindyte/)
- [Jostein Gaarder](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jostein-gaarder/)
- [Cirko direktoriaus duktė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/cirko-direktoriaus-dukte/)
- [Frydri](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/frydri/)
- [Jonas Grinius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-grinius/)
- [Oskaras Milašius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/oskaras-milasius/)
- [Veidai ir problemos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veidai-ir-problemos/)
- [V. M - Putinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/v-m-putinas/)
- [Aidai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aidai/)
- [meninės priemonės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/menines-priemones/)
- [katarsis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/katarsis/)
- [konfliktas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/konfliktas/)
- [lyrinis subjektas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lyrinis-subjektas/)
- [ritmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ritmas/)
- [motyvas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/motyvas/)
- [paradoksas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paradoksas/)
- [anafora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anafora/)
- [epifora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epifora/)
- [groteskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/groteskas/)
- [hiperbolė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hiperbole/)
- [monologas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/monologas/)
- [adresantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/adresantas/)
- [specialieji poreikiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/specialieji-poreikiai/)
- [specialusis ugdymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/specialusis-ugdymas/)
- [egzaminas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/egzaminas/)
- [Rūpintojėlis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rupintojelis/)
- [Tomas Venclova](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tomas-venclova/)
- [mokytojas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mokytojas/)
- [asmenybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/asmenybe/)
- [elgesys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elgesys/)
- [Vladas Dautartas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vladas-dautartas/)
- [Julius Dautartas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/julius-dautartas/)
- [Raudondvaris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/raudondvaris/)
- [prototipas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/prototipas/)
- [Simonas Stanevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/simonas-stanevicius/)
- [Šilelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/silelis/)
- [Nevėžis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nevezis/)
- [tipas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tipas/)
- [Senojo gluosnio pasaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/senojo-gluosnio-pasaka/)
- [Nuo dviejų brolių kalno](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nuo-dvieju-broliu-kalno/)
- [simbolizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/simbolizmas/)
- [R. M. Rilkė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/r-m-rilke/)
- [Viso pasaulio tetos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viso-pasaulio-tetos/)
- [pyktis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pyktis/)
- [emocija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/emocija/)
- [metafota](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/metafota/)
- [Albertas Zalatorius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/albertas-zalatorius/)
- [Jonas Jablonskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-jablonskis/)
- [tezė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/teze/)
- [argumentas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/argumentas/)
- [K. Binkis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/k-binkis/)
- [straipsnis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/straipsnis/)
- [Užmigo žemė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/uzmigo-zeme/)
- [Molio Motiejus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/molio-motiejus/)
- [žodžių daryba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodziu-daryba/)
- [replika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/replika/)
- [įvadas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ivadas/)
- [dievai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dievai/)
- [Heraklitas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/heraklitas/)
- [Demokritas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/demokritas/)
- [V. Humboltas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/v-humboltas/)
- [G. Leibnicas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/g-leibnicas/)
- [Č. Darvinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/c-darvinas/)
- [Ž. Ž. Ruso](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/z-z-ruso/)
- [O. Jespersenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/o-jespersenas/)
- [Antanas Maceina](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-maceina/)
- [mentalitetas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mentalitetas/)
- [Špengleris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/spengleris/)
- [Nikola Bualio](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nikola-bualio/)
- [literatūros procesas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/literaturos-procesas/)
- [sinchronija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sinchronija/)
- [diachronija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/diachronija/)
- [Mikalojus Sarbievijus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mikalojus-sarbievijus/)
- [viduramžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viduramziai/)
- [renesansas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/renesansas/)
- [barokas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/barokas/)
- [srovės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sroves/)
- [racionalizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/racionalizmas/)
- [ekspresionizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ekspresionizmas/)
- [J. V. Gėtė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/j-v-gete/)
- [Tolstojus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tolstojus/)
- [pasaulėžiūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasauleziura/)
- [žanras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zanras/)
- [epika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epika/)
- [tarmės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tarmes/)
- [Justinas Marcinkevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/justinas-marcinkevicius/)
- [Vydūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vydunas/)
- [Antanas Vienuolis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-vienuolis/)
- [Vincas Krėvė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vincas-kreve/)
- [Ignas Šeinius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ignas-seinius/)
- [Bronius Radzevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bronius-radzevicius/)
- [Vaižgantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vaizgantas/)
- [Pragiedruliai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pragiedruliai/)
- [Link debesijos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/link-debesijos/)
- [Kazys Boruta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazys-boruta/)
- [Baltaragio malūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/baltaragio-malunas/)
- [Antanas Baranauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-baranauskas/)
- [Anykščių šilelis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anyksciu-silelis/)
- [Kazys Binkis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazys-binkis/)
- [intertekstualumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/intertekstualumas/)
- [vidinis monologas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vidinis-monologas/)
- [sąmonės srautas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/samones-srautas/)
- [Viljemas Šekspyras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viljemas-sekspyras/)
- [Džeimsas Džoisas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeimsas-dzoisas/)
- [Ulisas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ulisas/)
- [Altorių šešėlyje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/altoriu-seselyje/)
- [požiūrio taškas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/poziurio-taskas/)
- [epinė distancija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epine-distancija/)
- [mediumas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mediumas/)
- [naratorius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/naratorius/)
- [Altorių šešėly](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/altoriu-sesely/)
- [pirmas asmuo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pirmas-asmuo/)
- [herojus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/herojus/)
- [menamoji kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/menamoji-kalba/)
- [personažas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/personazas/)
- [Alfonsas Bieliauskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alfonsas-bieliauskas/)
- [Kauno romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kauno-romanas/)
- [Jonas Mikelinskas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-mikelinskas/)
- [antitezė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antiteze/)
- [perkėlimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/perkelimas/)
- [pakartojimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pakartojimas/)
- [nutylėjimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nutylejimas/)
- [inversija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/inversija/)
- [epitetas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/epitetas/)
- [perifrazė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/perifraze/)
- [Sinekdocha](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sinekdocha/)
- [Antonomazija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antonomazija/)
- [socialinė - buitinė proza](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/socialine-buitine-proza/)
- [Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/carlzas-dzonas-hafemas-dikensas/)
- [Oliverio Tvisto nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/oliverio-tvisto-nuotykiai/)
- [Džeimsas Grinvudas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeimsas-grinvudas/)
- [Mažasis driskius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazasis-driskius/)
- [Žorž Sand](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zorz-sand/)
- [Mažiji Fadetė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/maziji-fadete/)
- [Fiodoras Dostojevskis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fiodoras-dostojevskis/)
- [Broliai Karmazovai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/broliai-karmazovai/)
- [Antonas Čechovas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antonas-cechovas/)
- [Dėdės Tomo trobelė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dedes-tomo-trobele/)
- [Edmondas De Amiči](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/edmondas-de-amici/)
- [Merė Meips Dodž](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mere-meips-dodz/)
- [Sidabrinės pačiūžos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sidabrines-paciuzos/)
- [Markas Tvenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/markas-tvenas/)
- [Samuelis Langhornas Klemensas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/samuelis-langhornas-klemensas/)
- [Princas ir elgeta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/princas-ir-elgeta/)
- [Tomo Sojerio nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tomo-sojerio-nuotykiai/)
- [Hekelberio Fino nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hekelberio-fino-nuotykiai/)
- [Francė Hodgson Burnett](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/france-hodgson-burnett/)
- [Mažasis lordas Fontlerojus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazasis-lordas-fontlerojus/)
- [Paslaptingas sodas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paslaptingas-sodas/)
- [Mažoji princesė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazoji-princese/)
- [Luisė Modė Motgomery](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/luise-mode-motgomery/)
- [Anė iš žaliastogių](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ane-is-zaliastogiu/)
- [Anė iš Evonlio](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ane-is-evonlio/)
- [Žiulis Vernas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ziulis-vernas/)
- [Kapitono Granto vaikai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kapitono-granto-vaikai/)
- [20 tūkstančių mylių po vandeniu](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/20-tukstanciu-myliu-po-vandeniu/)
- [Paslaptinga sala](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/paslaptinga-sala/)
- [fantastika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fantastika/)
- [Penkiolikos metų kapitonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/penkiolikos-metu-kapitonas/)
- [Herbertas Džordžas Velsas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/herbertas-dzordzas-velsas/)
- [Laiko mašina](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/laiko-masina/)
- [Nematomas žmogus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nematomas-zmogus/)
- [Daktaro Moro sala](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daktaro-moro-sala/)
- [Ernestas Setonas Tompsonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ernestas-setonas-tompsonas/)
- [Mano gyvulėliai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mano-gyvuleliai/)
- [Domino](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/domino/)
- [Lobas – vilkų karalius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lobas-–-vilku-karalius/)
- [Vinipego vilkas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vinipego-vilkas/)
- [Meškiukas Džonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/meskiukas-dzonis/)
- [Vilkšunis – Kezanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vilksunis-–-kezanas/)
- [Meškinas Tiras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/meskinas-tiras/)
- [Šiaurės klajūnai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/siaures-klajunai/)
- [Uolinių kalnų valdovas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/uoliniu-kalnu-valdovas/)
- [Džekas Londonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzekas-londonas/)
- [Martinas Idenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/martinas-idenas/)
- [Mėnulio slėnis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/menulio-slenis/)
- [Smokas Belju](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/smokas-belju/)
- [Dmitrijus Narkisovičius Maminas-Sibiriakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dmitrijus-narkisovicius-maminas-sibiriakas/)
- [Feliksas Zaltenas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/feliksas-zaltenas/)
- [Bembio vaikai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bembio-vaikai/)
- [Selma Lagerliof](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/selma-lagerliof/)
- [Saga apie Gestą Berlingą](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/saga-apie-gesta-berlinga/)
- [Antikristo stebuklai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antikristo-stebuklai/)
- [Dvaro legenda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dvaro-legenda/)
- [neoromantizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/neoromantizmas/)
- [Karlas Kolodis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karlas-kolodis/)
- [Džanis Rodaris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzanis-rodaris/)
- [Marčelas Ardžilis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/marcelas-ardzilis/)
- [Lėlės istorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/leles-istorija/)
- [Pinokio nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pinokio-nuotykiai/)
- [stebuklinė pasaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/stebukline-pasaka/)
- [lėlių teatras](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/leliu-teatras/)
- [kaukės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kaukes/)
- [bufonada](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bufonada/)
- [improvizacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/improvizacija/)
- [satyra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/satyra/)
- [Linksmų eilėraščių knyga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/linksmu-eilerasciu-knyga/)
- [Čipolino nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/cipolino-nuotykiai/)
- [Žydriosios Strėlės kelionė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zydriosios-streles-kelione/)
- [Tortas danguje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tortas-danguje/)
- [Pasakos telefonu](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasakos-telefonu/)
- [komizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/komizmas/)
- [Dželsominas melagių šalyje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzelsominas-melagiu-salyje/)
- [Viniuko nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/viniuko-nuotykiai/)
- [melų pasakos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/melu-pasakos/)
- [herojinis epas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/herojinis-epas/)
- [Musė – vilko pusė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/muse-–-vilko-puse/)
- [Jurijus Oleša](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jurijus-olesa/)
- [Trys dručkiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/trys-druckiai/)
- [Aleksejus Tolstojus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aleksejus-tolstojus/)
- [Lazaris Labinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lazaris-labinas/)
- [Aleksandras Volkovas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aleksandras-volkovas/)
- [Nikolajus Nosovas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nikolajus-nosovas/)
- [Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/neziniuko-ir-jo-draugu-nuotykiai/)
- [Nikolajus Korneičiukas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nikolajus-korneiciukas/)
- [chorėjas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/chorejas/)
- [Gintaras Beresnevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gintaras-beresnevicius/)
- [meditacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/meditacija/)
- [refleksija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/refleksija/)
- [Borisas Pasternakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/borisas-pasternakas/)
- [Žiemos naktis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ziemos-naktis/)
- [įvaizdis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ivaizdis/)
- [pasikartojimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasikartojimas/)
- [amžinybė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/amzinybe/)
- [lyrinis „aš“](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lyrinis-„as“/)
- [pilnatvė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pilnatve/)
- [žemė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zeme/)
- [Kierkegaardas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kierkegaardas/)
- [Nietzsche](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/nietzsche/)
- [Luisas Kerolis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/luisas-kerolis/)
- [Čarlzas Dodgsonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/carlzas-dodgsonas/)
- [Alisa stebuklų šalyje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alisa-stebuklu-salyje/)
- [Alisa veidrodžių karalystėje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alisa-veidrodziu-karalysteje/)
- [absurdas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/absurdas/)
- [Džeimsas Bari](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeimsas-bari/)
- [Piteris Penas arba berniukas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/piteris-penas-arba-berniukas/)
- [kuris niekada neužaugo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kuris-niekada-neuzaugo/)
- [Alenas Aleksanderis Milnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/alenas-aleksanderis-milnas/)
- [pjesė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pjese/)
- [Mikė Pukuotukas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mike-pukuotukas/)
- [Tobelė Pukuotynė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tobele-pukuotyne/)
- [Pamela Lindon Trevers](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pamela-lindon-trevers/)
- [Merė Popins](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mere-popins/)
- [Merė Popins grįžta](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mere-popins-grizta/)
- [Donaldas Visetas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/donaldas-visetas/)
- [fikcija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fikcija/)
- [reikšmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/reiksme/)
- [raiška](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/raiska/)
- [motyvacija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/motyvacija/)
- [Janušas Korčakas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/janusas-korcakas/)
- [Henrikas Holdšmitas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/henrikas-holdsmitas/)
- [Karalius Motiejukas Pirmasis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karalius-motiejukas-pirmasis/)
- [eleginė pasaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elegine-pasaka/)
- [Karalius Motiejukas – reformatorius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karalius-motiejukas-–-reformatorius/)
- [Karalius Motiejukas negyvenamoje saloje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/karalius-motiejukas-negyvenamoje-saloje/)
- [filosofinis romanas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/filosofinis-romanas/)
- [Antuanas de Sent Egziuperi](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antuanas-de-sent-egziuperi/)
- [Filosofinė - poetinė pasaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/filosofine-poetine-pasaka/)
- [Mažasis princas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazasis-princas/)
- [potekstė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/potekste/)
- [Džeimsas Kriusas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzeimsas-kriusas/)
- [Timas Taleris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/timas-taleris/)
- [arba Parduotas juokas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/arba-parduotas-juokas/)
- [Timo Talerio lėlės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/timo-talerio-leles/)
- [juokas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/juokas/)
- [patarlė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/patarle/)
- [citata](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/citata/)
- [aforizmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aforizmas/)
- [Erikas Kestneris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/erikas-kestneris/)
- [Kalis Bliumkvistas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalis-bliumkvistas/)
- [idilė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/idile/)
- [Anna - Catharina Vestli](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/anna-catharina-vestli/)
- [Dortė Roholtė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dorte-roholte/)
- [Vasara vaiduoklių viešbutyje](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vasara-vaiduokliu-viesbutyje/)
- [Smarkuolė Gilė Hopkins](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/smarkuole-gile-hopkins/)
- [Levas Tolstojus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/levas-tolstojus/)
- [Tiltas į Terabitiją](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tiltas-i-terabitija/)
- [Katherina Paterson](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/katherina-paterson/)
- [Busterio pasaulis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/busterio-pasaulis/)
- [Bjarne’s Reuteris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bjarne’s-reuteris/)
- [Mažvydas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazvydas/)
- [Mikalojus Daukša](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mikalojus-dauksa/)
- [elementorius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/elementorius/)
- [Kalėdaitis dėl mažų vaikelių](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kaledaitis-del-mazu-vaikeliu/)
- [Simonas Daukantas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/simonas-daukantas/)
- [Pamokslai išminties ir teisybės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pamokslai-isminties-ir-teisybes/)
- [pasakėčia](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasakecia/)
- [personažai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/personazai/)
- [Didaktinė apysaka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/didaktine-apysaka/)
- [didaktinis apsakymas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/didaktinis-apsakymas/)
- [didaktinis eilėraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/didaktinis-eilerastis/)
- [D. Defo](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/d-defo/)
- [Rubinaičio Peliūzės gyvenimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rubinaicio-peliuzes-gyvenimas/)
- [Šventasis raštas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sventasis-rastas/)
- [M. Valančius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/m-valancius/)
- [Vaikų knygelė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vaiku-knygele/)
- [Mikė Melagėlis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mike-melagelis/)
- [feljetonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/feljetonas/)
- [Kajetonas Aleknavičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kajetonas-aleknavicius/)
- [Pasakos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pasakos/)
- [pritikimai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pritikimai/)
- [Mažų dienų atsiminimai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mazu-dienu-atsiminimai/)
- [K. Sakalauskas – Vanagėlis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/k-sakalauskas-vanagelis/)
- [Mantas Grigonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mantas-grigonis/)
- [emigracija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/emigracija/)
- [Lazdynų Pelėda](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lazdynu-peleda/)
- [Klajūnas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/klajunas/)
- [Vanka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vanka/)
- [A. Šileika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/a-sileika/)
- [A. Matulevičiūtė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/a-matuleviciute/)
- [B. Jonuškaitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/b-jonuskaite/)
- [Baltų užtrauktukų tango](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/baltu-uztrauktuku-tango/)
- [Bronzinė moteris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bronzine-moteris/)
- [Ilgesio kojos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ilgesio-kojos/)
- [išeiviai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/iseiviai/)
- [egzilis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/egzilis/)
- [diaspora](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/diaspora/)
- [Liūnė Sutema](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/liune-sutema/)
- [aksiologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aksiologija/)
- [vyksmas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vyksmas/)
- [dominantė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dominante/)
- [vizija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vizija/)
- [J. Kaupas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/j-kaupas/)
- [naracija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/naracija/)
- [polilogas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/polilogas/)
- [palyginimas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/palyginimas/)
- [Dž. Bokačas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dz-bokacas/)
- [Dekameronas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dekameronas/)
- [M. Mažvydas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/m-mazvydas/)
- [pamokų tvarkaraštis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pamoku-tvarkarastis/)
- [ugdymo planas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ugdymo-planas/)
- [mokinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mokinys/)
- [A. Šleicheris](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/a-sleicheris/)
- [Feliksas Sereika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/feliksas-sereika/)
- [tarmė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tarme/)
- [sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sakinys/)
- [žodžiūgo teorija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodziugo-teorija/)
- [Hugo Vėberis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/hugo-veberis/)
- [Lietuvių rytiečių tekstai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviu-rytieciu-tekstai/)
- [A. Leskynas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/a-leskynas/)
- [F. Špechtas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/f-spechtas/)
- [Lietuvių tarmės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviu-tarmes/)
- [lyginamoji kalbotyra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lyginamoji-kalbotyra/)
- [žodynas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zodynas/)
- [fonetika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/fonetika/)
- [A. Girdenis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/a-girdenis/)
- [morų teotija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/moru-teotija/)
- [akcentologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/akcentologija/)
- [Kazimieras Būga](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazimieras-buga/)
- [Pranas Skardžius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pranas-skardzius/)
- [Antanas Salys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-salys/)
- [Zigmas Zinkevičius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zigmas-zinkevicius/)
- [Kazimieras Jaunius](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kazimieras-jaunius/)
- [G. Petkevičaitė-Bitė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/g-petkevicaite-bite/)
- [dialektologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dialektologija/)
- [Aistiški studijai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aistiski-studijai/)
- [linksnis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/linksnis/)
- [kamienas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kamienas/)
- [sanskritas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sanskritas/)
- [Aušra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ausra/)
- [Kudirka](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kudirka/)
- [Lietuviškos kalbos gramatika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviskos-kalbos-gramatika/)
- [Lietuviška gramatikėlė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviska-gramatikele/)
- [Petras Kriaušaitis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/petras-kriausaitis/)
- [Rygiškių Jonas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rygiskiu-jonas/)
- [priebalsiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/priebalsiai/)
- [vienaskaita](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vienaskaita/)
- [daugiskaita](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/daugiskaita/)
- [linksniuotė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/linksniuote/)
- [veiksnys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/veiksnys/)
- [tarinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tarinys/)
- [papildinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/papildinys/)
- [pažyminys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pazyminys/)
- [šalutinis sakinys](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/salutinis-sakinys/)
- [J. Balčikonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/j-balcikonis/)
- [Linksniai ir prielinksniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/linksniai-ir-prielinksniai/)
- [varpas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/varpas/)
- [kalbos kultūra](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalbos-kultura/)
- [J. B. de Kurtenė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/j-b-de-kurtene/)
- [Tėvynės sargas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/tevynes-sargas/)
- [Aisčių prokalbė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/aisciu-prokalbe/)
- [onomastika](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/onomastika/)
- [Apie lietuvių asmens vardus](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/apie-lietuviu-asmens-vardus/)
- [leksikologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/leksikologija/)
- [Lietuvių kalbos žodynas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviu-kalbos-zodynas/)
- [skoliniai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/skoliniai/)
- [Baltai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/baltai/)
- [Jonas Balčikonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/jonas-balcikonis/)
- [Kalbų mokslas bei mūsų senovė](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kalbu-mokslas-bei-musu-senove/)
- [morfologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/morfologija/)
- [Kirčio ir priegaidės mokslas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/kircio-ir-priegaides-mokslas/)
- [terminas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/terminas/)
- [germanizmai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/germanizmai/)
- [vandenvardžiai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vandenvardziai/)
- [Antanas Rosinas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanas-rosinas/)
- [Gimtoji kalba](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/gimtoji-kalba/)
- [žadininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zadininkai/)
- [rotininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/rotininkai/)
- [dadininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dadininkai/)
- [pontininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pontininkai/)
- [pantininkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pantininkai/)
- [Zanavykai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/zanavykai/)
- [Dzūkai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/dzukai/)
- [Lietuvių kalbos tarmės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/lietuviu-kalbos-tarmes/)
- [terminologija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/terminologija/)
- [priebalsynas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/priebalsynas/)
- [deminutyvai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/deminutyvai/)
- [sutartinės](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sutartines/)
- [diskusija](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/diskusija/)
- [Mikutis gamtininkas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/mikutis-gamtininkas/)
- [Senelio Juozo pasakos](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/senelio-juozo-pasakos/)
- [Bobulės vargai](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/bobules-vargai/)
- [Antanuko rytas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/antanuko-rytas/)
- [Vincas Stonis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/vincas-stonis/)
- [Pranas Mašiotas](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/pranas-masiotas/)
- [Žiburėlis](https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/ziburelis/)