Socialinė ir buitinė proza vaikams (XIX a. antra pusė)

Socialinė – buitinė proza – tai viena iš literatūros rūšių, perėjusių ir į vaikų lektūrą. Kūriniuose imti vaizduoti vaikų likimai. Tai susiję su XIX a. socialinėm problemom. Rašytojai bandė perteikti vaiko situaciją. Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas  (1812 – 1870 m.) anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, kurio kūrybą reprezentuoja socialinės buitinės literatūros modelis. Kūriniai į … Skaityti toliau: Socialinė ir buitinė proza vaikams (XIX a. antra pusė)

Motiejus Valančius

Motiejus Valančius – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas ir blaivybės sąjūdžio organizatorius. Jis padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje. Nuo XIX a. vidurio prasideda Valančiaus epocha. Jis gimė turtingo valstiečio šeimoje ir buvo ketvirtas vaikas. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos … Skaityti toliau: Motiejus Valančius

Autoriai, rašę gamtos tema XIX a. pab. – XX a. pr.

Ypatinga vieta priklausė Kanados ir Amerikos rašytojams, nes tuo metu gamtos ir civilizacijos konfliktas vyko labai atvirai. Ernestas Setonas Tompsonas (1860 – 1946). Rašytojas gimė Anglijoje, bet kai jam buvo šešeri metukai, tėvai persikėlė gyventi į Kanadą. Vaikystėje Ernestas dažnai laiką leisdavo miške stebėdamas bei piešdamas gyvūnus. Augdamas rašytojas patyrė žmogiškąjį santykį su gamta, todėl … Skaityti toliau: Autoriai, rašę gamtos tema XIX a. pab. – XX a. pr.

Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija

BRUOŽAI: 1. Literatūrinė pasaka – literatūros kūrinys, paprastai siužetinis, kuriam objektyvios tikrovės požiūriu būdingi „neįmanomybės” elementai. Tų elementų repertuaras: antgamtiniai veikėjai, stebukliniai daiktai, neegzistuojančios erdvės ir t.t. 2. Literatūrinė pasaka – tai asmeninė, individuali kūryba, bet ne kolektyvinės kūrybos padarinys. 3. Šiai pasakai būdinga dviejų vaizduojamų pasaulių struktūra. Pirmas būtinai imituoja, primena tikrovę, antras – … Skaityti toliau: Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija

Tradiciškumo ir modernumo samprata literatūroje

Ginčą su klasikine tradicija literatūroje pradėjo jau romantikai. Jie tvirtino, kad nauji laikai reikalauja naujos meninės raiškos, kad kiekvienas menininkas privalo apie pasaulį ir žmogų kalbėti savitai, originaliai. Šiek tiek toliau nuo klasikinių meno normų nutolo realizmo ir natūralizmo menininkai, siekę kuo tiksliau pavaizduoti industrinės epochos tikrovę. Tačiau realizmas literatūroje dar sietinas su tradiciškumu. Žodis … Skaityti toliau: Tradiciškumo ir modernumo samprata literatūroje