Maironio eilėraščio „Užmigo žemė” analizė

Užmigo žemė Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės. Neužmigdys naktis žvaigždės, Nenuramins širdis troškimų; Dvasia ko ieško, kas atspės, Kai skęsti ji tarp atminimų! Aušra saulėtekio nušvis, Ir užsimerks nakties šviesybės; Neras tik atilsio širdis: Viltis nežvelgs į jos gilybes!.. „Maironio poezija yra nepasiekiamo grožio ieškojimas.“ … Skaityti toliau: Maironio eilėraščio „Užmigo žemė” analizė

Fonika

Poetinėje kalboje žodis nustoja būti vien tik neutralus ženklas. Jis veikia ir savo garsiniu pavidalu. Meninėje kalboje jis virsta juntama realybe. Speciali eiliuotos kalbos sritis – fonika. Ji tyrinėja garsinę eilėraščio formą – garsyną, jo rūšis. Garsyno meninis sutvarkymas vadinamas eilėraščio fonizavimu. Fonizavimo tipai ir priemonės. Poetinės kalbos skambumo pamatas – garsų pasikartojimai. Vienų eilėraščių … Skaityti toliau: Fonika