Archajinis periodas – tai IX a. pabaiga ir VI a. pr. Kr. pabaiga. Šiuo laiku parašoma Homero „Iliada” ir „Odisėja”, pradeda formuotis lyrika. Pagrindinis archajinio literatūros laikotarpio žanras – epas (pvz.: Homero epas “Iliada” ir “Odisėja”). Viso to ištakos yra Graikų folklore, nes epas yra susijęs su žodine tradicija. Yra skiriamos kelios pasakotojų kategorijos: a) … Skaityti toliau: Archajinis literatūros laikotarpis
Trečia, mirties ir mirimo prasmė poezijoje darosi pajaučiama Dievo, pasaulio ir žmogaus sąveikoje. Joje susipina egzistencinis nykumas (nes šiapusybė laikina ir beprasmė), Dievo siekiamybė, prarasto laiko ieškojimas („žmogiškosios egzistencijos stichija – laikas“ ). Čia nuvainikuojamos vertybės ir iškeliami geiduliai. Egzistencinis nykumas atsiranda iš tuštybės, būties agonijos – pasaulis merdėjantis, priešmirtinės būsenos, o žmogus jame nebejaučiantis … Skaityti toliau: Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (2 dalis)
Per mirties semantiką išryškėja žmogaus egzistencinis tragizmas. Tačiau ne mažiau žmogaus situacija susijusi ir su tikėjimu bei pačiu Dievu. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Dievo buvimas neneigiamas, tikima jo būtimi ir nemarumu bei amžinumu, tačiau lyrinio „aš“ esama būtis dėl to nesikeičia, ji lieka tragiška iki pat sielos gelmių: jis išeivis, apsigyvenęs su savo … Skaityti toliau: Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai” ir „Chapel B” (1 dalis)
Menininkas savo idėją realizuoja per kokią nors medžiagą. Nors ji ne visada būna materiali, tačiau susijusi su vienokiu ar kitokiu apdorojimu. Tapytojo medžiaga – spalvos, išdėstomos plokštumoje, aktoriaus – kūnas ir balsas, skulptoriaus – akmuo, rašytojo – kalba. Kiekviena medžiaga apsprendžia išraiškos galimybes, tad ir grožinės literatūros medžiaga – kalba – diktuoja savo dėsningumus. Kalba … Skaityti toliau: Estetinis santykis įvairiose meno srityse
DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“. Tikslai: • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą; Pamokos tipas ir forma. Įvadinė grožinio kūrinio analizės pamoka (pokalbis). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas darbas. Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašomas autorius, gyvenimo ir … Skaityti toliau: Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
