Švietimo sistemos kaita

Vos prasidėjus atgimimui, pagrindine to laikotarpio idėja tapo mokyklos reformavimo būtinybė. Taigi, buvo įkurta švietimo tarnyba ir švietimo reformos skyrius. Tuo metu J. Rajackas buvo vienas iš tų, kuris darė įtaką švietimo raidai – per trumpą laiką buvo atlikti konceptualūs darbai:

a.    parengta ir atspausdinta bendrojo lavinimo mokyklų koncepcija („Tarybinis mokytojas“ 1988 – 12 – 08.);

b.    mokyklų tipų koncepcijų projektai:

  • Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija;
  • Lietuvos vaikų iki mokyklinio ugdymo koncepcija;
  • Lenkų bendro lavinimo mokyklų Lietuvoje pertvarkymo pagrindinės kryptys;
  • Lietuvos Specialiojo mokymo koncepcija;
  • Profesinė mokykla;
  • Mokytojų rengimo Lietuvoje mokymo koncepcija (VPU);

c.   ugdymo turinio koncepcijos:

  • Dorovinio ugdymo;
  • Estetinio ir meninio;
  • Istorijos dėstymo;
  • Ekologinio švietimo;
  • Sveikatos apsaugos ir sveikatos pagrindų kurso ir kt. koncepcijos (publikuota „Tautinė mokykla“ II d. 1990 m.);

d.    koncepcijos pataisytos, papildytos visų mokymo dalykų, išimta pasenusi, ideologizuota medžiaga. Į bendro lavinimo mokyklas grąžinta tikyba, filosofijos pradmenys, išplėstas bei atnaujintas lietuvių literatūros ir istorijos kursas, taip pat atnaujinti dailės, muzikos ir visi kiti humanitariniai dalykai. Rusų kalba prarado prioritetinį lygį.

  • Parengtos naujos pradžios mokyklų programos;
  • iki mokyklinio ugdymo programa;
  • lietuvių kalbos ir literatūros programa;

1994 metais Pedagogikos institute parengtos bendrosios lavinimo mokyklų bendrosios programos, 1997 m. leidinys tapo programa, o 2003 m. bendrosios programos buvo perredaguotos ir perleistos dar kartą.

  • Rašomi ir leidžiami nauji vadovėliai;
  • buvo reorganizuotos visos švietimo struktūros ir spauda;
  • parengti dokumentai, suteikiantys juridinį pagrindą vykdyti reformą. (LR Konstitucijos 40 – 41 straipsnis reglamentuoja švietimo sistemą). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas priimtas 1991 birželio 25 dieną.

Lietuvos Respublikos KonstitucijaBuvo priimti Lietuvos vidurinių mokyklų nuostatai, vadovėlių rengimo ir leidimo  nuostatai, gimnazijų vardo teikimo nuostatai Lietuvos švietimo koncepcija 1992 m. Vėliau jas keitė kitos nuostatos. 2003 – 2012 m. įteisinta nauja mokyklos struktūra:

2003 – 2012 m.  –> 4+6+2 = 12 metų – tai pirma, antra ir trečia pakopos.
Anksčiau buvo –> 4+5+3 = 12 metų – tai irgi atitiko pirmą, antrą ir trečią pakopas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad mokslas privalomas iki 16 metų.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Estetinis santykis įvairiose meno srityse

samuolio_baltoji_obelisMenininkas savo idėją realizuoja per kokią nors medžiagą. Nors ji ne visada būna materiali, tačiau susijusi su vienokiu ar kitokiu apdorojimu. Tapytojo medžiaga – spalvos, išdėstomos plokštumoje, aktoriaus – kūnas ir balsas, skulptoriaus – akmuo, rašytojo – kalba. Kiekviena medžiaga apsprendžia išraiškos galimybes, tad ir grožinės literatūros medžiaga – kalba – diktuoja savo dėsningumus. Kalba jau savaime yra kultūros rezultatas. Kalbos kaip kultūros rezultato ir grožinės literatūros priklausomybę įrodo pati istorija, suformuodama kultūrologijos dėsnį, vadinamą kalbos ir literatūros priklausomybės dėsniu. Jis teigia, kad grožinės literatūros estetinės išgalės yra tokios, kokia yra pačios kalbos išraiškos galimybė.  Lietuvių literatūrinė kalba susiformuoja XIX a. meninė žodžio specifika nėra tokia, kad literatūra būtų visiškai atskira, individuali žmogaus saviraiškos pasaulyje. Bendrumų galima rasti tarp literatūros, muzikos ir dailės. Glaudžiausia sąsaja tarp literatūros ir muzikos. Ir vienos, ir kitos garsai turi fonetinę išraišką. Jie ištariami balsu ar instrumentu ir girdimi klausa. Be to, ir kalbos, ir muzikos garsai išsidėsto laike. Sakoma, kad kalba ir muzika yra linijinis laiko reiškinys. Grožinė literatūra dažnai sąmoningai ryškina muzikinį kalbos aspektą, ypač tai mėgo simbolistai (prancūzai Artūras Žanas-Nikola Rembo, Romenas Rolanas, lietuviai: Balys Sruoga, keturvėjininkai, Kazys Binkis). Literatūrinėje poezijoje žinomas atvejis, kada futuristai norėjo sukurti nesąvokinę poezijos kalbą, pagrįstą tik estetiniu išgyvenimu.

Tačiau kalba ir muzika, nors ir turi sąsajų, nėra analogiškos savo prigimtimi. Kalbos žodžiai jau savaime turi tam tikras prasmės ir todėl kūrinyje jie kuria semantiškai apibrėžtus vaizdus, tuo tarpu muzikoje sukuriamos vertybės neturi vienprasmės išraiškos, nekuria konkrečių vaizdų, nes garsas neturi semantikos. Sakoma, kad muzika, kad ir kokia būtų talentinga, nėra pajėgi išsamiai vaizduoti žmogaus egzistencinių problemų kaip sugeba žodinis menas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūros ir dailės sąsajos
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)
Literatūros mokslas, objektas ir šakos
Literatūros kritika: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis.
Literatūros kritika: jos prigimtis, bruožai, objektas, funkcijos / uždaviniai.