Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (II pamoka) – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
• lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis (diskusija).

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pradėtas skaityti R. Bredberio kūrinėlis „Kosmonautas“, aptarti pagrindiniai veikėjai, jų aplinka, santykiai.

Ši pamoka –skaitymo ir analizės (bei apibendrinimo). Bus pabaigtas skaityti R. Bredberio „Kosmonautas“.

Kita pamoka bus skirta Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzei“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai. Namų darbų tikrinimas (5 min.)
Pamoka pradedama namų darbų tikrinimu.
Keli mokiniai paskaito savo rašinėlius tema „Stebuklai mano namuose“.Mokiniai skaito iki pabaigos visą antrą dalį.
„Šiandien baigsime skaityti Bredberio kūrinėlį „Kosmonautas“.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Mokytojas klausia:

1. Kokius mamos ir tėčio santykius matome šioje dalyje?

Minima, kad tėtis dažnai nesupranta mamos elgesio, kartais ji elgiasi šaltai, kartais rodo jausmus, todėl ir nesupranta, kaip jam elgtis, o mama bijo pasiilgti vyro, kad nebūtų skaudu skirtis. Netgi lako jį mirus.
Euristinis pokalbis
2. O kokie tėčio ir sūnaus santykiai? Jis šioje dalyje atsiveria sūnui, papasakoja apie savo specialybę, bet nori, kad sūnus pažadėtų, jog niekad nebus kosmonautas. Jis praleidžia su sūnum visas dienas, jie randa bendrą kalbą ir jiems abiem gera būti drauge.
3. Kas sūnui įdomu apie kosmosą?
3. Jam įdomu, ar kosmose yra pavojų ir kokie jie, kas vyksta planetoje, kas atsitinka su mirusiais žmonėmis, pasiklydusiom raketom.
4. Kodėl tėtis nenori ne tik pasakoti, bet dar ir kad sūnus būtų kosmonautas?
4. Dėl to, kad tai lyg priklausomybė, kurios sunku ar visai neįmanoma atsisakyti. Be to, būti kosmonautu labai pavojinga. Tėtis sako, kad kai būni kosmose, norisi būti čia ir atvirkščiai. Dėl to kenčia ir ilgisi šeimos nariai. O ir pačiam negeriau.
5. O kodėl pats šios profesijos neatsisako?
5. Galimi įvairūs atsakymai, bet tiksliausias – kad tai priklausomybė, nepatirto trauka, adrenalinas.
III Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose pasvarstykite ir atsakykite raštu į šiuos klausimus:Kodėl tėčiui žuvus mama neverkė, bet pakeitė gyvenimo būdą? Kodėl taip pasielgė?

Pagalvokite, kas turėjo pasikeisti berniuko gyvenime po tėčio žūties? (Juk jam tik 14 metų.)

Galimi įvairūs pasvarstymai, taip pat ir citatos iš vadovėlio, jei to reikia, kad būtų įrodyti teiginiai.

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, diskusija.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašoma pamokos tema, t.y., autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo baigtas skaityti V. Petkevičiaus kūrinėlis „Molio Motiejus – žmonių karalius”, kur buvo apžvelgiamos socialinės problemos, aiškintasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Ši pamoka – įvadinė kūrinio skaitymo ir analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, veikėjai, jų elgesys.

Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimui gilinti. Taip pat bus apibendrintas visas kūrinėlis.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas – Rėjus Bredberis „Kosmonautas“. Trumpai pristato autorių, t.y., pasako,jog tai ne lietuvių rašytojas, o Jungtinių Amerikos Valstijų, kad kuria fantastinę literatūrą. Jo kūriniuose dažnas kelionės motyvas, kuris siejamas su žmogaus išgyvenimas, vidiniu pasauliu.
„Šiandien skaitysime šio autoriaus parašytą kūrinėlį „Kosmonautas“.
Skaito dalimis ir atsakinėja į mokytojo pateiktus klausimus.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Po pirmos dalies pirmos ištraukos mokytojas klausia mokinių:
Euristinis pokalbis
1. Kokį įspūdį sukėlė kūrinio pradžia?
1. Galimi įvairūs atsakymai.
2. Kas joje buvo neįprasta? 2. Gali atsakyti, kad minimi neįprasti daiktai, kad berniuko tėtis skraido erdvėlaiviu ir t.t.
3. Kokia ištraukos nuotaika? 3. Naktis, todėl nuotaika šiek tiek melancholiška, svajinga, nes prisimenama praeitis, taip pat džiugi, nes berniukas išgirsta, kad grįžta tėtis.
4. O koks laikas?
4. Vidurnaktis.
5. Kokius veikėjus pristato autorius? 5. Berniuką ir mamą, o apie tėtį tik užsimenama.
(Skaito antrąją pirmos dalies ištrauką)

Atsako į klausimus:

1. Jau sakėte, kad trečiasis veikėjas yra tėvas. Ką apie jį sužinome iš šios ištraukos? 1. Sužinome, kad grįžo iš kitos planetos. Taip pat sužinome apie tėvo pomėgius grįžus namo, šiek tiek apie jo būdo bruožus – jis niekada sūnui nepasakoja apie planetas, net apie tai nešneka.
2. Ar galima nuspėti apytikslę datą, kada vyksta veiksmas? Iš ko sužinome? Koks tai laikas? 2. Tėtis vaikystės metai 1997. (Berniukui jau 14 metų – minima antroje dalyje). Tai galima nuspėti, kad vaikystė iki 1997+12 metų +~10+14 = 2033 metai.
3. Kokią šeimą vaizduoja autorius?
3. Mama gyvena su sūnum, tėtis dirba ir namuose būna tik po tris dienas 4 kartus metuose, tai akivaizdu, kad berniukas auga beveik be tėčio, prižiūrimas tik mamos.

Tėčiui grįžus, mama nerodo per daug džiaugsmo, galima spėti, kad jis jai nelabai egzistuoja, o berniukas atvirkščiai, jis labai domėtųsi tėčio darbu, tačiau tai tarsi draudžiama.

4. Kuo ši šeima ypatinga?
4. Galimi įvairūs atsakymai, net ir toks, kad tai eilinė paprasta šeima, tik tiek, kad tėčio profesija neįprasta.
III teksto suvokimo gilinimas 7 min.
Skaito paskutiniąją ištrauką.
Euristinis pokalbis, diskusija 1. Peržvelkite visą kūrinio pirmą dalį ir išrinkite bei suskaičiuokite, kiek ir kokius neįprastus mums daiktus pamini autorius. 1. Liūliuojanti lova su jungikliu, retorta – stiklinis indas distiliuoti, automatiniai kepėjai, patarnautojai bei robotai valytojai, stalas, kuris kepa, streolaikraštis, įmontuotas į specialią skrybėlę, kuri apverčia kitą mikro puslapį po didinamuoju stiklu, jeigu tris kart iš eilės mirkteli.
2. O kaip manot, gal po trisdešimt metų visi šie daiktai bus realūs ir nieko nestebins? Kodėl?
2. Galimi įvairūs atsakymai.
3. Prisiminkite veikėjus: kaip mama elgiasi grįžus tėčiui? Ar ji jo pasiilgo? Kodėl? Padiskutuokite. Kodėl mama neparodo savo jausmų?
3. Ji elgiasi taip. lyg jis visada būtų buvęs namuose, nerodo savo jausmų, jei ir pasiilgo, gal dėl to, kad jį labai retai mato ir bijo prie jo prisirišti, per daug prie jo priartėti, kad, jam išvykus, nebūtų taip skaudu.
4. Kodėl berniukui paklausus apie kosmosą, mama išgąstingai žvilgtelėjo? Ko ji galėjo išsigąsti? 4. Galėtų atsakyti, kad galbūt vyro reakcijos, nes jis nepratęs kalbėti apie darbą, apie kosmosą.
IV Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose parašykite trumpą rašinėlį „Stebuklai mano namuose“. Aprašykite ne tik pasirinktus daiktus, bet ir įrankius. Stenkitės paaiškinti, ką jie duoda žmogaus gyvenimui: palengvina jį ar teikia malonumo?

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė” – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. M. Valančius „Palangos Juzė“

Tikslai:

1. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
2. lavintis skaitymo įgūdžius;
3. mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
4. ugdytis kūrybinius gebėjimus.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).
Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, kūrybinė užduotis.

Kabineto paruošimas. Pamokos pradžioje nuvaloma lenta, užrašomas autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:
1.  Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2.  Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką mokiniai skaitė fantastinės literatūros kūrinį R. Bredberio „Kosmonautas“ ir bandė apibūdinti teksto nuotaiką, veikėjų paveikslus.

Šią pamoką bus skaitomas „Ketvirtas vakaras“ (ištrauka iš M. Valančiaus „Palangos Juzės“) ir analizuota kūrinėlio kalba, jos stilius, komizmas, dinamiškumas, aptarti veikėjai.

Kitą pamoką bus skaitomas „Dvyliktas vakaras“ dalimis ir aiškinamos teksto kuriamos prasmės, kalbos savitumas, intertekstualumas (t.y. ką primena pasakojimas – melų pasakas).

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Įvadiniai darbai (15 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo pamokos temą „Motiejus Valančius. „Palangos Juzė“.
„Prisiminkime visi, kokia kalbos dalis yra ištiktukas, ir pateikite bent po kelis pavyzdžius.“
Galėtų pasakyti, kad tai kalbos dalis, kuri nusako įvairius garsus, kartais gali pakeisti veiksmažodį. Pavyzdžiai: brakšt, pokšt, šliūkšt ir t.t.
Mokytojas lentoje užrašo kelis savo ištiktukų pavyzdžius, pvz.: pūkšt paliejo vandenį, čir čir sučirškė skambutis, keberiokšt nuo kėdės nusivertė ir t.t. ir paprašo, kad mokiniai pasakytų dar kokių žino savo pavyzdžių.
tarkšt stiklinė sudužo;tuk tuk kažkas pabeldė;

pliumpt į vandenį; ..

Kūrybinė užduotis „O dabar parašykite trumpą (5–7 sakinių) tekstuką, kuriame būtų papasakotas įvykis. Jame pavartokite kuo daugiau savo sugalvotų ištiktukų. Galimi įvairūs tekstai.
„Dabar keli mokiniai draugams paskaitys savo tekstus.“ Trejetas mokinių (savanorių) paskaito savo trumpučius rašinėlius.
Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas

( 25 min.)

Mokytojas pagiria už kūrybą ir pasako, kad šiandien visi skaitys Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ ištrauką, kurios kalba tokia pat gyva ir pilna ištiktukų.
Prieš tai trumpai papasakoja apie autorių, pamini svarbiausius dalykus: „Valančius buvo Žemaičių vyskupas, skelbęs Lietuvoje blaivybę, net įsteigęs blaivybės sąjūdį savo parapijoje, taip pat daug nusipelnė literatūrai, kultūrai. Jis daug domėjosi lietuviškais papročiais, rinko tautosaką, steigė mokyklas, mokė vaikus ir suaugusius rašyti bei skaityti. Rašė kūrinėlius vaikams ir suaugusiems: „Vaikų knygelė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“, „Paaugusių žmonių knygelė“, o svarbiausia yra apysaka „Palangos Juzė“, kurią dabar skaitysime.“
Keli mokiniai po atkarpą perskaito pirmąją ištrauką
Euristinis pokalbis
Po perskaitymo bendrais pastebėjimais aptariama apysakos ištrauka:
1. Kokią nuotaiką sukėlė ką tik skaitytas tekstas?
1. Galimi įvairūs atsakymai, pvz.: buvo linksma klausyti; užuojautą Juzai, kuris taip skaudžiai vertėsi nuo kalno ir kt.
2. Pagalvokite ir pasakykite, kas, Jūsų nuomone, tokią nuotaiką galėjo kurti? 2. Gali atsakyti, kad vaizdžiai nusakytas kiekvienas Juzei įvykęs atsitikimas; linksmumą kūrė ištiktukų gausa, kuriais taikliai buvo perteiktos veikėjo būsenos.
3. Kuo šis tekstas yra neįprastas? 3. Neilgame tekste sugebėta perteikti ir pavaizduoti daugybę nutikimų, taip pat labai daug veiksmą sustiprinančių ištiktukų, neįprasta sakinių struktūra, esama nežinomų ir dabar nevartojamų žodžių.
4. Kokius veikėjus autorius čia vaizduoja? Kaip juos apibūdina ir kaip juos skirsto? 4. Vaizduoja Juzę, ūkininką Razmą, Karitoną ir jo žmoną, ūkininką Joną.Apie teigiamus ir gerus žmones taip ir sako „geras“, „padorus“, o blogas neįvardinamas, tik iš jo kalbos taip galima suprasti.
5. Koks pasakojime minimas laikas ir kokia vieta, kurioje vyksta veiksmas? 5. Laikas netikslus, tačiau pasakoma, kad „prieš Kalėdas“. Vieta gan tiksli – Žąsino kalnas, nuo kurio Juzė nusivertė, ir Šaukėnų parapija, Žygaičių sodas.
6. Dar kartą atidžiai peržiūrėkit ištrauką.Pabandykite atpasakoti, kas joje pasakojama. (Atpasakojimas turėtų būti ne toks vaizdingas ir visai ne nuotaikingas). Kodėl Jums sunku buvo atpasakoti? 6. Todėl, kad tekste labai daug veiksmo, be to, sakiniams būdinga neįprasta žodžių tvarka
7. Ar galite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek ištraukoje vyksta veiksmų?Kaip tokį pasakojimą galima pavadinti, kai vienas veiksmas vyksta labai greitai po kito ir vis „stumia“ pasakojimą į priekį? 7. Pakankamai daug tokiame trumpame tekste. Toks pasakojimas vadinamas dinamišku.
III. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose skiriama užduotis dar kartą peržvelgti tekstą, išrinkti sakinius, kuriuose žodžių tvarka mums neįprasta, ir parašyti, kaip mes juos pasakytumėm.
IV. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. APUTIS “NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka