Eilėdarų rūšys (3)

SINKOPIS

Yra tarpinis variantas tarp klasikinės silabotonikos ir verlibro. Metrinis pagrindas – dėsningas kirčio kitimas eilutėje. Nuo silabotonikos sinkopį skiria tarpkirtiniai intervalai, pasitaikantis lagoedas (metro kitimas eilutės viduryje), varijuojančios klauzulės.

VERLIBRAS

Tai pati moderniausia ir laisviausia eilėdara, kuri neturi vieningo metrinio pagrindo. Yra 6 verlibro tipai:

1)    intonacinis – melodinis (eilutės derinamos pagal sakinio struktūrą)
2)    sintaksinis – intonacinis (turi šiokių tokių silabotonikos elementų. Tai bene vienintelis tipas, kuris gali būti rimuojamas ir suskirstytas strofomis)
3)    sinkopinis verlibras (galima skaityti visaip ir prasmė bus artima)
4)    dismetrinis verlibras (tai eilėraščiai proza, bet čia svarbiausias momentas yra prasmė. Lyrinis subjektas jau savaime yra vyksmas)
5)    semantinis verlibras (visų kitų verlibro tipų derinys)
6)    polimetrinis verlibras

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Eilėdara
Eilėdarų rūšys (1)
Eilėdarų rūšys (2)
Eilėraštis. Poetinė sintaksė.
Fonika

Eilėdara

Nuo poezijos gyvavimo pradžios susiformavo daug eilėdarų. Jos susiklostė pagal tris principus:

1.    skiemens kirtį (dėsningą kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitą eilutėse)
2.    pagal skiemens trukmę (dėsningą trumpųjų  – ilgųjų skiemenų kaitą eilutėje)
3.    pagal skiemenų skaičių.

Tautos laikėsi šių principų priklausomai nuo jų kalbos prigimties ir literatūros mados. Todėl eilėdarų sistemos skirstomos į 2 grupes:

a)    kokybinę (priklauso tos eilėdaros, kurios vadovavosi skiemenų skaičiaus ir skiemenų kirčio principais)
b)    kiekybinę (vadovavosi skiemenų trukmės dėsniu)

Iš viso skiriamos 7 eilėdaros:

1)    liaudies dainų eilėdara
2)    antikinė eilėdara
3)    sintaksinė – intonacinė
4)    silabinė eilėdara
5)    sinkopis
6)    silabotoninė eilėdara
7)    verlibras

________________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Eilėdarų rūšys (1)
Eilėdarų rūšys (2)
Eilėdarų rūšys (3)
Eilėraštis. Poetinė sintaksė.
Fonika