Juozo Tumo – Vaižganto palikimas: „Dėdės ir dėdienės”

Vaižganto kūrybos viršūne galima laikyti apysaką „Dėdės ir dėdienės”, išleistą 1929 metais. Tai išties vienas brandžiausių ir meniškiausių kūrinių, pasakojantis apie tą laiką, kai baudžiava jau ėjo į pabaigą, tačiau visas dėmesys sutelktas ne į pakitusio gyvenimo socialines ir kultūrines problemas, bet į trijų pagrindinių veikėjų – Mykoliuko, Severiutės ir Rapolo – paveikslus, jų ryšį su gamta ir su pasauliu.

„Dėdės ir dėdienės“ – tai meilės apysaka, kuriai nebuvo lemta išsiskleisti. Labiausiai Dėdės ir dėdienėsVaižgantą domino vieno iš pagrindinio veikėjų – Mykoliuko vidinis pasaulis. Jam ir skiriamas didžiausias dėmesys. Mykoliukas – tai didelio masto idėja.

Baigęs dėstytojauti (1929 m. universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą), Vaižgantas atsidėjo grožinei kūrybai ir apie 1930 ir 1932 metus parašė apysaką „Nebylys“. „Nebylys“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas, kurio pagrindas – neleistina meilė ir ribos, kurias peržengęs, žmogus sugriauna savo gyvenimą. Šia apysaka Vaižgantas daug prisidėjo prie lietuvių literatūros psichologizacijos.

Netikėta lietuvių prozai apysaka „Nebylys“ priskiriama prie „tamsiųjų“ Vaižganto kūrinių, nes ji remiasi kriminaline istorija. „Joje išryškėja egzistencinė linija, dieviškųjų ir velniškųjų jėgų sandūra. Žmogaus pasąmonėje daug sumaišties. Veikėjų tragizmas kyla, kai neįstengiama suderinti poelgių ir doros. Egzistencinės antinomijos apysakoje susiliejo su kaimo kasdienybės vaizdais. Kaimo buitis gelbsti ir pražudo žmones. Uždaras gyvenimas kondensuoja aistras, ima reikštis „velnio galybė“, instinktų pergalė prieš dorybę, net ir meilė atsiduria satanizmo zonoje.

Pagrindinis apysakos konfliktas kyla ne dėl prieštaringos situacijos, bet dėl prieštaringos psichologijos. Įsimylėjęs Ameliją, Jonas žengia pirmą žingsnį šeimos sakramento sulaužymo link. Įvedama išpažintis.

Apysakoje aiškiai teigiama, kad žmogus privalo suvaldyti savo aistras ir būti valingas. Vaižganto pasakotojas visada yra maksimaliai optimalus, jis niekad nesusitapatina su veikėjais, jų nevertina, bet kartais polemizuoja.
_________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Juozas Tumas – Vaižgantas
Juozo Tumo – Vaižganto kūryba
Juozo Tumo – Vaižganto publicistika
J. Tumo – Vaižganto beletristika ir grožinė kūryba
„Velykinės nuodėmės“ psichologiškumas
Juozo Tumo – Vaižganto gyvenimo ir kūrybos etapai
Juozo Tumo – Vaižganto palikimas: „Pragiedruliai“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *