Mokymo proceso grandys

Norint, kad žinios būtų kokybiškai perimtos, turi būti nuosekliai laikomasi kelių mokymosi etapų.

Pirmasis etapas yra parengimas. Parengimas trunka ne ilgiau kaip 3-4 minutės. Jo tikslas – pažadinti mokinių motyvaciją, sukoncentruoti jų dėmesį, parengti mokymosi stimulus. Svarbu taip mokinius nuteikti darbui, kad jie susidomėtų būsima veikla. Galima supažindinti juos su nauja pamokos tema, tikslais, medžiagos perteikimo būdu; galima leisti peržvelgti vadovėlio medžiagą (kai su nauja medžiaga mokiniai bus supažindinami pokalbio metu); galima mokiniams akcentuoti, kodėl svarbi ši tema, kur jie gyvenime panaudos žinias, kokiose veiklose ar dalykuose.

Mokytojas, atsižvelgdamas į savo asmenines savybes, galvoja ir parenka atitinkamus metodus, juos derina prie dalyko ir prie temos, taip pat prie mokinių amžiaus. Parengimo etape galima pakartoti, kas jau yra žinoma.

Antrasis etapas – suvokimas. Tai pats trumpiausias mokymo proceso etapas, trunkantis vos keliolika sekundžių. Tuo momentu, kai kažkas pasakoma, parodoma, suvokiamas objekto visumos vaizdas (kai mokinio jutimo organus veikia daiktai, reiškiniai).

Dar vėliau ateina supratimas. Kai kurie didaktai suvokimo neatskiria nuo supratimo. Supratimas – tai mokymo procesas ir rezultatas, tai ilgiausia grandis, trunkanti iki 20 minučių. Mokytojas perteikia naują medžiagą, mokiniai savarankiškai dirba. Mokytojas taiko įvairius metodus, derina kolektyvinį, grupinį ir individualų darbą.

Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tai, ką mokinys skaitė, prisimena 10 %, ką išgirdo – 20 %,  k1 stebėjo – 30 %, ką matė ir kartu girdėjo – 50 %, ką kalbėjo ir svarstė – net 70 %, o tai, ką pats kalbėjo ir dar praktiškai atliko – apie 90 %.

Priešpaskutinis mokymo proceso etapas – įtvirtinimas. Tai žinių tobulinimas, mokėjimų ir įgūdžių sudarymas. Jis įvyksta, kai mokinys supranta medžiagą. Įtvirtinimo etape gali būti naudojami įvairūs darbo būdai:

    • kartojama;
    • skiriamos užduotys, pratimai. Užduotys gali būti individualios, kolektyvinės ir grupinės. Kartojimas turi būti sąmoningas, o kartoti reikia visada laikantis tos pačios sekos, kuria žinios ir buvo pateiktos. Kartoti reikia tik akcentuojant pačius svarbiausius dalykus. Šiame etape susiformuoja įgūdžiai. Optimalus kartojimo laikas apie 10 minučių.

Paskutinis etapas yra mokymosi rezultatų taikymas – tai žinių taikymas praktikoje. Žinių tikrinimas galimas tik pamokos pabaigoje (apie 10 minučių). Taip pat galima pakartoti tai, ką mokiniai mokėsi per pamoką, gali būti, kad ne visi viską suprato.

Taigi, aptarus mokymo proceso grandis, pamoką galima įsivaizduoti kaip obuolį:

Tikras obuolys obuolys

_________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokymasis ir pažinimas
Pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei pamokai
Mokymosi veiksniai
Mokymo metodai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Išmokimas stebint modelį
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai

Šatrijos Ragana – „Vyšnios”. Literatūros pamoka 5 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Vyšnios“.

Tikslai:

• mokytis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėti mintis;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, kuriant monologinę kalbą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės.

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis, euristinės užduotys, individualus skaitymas, diskusija.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – 2005 m. II kn.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo baigtas ir apibendrintas skaitinių skyrelis „Darbas meistrą giria“ ir namų darbams užduotas perskaityti Šatrijos Raganos kūrinėlis „Vyšnios“.

Šią pamoką mokiniai analizuos tekstą „Vyšnios“.

Po šios pamokos bus skaitomas J. Biliūno novelė „Kliudžiau“, rengiami mokiniai jos analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Pirminis kūrinio suvokimas (5 –6 min.) Pamokos pradžioje mokytojas užrašo pamokos temą – Šatrijos Ragana „Vyšnios“.
minčių lietus (5 – 6 min.) Po įvadinių mokytojo žodžių pamoka pradedama klausimu: „Apie ką susimastėte perskaitę Šatrijos Raganos kūrinėlį „vyšnios“? “Mokiniai turi atsakyti glaustai, vienu sakiniu. Keletas minčių užrašomos lentoje.Mokytojas apibendrina mokinių mintis. Kadangi Jums kilo įvairių klausimų ir minčių, tai juos ir pabandysime šią pamoką aptarti. Galimi mokinių atsakymai: apie vyšnias, kokios jos turėjo pasirodyti mergaitei, kokios jos turėtų būti skanios, apie tai, kodėl ji jų nepaėmė.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė)
20 min.
Mokytojo klausimai:
Euristinis pokalbis
(10 min.)
1) Apie kokią mergaitę mums pasakoja rašytoja?Pacituokite, kaip ją aprašo. 1) Mokiniai atsako remdamiesi tekstu. Jie galėtų nurodyti išorinius mergaitės bruožus (maža, penkerių metų, švarutė, raudonskruostė, kad tai darbininkų vaikas..).
2) Kas parduotuvėje patraukia mergaitės dėmesį ir kodėl? 2) Mokiniai į šį klausimą atsakys vienareikšmiškai – vyšnios. Todėl, kad jų spalva patraukė mergaitės dėmesį, gražiai ir viliojančiai atrodė, tarsi gundė. Galbūt kas nors paminės faktą, kad jos stovėjo priešais parduotuvės duris ir geriausiai matėsi.
3) Iš ko matyti, kad mergaitė labai norėjo vyšnių? 3) Mokiniai atsakys arba pacituos kaip ji elgėsi: priėjo prie pintinės, kraipė galvelę, smalsiai žiūrėjo į uogas…  Visi šie mergaitės veiksmai rodo didžiulį norą paragauti vyšnių.
4) Kodėl mažylė padėjo vyšnias atgal į pintinę ir pasitraukė? 4) Atsakys įvairiai: Gal ji jų neėmė, nes nenorėjo, tiesiog vyšnios savo spalva patraukė mergaitės žvilgsnį. Galimas ir toks atsakymas: Norėjo, bet žinojo, kad tai ne jos vyšnios. Jei būtų paėmus svetimas vyšnias neatsiklausus ir niekam nematant– tai būtų buvus vagystė. Moksleiviai visus savo atsakymus turėtų argumentuoti.
Kūrybinės užduotys
10 min.
Mokiniams skiriama užduotis dar kartą perskaityti tekstą ir parašyti menamas mergaitės mintis.
I grupės užduotis: Perskaitykite tekstą nuo tos vietos, kai mergaitė priėjo prie vyšnių iki „Dar valandėlę žiūri…“ ir parašykite, ką galėtų tuo momentu galvoti mergaitė.II grupės užduotis. Perskaitykite tekstą nuo „Dar valandėlę žiūri…“ iki pabaigos ir parašykite apie ką, jūsų manymu, galvoja mergaitė. I grupė. Tikriausiai  mokiniai parašytų apie įsivaizduojamą uogų skonį ir ką mergaitė pajunta lyžtelėjus vyšnias.II grupė. Šios grupės mokiniai galbūt atkreiptų dėmesį į tai, kad mergytė draudžia sau imti tai, kas jai nepriklauso,  ir ragina save trauktis kuo toliau nuo pagundos.Po kelis mokinius iš grupės perskaito, kaip atliko užduotį.
III Apibendrinimas
(15 min.)
Mokiniams skiriama užduotis grupėse padiskutuoti vienu iš klausimų:
Diskusija
(10 min.)
I grupė. Ar didelis nusikaltimas būtų buvęs, jei mergaitė būtų suvalgius tas dvi uogas? II grupė. Kas pasikeitė, kad mergaitė vyšnių nepaėmė? Galimi įvairūs mokinių pasvarstymai.
(5 min.) Po diskusijos, bendru pritarimu vieninga grupės nuomonė su savais argumentais yra išsakoma visai klasei.
Apibendrindamas mokinių išsakytas mintis, mokytojas turėtų akcentuoti 2 dalykus:
1) iš tiesų, gal ir nebūtų didelis nusikaltimas, jei tos dvi uogos būtų suvalgytos;2) ji pasielgė dorai ir suvaldė savo troškimus, atsispyrė pagundai. Nesavo daiktų ėmimas nesiklausus – jau vagystė Ryškėja žmogaus dorybė.
IV. Namų darbų skyrimas
(3 min.)
Pamokos pabaigoje mokytojas skiria namų darbų užduotį: Įsivaizduokite, kad tekstas su lig ta vieta „Dabar tai jau ji grobs saujelę.“ nutrūksta. Jums reikia sugalvoti savo istorijos pabaigą (10 – 15 vaizdingų sakinių) ir parašyti.
V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.
(2 min.)
Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Vytautė Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos“ – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“ – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“ – literatūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja „Reptilija“ (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė” – 5 klasės literatūros pamoka

DETALUS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Atsakomybė už savus B. Vilimaitės apsakyme Baidyklė.

Tikslai:

1. Gebėti suformuluoti temą.
2. Mokėti įvardyti pagrindinius ir antraeilius veikėjus.
3. Gebėti išsamiai atsakyti į klausimus.
4. Mokėti savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia humoras.

Pamokos tipas ir forma. Mišri (pokalbis).

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis.

Kabineto paruošimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – K., 1999. D. 1.

Literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – V., 1995.
2. Interaktyviojo mokymosi strategija. – V., 2004.
3. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. V., 2001.

PAMOKOS EIGA

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Mokytoja pristato temą – Atsakomybė už savo poelgius B. Vilimaitės Baidyklėje
II. Pirminis kūrinio skaitymas (5 min.) Mokytoja skaito novelę.Mokytoja klausia mokinių, koks kilo pirmas įspūdis, perskaičius apsakymą. Mokiniai klausosi.
III. Pirminis kūrinio suvokimas (20 min.) Ar patiko, ar nepatiko? Kodėl? Galimi mokinių atsakymai: patiko, nes buvo įdomu stebėti, kaip Simukas visas išdaigų pasekmes suverčia Baidyklei, bet vėliau savo kaltę pripažįsta; nepatiko, nes Simukas yra blogas vaikas. Jis melavo ir tėčiui, ir mamai, ir seneliui.
Minčių lietus (5 min.) Kodėl taip smagu skaityti šį apsakymą?
Posakis: melo kojos trumpos.
Smagu skaityti šį apsakymą, nes mes sekame visas Simuko išdaigas, žinome, jog tėvai supranta, kad nusikalto ne baidyklė, o Simas, tačiau jam nieko nesako ir laukia, kol pats prisipažins.
euristinis pokalbis (15 min.) 1) apie ką šis tekstas (tema)? 1) šis tekstas yra apie berniuko Simuko išdaigos ir negebėjimą prisiimti atsakomybės.
2) kas yra šio padavimo pagrindinis veikėjas? kodėl? 2) šio padavimo pagrindinis veikėjas yra Baidyklė, nes visas veiksmas sukasi aplink ją. Tą rodo net ir apsakymo pavadinimas, parašytas iš didžiosios raidės.
3) kokie dar veikėjai yra šiame apsakyme? 3) šiame apsakyme dar veikia tėtis, mama, senelė, Simukas.
4) kuris iš jūsų išardytų keturių veikėjų yra svarbiausias? kodėl? 4) svarbiausias yra Simukas, nes Simas padaro daug išdaigų, dėl kurių liekas kalta Baidyklė.
5) kaip tokie veikėjai vadinami? kodėl? 5) antraeiliais, nes jie tik padeda, kad veiksmas vyktų, tačiau viską daro ne jie, o pagrindinis veikėjas. Aplink jį sukasi visas veiksmas.
6) apibūdinkite Baidyklę. Galite pacituoti. 6) „Ji buvo aprengta tėčio švarku, senelės margadryžiu sijonu, o ant šiaudinės galvos turėjo užmaukšlintą Simo kepurę.”
7) kokios buvo Baidyklės funkcijos ir kada, t. y. kokia jos buvo pareiga? 7) ji turėjo dienų dienas vasarą saugoti vyšnių sodą ir baidyti nuo žvirblių, kad nenulestų.
8) o kaip ji tai darydavo? Pacituokite. 8) „Kai žvirbliai visai suįžūlėję tūpdavo į vyšnias, Baidyklė imdavo mojuoti rankomis, padarytomis iš senų vantų.”
9) dabar grįžkime prie Simo išdaigų. Kokias savo šunybes Simas nuolatos primesdavo Baidyklei? Papasakokite. 9) jis netyčia išvertė kibirą, pametė tėčio plaktuką, į tvenkinį įstūmė tiltelį, sutraukė džiaustymo virves, įmetė į šulinį kibirą, sudaužė puodynę, nusuko senelės lovos bumbulą.
10) ar gerai pasielgė Simas? kodėl? Priminkite, ar jūs kada nors taip elgėtės. Papasakokite. 10) jis pasielgė labai negražiai, nes, visų pirma, neprisipažino ir, antra, melavo savo artimiausiems žmonėms.
11) kaip tas šunybes vertindavo mama, tėtis, senelė? 11) jie suprato, kad Simas meluoja, bet jo nebarė, laukė, kol pats prisipažins.
12) ką namiškiai kartą ėmė ir nutarė? kodėl? 12) jie nusprendė gražiai pamokyti Simą, nes darė vis daugiau ir daugiau šunybių, o prisipažinti taip ir nemanė. Namiškiai pasakė, kad Baidyklę laikas nuversti, jau ruduo ir jos nebereikia. Tačiau senelė pasakė, kad Baidyklės kišenėje gyvena pelių šeimyna. Jei Baidyklė bus nuversta, pelės liks be namų.
13) Tad kodėl Simukas prisipažino visas šunybes padaręs pats? 13) Simukas prisipažino, nes jam pagailo pelių šeimynos.
14) ką reiškia tėčio žodžiai: „Sveikinu”? 14) jis pagyrė Simuką, kad sukaupė visą drąsą ir sugebėjo prisiimti atsakomybę už savo negražius poelgius.
15) kaip apibūdintumėte namiškių santykius? 15) namiškių santykiai be galo šilti. Jie vienas kitą labai myli ir gerbia. Pats Simukas buvo neišbartas, o pagirtas, vadinasi, svarbiausia ne barti, o padėti suprasti, kad blogai elgiesi.
IV. Apibendrinimas (10 min.) 1) įsivaizduokite, jog jūs esate tėtis, mama ar senelė. Kaip pasielgtumėte, būdami jų vietoje? 1) mokiniai atsako įvairiai: vieni nubaustų Simuką, net jei jis ir neprisipažintų, kiti pasielgtų taip pat, kaip namiškiai, treti pasikalbėtų, ketvirti bartų ir t. t.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Šatrijos Ragana – “Vyšnios”. Literatūros pamoka 5 klasėje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)

Straipsnio autorė Moksliukė.

Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – 5 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba.

Tikslai:

1. Mokėti linksniuoti būdvardžius.
2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį.
3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius.

Tipas. Mišrus.

Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys.

Literatūra:

1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.
2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. – V., 2001.
3. Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei.- V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praėjusią pamoką mokėsi pagrindinių gramatinių būdvardžio požymių: giminės, skaičiaus, linksnio, laipsnio. Namų darbams buvo skirta atlikti pratimų. Šią pamoką patikrinsime namų darbus ir tęsime pamokų ciklą apie būdvardį: būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Kitose pamokose bus pakartota ir rašomas kontrolinis darbas.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Tikriname namų darbus (pvz.: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 142, 337, 340 pratimas; Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei, p. 125, 296 pratimas): mokiniai skaito po sakinį ir pasako, kokios giminės, skaičiaus, linksnio ir laipsnio yra būdvardis.
2. Patikrinus namų darbus, prisimenama, kurios kalbos dalys yra kaitomos (vienos iš kaitomų kalbos dalių yra daiktavardis ir būdvardis).
3. Aiškinamės, ką reiškia žodis kaitomos (kaitomos gimine, skaičiumi, linksniu, t. y. gramatiniai požymiai keičiasi priklausomai nuo jų vietos šalia kitų kalbos dalių, pavyzdžiui, veiksmažodžio).
4. Akcentuoju, jog praėjusią pamoką kalbėjome apie būdvardžio derinimą su daiktavardžiu.
5. Atliekame pratimą iš vadovėlio (Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, 344 pratimas).
6. Mokiniai linksniuoja būdvardį ir daiktavardį greta.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1.    Linksniavimas ir rašyba:

a) prašau palyginti daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimą; kurių linksnių galūnės skiriasi?
b) išlinksniavę mokiniai nustato, jog skiriasi vienaskaitos naudininkas, vietininkas, šauksmininkas; daugiskaitos vardininkas, naudininkas, šauksmininkas,
c) pabrėžiu, jog visų būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -am arba -iam: juodam, šviesiam, mediniam.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) rašau lentoje atitinkamo linksnio būdvardį (Priedas Nr. 1),
b) mokiniai, kviečiami po vieną, pasako būdvardžio giminę, skaičių, linksnį ir laipsnį.

III. Žinių įtvirtinimas.

Išdalinu lapus su užduotimi įrašyti praleistas raides (galimi įvairūs variantai). Kai mokiniai atlieka užduotį, aiškinamės, kokią būdvardžio galūnę įrašė, kokios tas būdvardis giminės, skaičiaus, linksnio.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Pakartojame, kuo skiriasi būdvardžių ir daiktavardžių linksniavimas.
2. Namų darbams skiriu atlikti pratimą iš vadovėlio: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 144, 347 pratimas. Jį pakoreguoju: penkis būdvardžių ir daiktavardžių junginius išlinksniuoti.

__________________________

PRIEDAS NR. 1.

Mažas – būdv., vyr. g., vns. V., nelyg. l.
Balta – būdv., mot. g., vns. V., nelyg. l.
Aukštesni – būdv., vyr. g., dgs. V., aukštesnysis l.
Puikiausių (mergaičių) – būdv., mot. g., dgs. K., aukščiausiasis l.
Ilgam – būdv., vyr. g., vns. N., nelyg. l.
Švariau – būdv., bevard. g., aukštesnysis l.
Pikčiausia – būdv., bevard. g., aukščiausiasis l.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Straipsnio autorė Moksliukė

Vinco Krėvės drama „Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, vaidmeninis skaitymas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo skirta kūrinio analizei (analizuotas antras ir trečias dramos veiksmas).

Ši pamoka bus skirta ketvirto dramos veiksmo analizei ir viso kūrinio apibendrinimui. Atskirai bus gilinamasi į finalines scenas, jas mokiniai ruošis skaityti vaidmenimis. Skirgailos personažą analizuos ir apibendrins viso kūrinio kontekste.

Kita pamoka bus įvadinė apie naują literatūros kryptį simbolizmą Bendrieji simbolizmo bruožai“. Pagrindinius simbolizmo bruožus bandys įžvelgti analizuodami Rainerio Marijos Rilkės eilėraštyje.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai. Mokytojas pasako, kad šiandien bus analizuojama ketvirtoji dramos dalis ir apibendrinta visa drama.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (15 min.) Pokalbis 1. Kaip paskutinės dramos dalies pavadinimas siejasi su jos turiniu? 1. Pavadinimas tiesiogiai apeliuoja į pagrindinio herojaus Skirgailos asmenybės padėtį situacijoje, į kurią jis pateko pasirinkęs tam tikrų veiksmų kelią. Čia kuriama priešprieša: žemiškojo kapo duobė praryja moraliai pakilusį Kelerį, o moraliai miręs Skirgaila prasmenga dvasios tuštumos bedugnėn. „Bedugnė“ gali simbolizuoti ir padėtį, kurioje yra atsidūrusi visa valstybė.
2. Pamokos pradžioje aptarėme, kad kulminacija gali būti visa paskutinė dramos dalis, tačiau joje esama keleto ir ryškesnių įvykių – lūžių, kurie gal kaip tik ir galėtų būti kulminacinės vietos. Kokie tai įvykiai? 2. Keletas tokių lūžių galėtų būti: Kelerio apsisprendimo mirti scena, taip pat ta vieta, kur Skirgaila suvokia tikrąją padėtį ir liepia kuo greičiau pakasti karstą: „ SKIRGAILA (nieko neklausydamas, įbedęs akis į karstą, žengia du tris žingsnius priekin, paskui užpakaliu slenka atgal, nustebęs praveda ranka per veidą). Nejaugi? (Lyg atsikvošėjęs). Ak, štai kas yra? (Ploja delnais). Ei, kareiviai! (Kareiviams, kurie pasirodo duryse). Imkite jį greičiau ir pakaskite!.. Tik greičiau… <…> Greičiau jūs ten judėkit!..
Peržvelkite sceną, kur kalba Šviesusis ir Tamsusis vyras. 3. Kur ir kada vyksta šios scenos veiksmas? 3. Veiksmas vyksta Kapeloje, vakare, viduryje pastatytas karstas, aplink jį degančios žvakės ir lempelės. Pradėjus kalbėtis abiem vyrams, tarsi viskas aplink išnyksta, vyrauja tamsa, tik apie karsta šviesu:„ Kapela kupina mėlynos šviesos. Visi lyg pranyksta, matyti tik viena kunigaikštienė.“
4. Kas dalyvauja veiksme? 4. Jonas Skarbekas kalba maldas neva už Stardą, keli bajorai susirinkę visa tai stebi, kunigaikštienė meldžiasi. Keleris lyg ir nieko neveikia, bet čia ir vyksta pagrindinis „veiksmas“ – jis mąsto, bando apsispręsti. Čia galima minėti Tamsųjį ir Šviesųjį vyrus, kurie veikia sieloje kaip dvi vidinės jėgos.
5. Kas yra tie Šviesusis ir Tamsusis vyrai? Ar jie realūs? Kas jais atskleidžiama? 5. Šie vyrai nėra realūs. Jie padeda atskleisti herojaus vidinį konfliktą, parodyti dvi jėgas, kovojančias Kelerio viduje. Šviesusis vyras atstovauja žmogaus kilnumą, gėrį; Tamsusis vyras – tarsi savisaugos instinktas, reikalaujantis pirmiausia žiūrėti savęs.
6. Apie ką kalba abu vyrai? 6. Abu pateikia svarius argumentus: Šviesusis, kad reikia geriau mirti garbingai ir riteriškai, saugant kunigaikštienės garbę, Tamsusis, kodėl pirmiau reikėtų gelbėti save.
7. Kaip jaučiasi Keleris? 7. Jis turėtų jaustis labai dviprasmiškai – iš vienos pusės labai silpnas ir pasidavęs baimei, dvejonėms, persmelktas kančios, siaubo, iš kitos pusės – racionaliai mąstąs ir save drąsindamas Keleris turėtų jaustis gan stiprus dvasiškai, ryžtingas pranykstant Tamsiajam vyrui.
„Tyliai pamąstykite, jei reikėtų suvaidinti šią sceną, kaip turėtų kalbėti abu vyrai, kaip Jonas Skarbekas, koks turėtų būti visų veikėjų balso tonas. “ 8. Kaip turėtų kalbėti veikėjai? 8. Galimi įvairūs pasvarstymai, bet kalbos turėtų kelti šiurpą, baimę, bet tuo pačiu kurti gedulingos aplinkos vaizdą.
III. Teksto suvokimo gilinimas ( 15min.) Mokytojas skirsto mokinius vaidmenimis. Mokiniai skaito sceną, bando perteikti jos nuotaiką, paryškindami prasminius akcentus.
Euristinė užduotis (5 min. ) Tyliai peržvelkite finalinę sceną.
9. Kada ir iš ko Skirgaila supranta, kad vietoj Stardo guli Keleris? 9. Įėjus kunigaikščiui pūsteli vėjas ir atsidengia Kelerio galva iki akių. Butrimas perspėja Skirgaila apie velionio pasikeitimą, bet tada valdovas nesureaguoja, o po kunigaikštienės nualpimo atidžiau įsižiūrėjęs supranta klastą.
10. Kodėl liepia kuo greičiau pakasti karstą? 10. Skirgaila supratęs klastą pasielgia neapgalvotai, tiesiog žengia lengviausiu susidorojimo keliu, taip susidoroja su Keleriu, tarsi parodo valdovo galybę.
11. Ką rodo toks neapgalvotas ir skubotas Skirgailos poelgis? Ar Keleris atstoja viską, prieš ką Skirgaila kovojo? 11. Galima įžvelgti Skirgailos kaip valdovo bejėgiškumą. Nuo tragedinės didybės jis puola į smulkų kerštą ir susitvenkusią pagiežą atpalaiduoja aklai, įnirtingai, gyvuliškai, nukreipdamas ją į jam svarbią, bet pavienę ir pačią prieinamiausią auką. Iš tiesų, Keleris iš dalies yra vienas valdovo priešų, bet tai pavienė auka, kuri neatstoja visos priešininkų jėgos.
12. Skirgaila įvykdo savo pažadą-atkeršija vokiečiui. Jis nugalėtojas, ar pralaimėjęs? Kodėl? 12. Jis pralaimi kaip valdovas – neradęs kelio Lietuvai. Užkasęs Kelerį gyvą – pralaimi ir kaip žmogus, nes žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį.
13. Iš kur kyla Skirgailos tragizmas? 13. Daugumoje situacijų Skirgaila atsiduria ant negalimumo ribos (jis negali eiti iš vien su kryžiuočiais, negali ir jų ignoruoti, negali atšaukti krikšto, bet negali jo viduje ir priimti – meluotų pats sau, nenori atsižadėti pagonybės, bet nepajėgia jos nuosekliai laikytis, nežino visos tiesos, bet negali priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi be žmonių užuojautos, bet tuo pat metu ir negali jos tikėtis, nori būti mylimas, bet nemoka mylėti) – iš čia kyla jo tragizmas. Per visą dramą brėžiama herojaus dvasios žlugimo linija, rodomas jo savigriovos procesas.
14. Kaip dramoje kuriamas komizmas? Iš ko pasišaipoma? 14. Komizmas daugiausia kuriamas kontrasto principu ir yra demaskuojamojo pobūdžio, nukreiptas į lietuvių priešininkus (daugiausiai ekspozicinėje scenoje, kur veikia lenkai). a) Pasišaipoma iš lenkų – čia komiškas efektas kuriamas pasitelkiant kalbos toną ir turinį, žodžių ir elgsenos kontrastus (žemojo stiliaus kalba šneka aukščiausio socialinio sluoksnio žmogus vyskupas Henrikas Mazovietis: nuo „nusidėsite šventajai dvasiai, o nusidėję amžino neteksite gyvenimo“ iki „nezaunyk niekų“ (gudrus ir ciniškas politikas, taktinių manevrų ir retorinių vingrybių meistras) / „Taip mane sutikti!..Mane, kunigaikštį, aukštą bažnyčios dignitorių ir svarbiausiąjį karaliaus patarėją!.. Patsai didysis Romos ciesorius nebūtų drįsęs tiek užgauti mane ir mano asmeny įžeisti šventosios bažnyčios ir lenkų karaliaus garbę…“. Pajuokiamas luominis ir tautinis pasipūtimas, vos tramdoma agresija kits kito atžvilgiu (tarp savųjų). b) Ironizuojami ir jo veiksmai – Bažnyčios galių perdėtas išpūtimas: „Štai padūmiau, ir nebėra tavo pažadų. Bažnyčios duota man galia naikinu visus tavo pažadus! – sako Onai Duonutei. c) Puotos laiminimas – krikščioniškojo pasaulio atstovai, skelbiantys taką, patys vieni kitų atžvilgiu yra agresyvūs.
15. Kas dramoje lemia Skirgailos veiksmus ir pasirinkimus? Kaip jos suprantamos, kada tampa svarbios? 15. Lemia vertybės – tėvynė, tiesa ir meilė.Tėvynė – politika jam ne užsiėmimas ir veikla, o esminė saviraiškos forma ir net misija – kunigaikščio kepurė neprastesnė už vokiečių siūlomą karūną (III v. 3sc. ), jaučia situaciją, mato rezgamas pinkles, moka užbėgti joms už akių (I v. 4 sc.). Skirgailos programa ne užkariauti, o ginti.Tiesa – tiesoieška vyksta religijos sferoje.Meilė – poreikis meilei auga didėjant nusivylimui politika, beviltiškai ieškant tiesos. Meilė tampa alternatyva veiklai, valiai, protui, paskutine priebėga nuvargusiam.
16. Kur dramoje matomas idealo ir tikrovės neatitikimas ir kada kyla šių sferų konfliktas? 16. Kai yra suardomos vertybės – kyla idealo ir tikrovės konfliktas.Tėvynė – konfliktas kyla, kai neatitinka pasirinktos strategijos ir taktikos, kai keliami tikslai neįgyvendinami pasirinktomis priemonėmis.

Tiesa – Skirgaila ieško tiesos ne tikėdamas, o viską tikrindamas pats, jis nori žinoti, o ne tikėti. Su lietuviais jis krikščionis, su krikščionimis – pagonis.

Meilė – mylėdamas jis nemoka išprovokuoti palankumo sau, meilėje nesugeba duoti arba duoda ne tai, ko iš jo tikimasi. Žmonių santykiuose, kaip ir politikoje jis veikia jėga.

Mokiniai namie ruošis rašyti interpretacija iš dramos „Skirgaila“ ištraukos.
V. Vertinimas. (2 min.) Aktyviausiai dalyvavę mokiniai įvertinami pažymiais.

__________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“