Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 dieną Anykščiuose valstiečių šeimoje. Jis buvo Lietuvos poetas, kalbininkas ir Seinų vyskupas. Baranauskas palaidotas Seinų katedroje (dabartinėje Lenkijos teritorijoje).

A. Baranauskas dirbo raštininku, buvo Varnių seminarijos auklėtinis ir Peterburgo dvasinės akademijos kunigų seminarijos auklėtinis. Tobulinosi Romos, Miuncheno universitetuose, dirbo Kauno kunigų seminarijoje, dėstytojavo dvasinėje akademijoje: dėstė lietuvių kalbą ir homiletiką (pamokslų sakymo meną) bei teologiją. Baranauskas buvo pirmasis lietuvių kalbos dėstytojas kunigų seminarijoje. Tai sutapo ir su Motiejaus Valančiaus siekiais – lietuvinti dvasininkiją.

Baranauskas pasižymėjo kaip lietuvių kalbos tyrinėtojas. Jis laikomas dialektologijos (mokslo apie tarmes) pradininku Lietuvoje. Rašė lietuvių kalbos gramatiką, bet nebaigė, sukūrė tokius dabar plačiai vartojamus terminus kaip: būdvardis, balsis, dvibalsis, skaitvardis, žodynas, tarmė, sakinys, rašyba ir taisyklė.

Pasižymėjo kaip matematikas, kartais net yra vadinamas pirmuoju Lietuvos matematiku. Jį ypač domino begalybės problema, o vienas iš siekių buvęs – matematiškai apskaičiuoti pragaro tūrį.

A. Baranauskas pasižymėjo ir kaip Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą. Tai paskutinis jo darbas. Jis suspėjo išversti tris penktadalius Biblijos teksto.

Tačiau Antanas Baranauskas buvo ir liko poetas. 1863 m. sukilimas sudaužė jo mūzą, pakeitė gyvenimą. Kai jis lankėsi užsienyje, jo brolius ištrėmė į Sibirą. Atsisveikindamas su poezija tuo metu parašė eilėraštį „Ko gi maudžia man širdelę“. Senatvėje prie eiliavimo sugrįžo – eiliavo religines giesmes.

Eiliuoti pradėjo anksti ir pradžioje lenkiškai net parengė rinktinę. Vėliau ėmė rašyti lietuviškai. Vienas iš įdomesnių faktų yra išlikęs ir išleistas A. Baranausko dienoraštis, rašytas nuo 18 iki 21-erių metų. Iš jo darosi aišku, kad Baranauskas buvo labai savikritiškas.

Antano Baranausko mūza buvo poetė Karolina Praniauskaitė, skatinusi jį tobulėti kaip poetą. Šių ir kitų aplinkybių dėka dvidešimt penkerius metus perkopęs poetas buvo parašęs visus reikšmingiausius savo kūrinius: keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“ (1858–1859 m.) ir romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), parašytas rytų aukštaičių anykštėnų tarme. Po kelių metų „Anykščių šilelis“ buvo išspausdintas Ivinskio kalendoriuje, kuriame Baranauskas pasirašė Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu. Dainų rinkinį „Kelionė Peterburkan“ parašė atvykęs studijuoti į Peterburgą. Be šio rinkinio dar parašė „Pasikalbėjimą su Lietuva“ ir „Dievo rykštę ir malonę“. Baranausko talentą įvertino net vyskupas Motiejus Valančius, kuris Baranausko giesmes vėliau įdėjo į savo giesmių rinkinį.

„Anykščių šilelis“ buvo parašytas norint įrodyt, kad lietuvių kalba nėra prastuolių kalba ir yra tinkama kūrybai. Poemai būdingi ilgi periodai, patetiškos anaforos, kreipiniai, palyginimai, laipsniavimai, retoriniai sušukimai, kalbos žodynas. Ji laikoma žymiausiu silabinės eilėdaros kūriniu. Pateikiamos ir silabinės toninės eilėdaros užuomazgos, ypač daktilio metrai:

daktilio metrai
Atsiskleidžia kūrybinė jėga. Yra sakymo rėmai (pradžioje ir pabaigoje), aprašymuose išgyvenama ekstazė:

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!
Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia!
Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!
Minkštučiukai samanų patalai ištiesti
Galvą in save traukia ir liula užliesti.”

„Ai siaudžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai,
Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai.
Vidunaktyj teip tyku, – kad girdi, kaip jaunas
Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;
Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa,
Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta.
Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta,
Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.
Ė kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta,
Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta,
Tada šilas nubunda, visa yra tyla,
Prasideda pamažu šventa dienos byla.”

Baranauskas laikomas metaforinės meditacijos pradininku.

Pirmoji poemos dalis lyriškesnė, o antra – proziškesnė. Nubudusio miško scena – kulminacinė: „E, kad jau dienai brėkštant…“ Pirmoje dalyje vyrauja mitinis laikas, antroje – istorinis.

„Anykščių šilelyje“ nėra siužeto, yra tik aprašymas:

„Kas ten taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis.
Kas mekena? – Ėgi mat perkūno oželis.
Kas ten šnibžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoja,
Ėgi srove teškena upelė šventoja.
Kas ten kalbas? – Ė žąsys paupėj gagena;
Ėgi mat lizde starkus pamiškėj klegena;
Ėgi antys ,,pry! pry! pry!” priskridę int liūną;
Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų:
,,Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus?
Ką, ką, ką, ką? ar grūdus? ar musias? ar sliekus?”
Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:
Čia kukuodama verkia, čia juokias kvatojas.”

Baranauskui, kaip ir visiems romantikams būdinga iškelti praeitį niveliuojant dabartį. Jam artimas nesugrąžinamas praeities ilgesys. Baranauskas laikomas vienas pirmųjų tautinio romantizmo kūrėjų. Poemoje buvo panaudota tautosakinė medžiaga („Eglė žalčių karalienė“, dainos, patarlės, posakiai).

Lindė Dobilas Baranauską yra pavadinęs lietuviškuoju Homeru. Jis pirmasis suformavo istorinės Lietuvos sampratą.
___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
Antanas Salys
Jonas Jablonskis
Pranas Skardžius
Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
Pirmosios žinios apie lietuvių kalbą

Sakinio išsamios analizės pavyzdys

leitenantasI. Tai vientisinis asmeninis dvinaris išplėstinis konstatuojamasis sakinys. Jo predikatinis centras leitenantas žvalgėsi.

II. Veiksnio grupė – leitenantas, sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje:

leitenantas – vientisinis veiksnys (kas žvalgėsi?), išreikštas subjekto vardininku;

sėdėjęs lauko virtuvės vežimaityje – sudėtinis atributinis pažyminys (koks leitenantas?), išreikštas dalyvine konstrukcija, kurios pagrindinis pilnojo derinimo komponentas sėdėjęs turi priklausomą komponentą vežimaityje – vientisinė tiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo sekundarinė vietos buvimo aplinkybė (kur sėdėjęs?), išreikšta vietos vietininku; virtuvės – vientisinis tiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo sekundarinis atributinis pažyminys (kokiame vežimaityje?), išreikštas priklausomybės kilmininku; lauko – vientisinis tiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo sekundarinis atributinis pažyminys (kokios virtuvės?), išreikštas nusakomuoju kilmininku.

Tarinio grupė – žvalgėsi čia į žemėlapį, patiestą ant kelių, čia į niūrius karo pėdsakus:

žvalgėsi – vientisinis tarinys (ką veikė leitenantas?), išreikštas tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 3 asmens veiksmažodžiu;

į žemėlapį – vientisinis netiesioginio stipriojo neapibrėžtojo valdymo papildinys (į ką žvalgėsi?), išreikštas prielinksnine konstrukcija, kurioje prielinksnis į reiškia objekto vietos santykį;

patiestą ant kelių – sudėtinis atributinis pažyminys (kur patiestą žemėlapį?) išreikštas dalyvine konstrukcija, kurios pagrindinis pilnojo derinimo komponentas patiestą turi priklausomą komponentą ant kelių  – vientisinę netiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo sekundarinę vietos buvimo aplinkybę (kur patiestą?), išreikštą prielinksnine konstrukcija, kurioje prielinksnis ant reiškia vietos – objekto santykį; jo – vientisinis tiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo sekundarinis atributinis pažyminys (kieno kelių?), išreikštas priklausomybės kilmininku;

į pėdsakus – vientisinis netiesioginio stipriojo neapibrėžtojo valdymo papildinys (į. ką žvalgėsi?), išreikštas prielinksnine konstrukcija, kurioje prielinksnis į reiškia objekto – vietos santykį;

karo – vientisinis tiesioginio silpnojo apibrėžtojo valdymo atributinis pažyminys (kokius pėdsakus?) išreikštas nusakomuoju kilmininku;

niūrius – vientisinis pilnojo derinimo atributinis pažyminys (kokius pėdsakus?), išreikštas būdvardžiu.

III. 1 ir 2, 3 ir 4 kableliais išskiriami sudėtiniai dalyviniai postpoziciniai pažyminiai.
4 kableliu atskiriami vienarūšiai, sujungti kartojamais jungiamaisiais žodžiais čia…čia.

___________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Vientisinio sakinio analizė
Sakinio išsamios analizės schema
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)
Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)
Sakinių klasifikacija: sudėtinis bejungtukis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis mišrusis sakinys

Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – 5 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba.

Tikslai:

1. Mokėti linksniuoti būdvardžius.
2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį.
3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius.

Tipas. Mišrus.

Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys.

Literatūra:

1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.
2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. – V., 2001.
3. Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei.- V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praėjusią pamoką mokėsi pagrindinių gramatinių būdvardžio požymių: giminės, skaičiaus, linksnio, laipsnio. Namų darbams buvo skirta atlikti pratimų. Šią pamoką patikrinsime namų darbus ir tęsime pamokų ciklą apie būdvardį: būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Kitose pamokose bus pakartota ir rašomas kontrolinis darbas.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Tikriname namų darbus (pvz.: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 142, 337, 340 pratimas; Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei, p. 125, 296 pratimas): mokiniai skaito po sakinį ir pasako, kokios giminės, skaičiaus, linksnio ir laipsnio yra būdvardis.
2. Patikrinus namų darbus, prisimenama, kurios kalbos dalys yra kaitomos (vienos iš kaitomų kalbos dalių yra daiktavardis ir būdvardis).
3. Aiškinamės, ką reiškia žodis kaitomos (kaitomos gimine, skaičiumi, linksniu, t. y. gramatiniai požymiai keičiasi priklausomai nuo jų vietos šalia kitų kalbos dalių, pavyzdžiui, veiksmažodžio).
4. Akcentuoju, jog praėjusią pamoką kalbėjome apie būdvardžio derinimą su daiktavardžiu.
5. Atliekame pratimą iš vadovėlio (Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, 344 pratimas).
6. Mokiniai linksniuoja būdvardį ir daiktavardį greta.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1.    Linksniavimas ir rašyba:

a) prašau palyginti daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimą; kurių linksnių galūnės skiriasi?
b) išlinksniavę mokiniai nustato, jog skiriasi vienaskaitos naudininkas, vietininkas, šauksmininkas; daugiskaitos vardininkas, naudininkas, šauksmininkas,
c) pabrėžiu, jog visų būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -am arba -iam: juodam, šviesiam, mediniam.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) rašau lentoje atitinkamo linksnio būdvardį (Priedas Nr. 1),
b) mokiniai, kviečiami po vieną, pasako būdvardžio giminę, skaičių, linksnį ir laipsnį.

III. Žinių įtvirtinimas.

Išdalinu lapus su užduotimi įrašyti praleistas raides (galimi įvairūs variantai). Kai mokiniai atlieka užduotį, aiškinamės, kokią būdvardžio galūnę įrašė, kokios tas būdvardis giminės, skaičiaus, linksnio.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Pakartojame, kuo skiriasi būdvardžių ir daiktavardžių linksniavimas.
2. Namų darbams skiriu atlikti pratimą iš vadovėlio: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 144, 347 pratimas. Jį pakoreguoju: penkis būdvardžių ir daiktavardžių junginius išlinksniuoti.

__________________________

PRIEDAS NR. 1.

Mažas – būdv., vyr. g., vns. V., nelyg. l.
Balta – būdv., mot. g., vns. V., nelyg. l.
Aukštesni – būdv., vyr. g., dgs. V., aukštesnysis l.
Puikiausių (mergaičių) – būdv., mot. g., dgs. K., aukščiausiasis l.
Ilgam – būdv., vyr. g., vns. N., nelyg. l.
Švariau – būdv., bevard. g., aukštesnysis l.
Pikčiausia – būdv., bevard. g., aukščiausiasis l.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Straipsnio autorė Moksliukė

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Tikslai:

1.    Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais;
2.    Išmokyti dalyvius atpažinti tekste;
3.    Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, mokėsi jas skirti ir atpažinti tekste.

Šią pamoką mokysis apie dalyvį, t.y, sužinos, kokią reikšmę ir gramatinius požymius turi dalyviai.

Kitą pamoką mokysis dalyvio rūšis.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Trumpai peržvelgiame namų darbus. Mokiniai turėjo tekste išrinkti dalyvius.
2.    Primenu, kad dalyvis yra neasmenuojama veiksmažodžio forma, o ne kalbos dalis.
3.    Klausiu, ką mokiniai gali pasakyti apie dalyvį (pvz.: dalyvis turi veiksmažodžio šaknį ir kamieną.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio reikšmė;
b) dalyvio gramatiniai požymiai;
c) dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio reikšmė:

a)    kaip manote, ką gali reikšti dalyvis?
b)    lentoje užrašau kelis dalyvius – vieną labiau panašų į būdvardį, kitą į veiksmažodį: mylimas ir einąs;
c)    paaiškinu, kad veiksmažodžiai reiškia veiksmus, o būdvardžiai – reiškia ypatybes, taigi dalyviai, būdami panašūs į šias kalbos dalis reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    pasakau keletą dalyvių ir klausiu, iš kokio veiksmo kylančią ypatybę jie žymi (pvz.: rašantis – tas, kuris rašo, nukritęs – tas, kuris nukrito, norįs – tas, kuris nori ir t.t.);
b)    mokiniai galvoja keletą savo dalyvių ir parašo, ką jie reiškia.
c)    Keletas mokinių paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvio gramatiniai požymiai:

a)    sakau po pavyzdį ir klausiu, kokios vardininko galūnės būdingos dalyviams (žr. Priedą Nr. 1)
b)    mokiniai su kiekviena galūne sugalvoja po savo pavyzdį;
c)    sakau dalyvius su priesagomis ir klausiu, kokios priesagos padeda juos pažinti (žr. Priedą Nr. 2);
d)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
e)    aiškinu, kad dalyvis turi laikus, taip pat gali turėti ir sangrąžinès formas, kaip ir veiksmažodžiai;
f)    žodžiu atlieka 295 pratimą iš vadovėlio;
g)    aiškinu, kad dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie gali būti laipsniuojami.

4. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 299 pratimą iš vadovėlio;
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko.

5. Dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a) pateikiu sakinį su dalyviu („Girdžiu verkiantį brolio žirgelį.“);
b) aiškinamės, kokius gramatinius požymius jis turi, mokiniai braižosi schemą (žr. Priedą Nr. 3).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Klasėje mokiniai raštu atlieka 300 pratimą iš vadovėlio. Jie turi rasti tekste dalyvius, nurašyti su tais žodžiais, su kuriais jie suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu ir visą tai nurodyti.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    ką reiškia dalyviai;
b)    kokius turi gramatinius požymius;
c)    kuo panašūs į veiksmažodžius ir būdvardžius.

2. Namų darbams užduodu 298 pratimą, kurį turės atlikti analogiškai kaip ir 300.
Priedas Nr. 1

einąs, tempiąs – -(i)ąs;
bėgą, bėgsią – -(i)ą;
mylįs, tylį – -įs / -į
ėjęs, ėję – -ęs /-ę

Priedas Nr. 2

vežantis, žiūrintis, vežusi, veždavusi, bėgsiantis, vežamas, rašomas, vežtas.

Priedas Nr. 3

dalyvis-priedas-nr-3

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Antonimai lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje daugelis kalbos dalių gali turėti ir turi savo antonimus. Keletas pavyzdžių:

DAIKTAVARDŽIAI

TEZĖ – ANTITEZĖ
Teiginys, kurio tesingumas įrodinėjamas – teiginys prieš kitą tvirtinimą

ĮĖJIMAS – IŠĖJIMAS
Vieta ar durys, pro kur patenkama į vidų – Vieta ar durys, pro kur išeinama iš vidaus

DIEVAS  – VELNIAS
Gėrio pradas – blogio pradas

DORYBĖ – YDA
Gera ypatybė – bloga ypatybė

RAMYBĖ – NERIMAS
Susijaudinimų, rūpesčių neteikianti būsena – susijaudinimų, rūpesčių teikianti būsena

RYTAS – VAKARAS
Dienos pradžia – dienos pabaiga

SĖKMĖ – NESĖKMĖ
Pasisekimo būvis – nepasisekimo būvis

ĖRIUKAS – VILKAS
K. bejėgiškumo įsikūnijimas – plėšrumo įsikūnijimas

JAUNUOLIS – SENELIS
Žmogus turintis nedaug metų – žmogus turintis daug metų

ŠIAURYS – PIETYS
Šiaurės vėjas – Pietų vėjas

VIDURDIENIS – VIDURNAKTIS
Vidurys dienos – vidurys nakties

ŽIEMA – VASARA
Šalčiausias metų laikas – šilčiausias metų laikas

DRĄSUOLIS – BAILYS
kas nieko nebijo – kas lengvai išsigąsta

VEIKSMAŽODŽIAI

APAKTI – PRAREGĖTI
Pasidaryti neregenčiu – pradėti matyti

BALTI – JUOSTI
Darytis pieno spalvos – darytis anglies spalvos

DEGTI – GESTI
Skleisti šviesą – mažėti šviesai

DRĮSTI – BIJOTI
Turėti drąsos – kęsti baimę

JUNGTI – SKIRTI
Telkti draugėn – trukdyti bendrauti

KILTI – SLŪGTI
Aukštėt lygiui – žemėt lygiui

MIGTI – BUSTI
Pradėt miegot – liautis miegot

NUGALĖTI – PRALAIMĖTI
Patirti sėkmę – patirti nesėkmę

PILTI – SEMTI
Lieti skystį, žerti biralus – šalint skystį

PRIDĖTI – ATIMTI
Padidinti kiekį – sumažinti kiekį

BŪDVARDŽIAI

ATDARAS – UŽDARAS
Turintis tarpą – neturintis tarpo

DORAS – NEDORAS
Kuris laikosi moralės normų – Kuris nesilaiko moralės normų

DIEVIŠKAS – VELNIŠKAS
Būdingas dieviškumas – nebūdingas dieviškumas

SAUSAS – ŽALIAS
Kuris be sulčių – kuris su sultimis

SMARKUS – LĖTAS
Kuris spartus, energingas – kuris nespartus, neenergingas

SOTUS – ALKANAS
Kuris pavalgęs, nejaučia alkio – kuris išalkęs, jaučia alkį

TYLUS – GARSUS
Vos girdimas garsas – gerai girdimas garsas

ŠVELNUS – GRIEŽTAS
Kuris nuolaidus, malonus – kuris nenuolaidus, nemalonus

TYRAS – DRUMSTAS
Be matomų priemaišų – su matomomis priemaišomis

LYGUS – RAUKŠLĖTAS
Kuris be įdubimų ar iškylų – Kuris su įdubimais ar iškylomis

PRIEVEIKSMIAI

BĖGOM – ŽINGSNIU
Nusakant judėjimą šuoliuojant – nusakant judėjimą einant

AUKŠTYN – ŽEMYN
Kurio nors laiko tarpo pradžioje – kurio nors laiko tarpo pabaigoje

AUKŠTAI – ŽEMAI
Žymint vietą, esančią viršuje – žymint vietą, esančią apačioje

BRANGIAI – PIGIAI
Žymint didelę kainą – žymint mažą kainą

GERAI – BLOGAI, NEGERAI, PIKTAI
Nusakant teigiamas ypatybes – nusakant neigiamas ypatybes

MINKŠTAI – KIETAI
Žymint nedidelį atsparumą spaudimui – žymint didelį atsparumą spaudimui

SMARKIAI – LĖTAI
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą

TANKIAI – RETAI
Su mažais tarpais – su dideliais tarpais

IŠILGAI – SKERSAI
Žymint ištįsimą į ilgumą – žymint pasisukimą į šoną

GREITAI – LĖTAI, PAMAŽU
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą