Sudurtinis tarinys

Sudurtiniai tariniai – tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis.

Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį.

Priklausomai nuo raiškos, skiriamos trys jungčių rūšys: grynoji, negrynoji ir netikroji. Grynoji – tai veiksmažodžio „būti“ formomis išreikšta jungtis. Ji dar skirstoma į išreikštąją ir neišreikštąją (nulinę arba elipsinę).

Nulinė jungtis – tai tokia, kuri atitinka esamajame laike veiksmažodžio „būti“ formas (3 asmens forma dažniausia):

„Ąžuolas – medis.“
„Mokykla – antrieji namai.“

Elipsinė jungtis – tai neišreikštoji jungtis, kuri turi ne esamojo laiko reikšmę. Jai numatyti reikia konteksto:

„[Gyveno kartą du broliai.] Vienas – turtingas, antras – nuskurdęs.“

Negrynoji jungtis turi prasminį savarankiškumą, eina predikatyvų junginių pagrindiniu dėmeniu. Ji – semantiniai „būti“ pakaitai: likti, daryti, virsti, tapti, atrodyti, apsimesti, dėtis, vadinti, vadintis ir t.t.

„Aš vadinuosi Jonas.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dienos eis ilgyn.“

Negrynoji jungtis panašiai kaip grynoji būna dažniausiai išreikšta, bet jei ji neišreikšta, tai gali būti arba elipsinė, arba nulinė.

„Motinos gailestis lieka gailesčiu, o pabarimas – * pabarimu.“ (* praleistas veiksmažodis „lieka“, taigi dabar čia yra elipsė)

Negrynoji nulinė jungtis yra tada, kai sakinys sentencinio pobūdžio. Kartais nėra svarbu nustatyti veiksmažodį prie vardinės dalies:

„Katinas senyn, nagai ilgyn.“

Netikroji jungtis – tai ta, kuri reiškiama savarankiškais veiksmažodžiais, o šie patys vieni gali sudaryti paprastos formos tarinį. Eina jungtimi todėl, kad šalia jų yra kitas žodis, išreiškiantis būvį arba būseną. Loginis kriterijus – tai, kad kitas žodis nereiškia koduojamo turinio, atskiro komponento.

Būvis: „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga.“ (tampa medžiu)
„Mano senelis dvare tarnavo eiguliu.“
Broliai dieną lakstė juodvarniais.

PASTABA. Sudurtinio tarinio netikroji jungtis negali būti neišreikšta.

Vardinė dalis.Pagal rūšį su veiksniu skirstoma į (tik asmeniniuose sakiniuose):

a. derinamąją
b. nederinamąją

Loginis derinimas: „Aš – mokytoja.“ „Aš – mokytojas“

Derinamosios vardinės dalys reiškiamos būdvardiškais žodžiais:

„Vakaras buvo gražus.“
Brolis buvo pavargęs.“ Abiejuose sakiniuose galima įterpti „toks“, „tokia“

„Aš likau vienas.“

Derinamąja vardine dalimi vadinama ir tokia, kuri išreikšta būvio vardininku. Tai koreliuojamoji vardinė dalis:

„Ąžuolas yra medis.“ („medis“ – derinamoji dalis)
„Mes drąsūs kaip ereliai.“

Nederinamoji vardinė dalis. Joje ryšiai priklauso nuo santykio su tariniu:

• reiškiama bevardės giminės forma:

„Dabar dienos trumpa.“
Buvo netikėta.“

• Linksniuojamųjų žodžių kilmininku:

„Kieno tas eilėraštis?“
„Jos žiedas iš aukso.“
„Mokytojas buvo ramaus būdo.“

• Įnagininku (kai būvis pastovus). Jis būna su tapsmo veiksmažodžiais:

„Kur matyta, kad ožys būtų daržininku?“ (=taptų)

• Prieveiksmis:

Gerai tiems, kurie mokosi.“
„Į vakarą Onutei pasidarė blogiau.“
Buvo daug.“

• Bendratis:

„Amžių nugyventi, ne lauką pereiti.“
„Nagrinėti, ne ropė krimsti.“

• Jaustukai, ištiktukai:

„Mokyklos direktorius oho.“ (=geras)
„Tavo valia bus šnipšt.“
„Jei tu , tai aš abiem rankom prieš.“

Nederinamosios vardinės dalies pozicijoje gali būti frazeologizmas:

„Tas darbas jam buvo peilis po kaklu.“ (=sunkus)

• Prielinksninės konstrukcijos:

Pagal Jurgį ir kepurė.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Suvestinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Antonimai lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje daugelis kalbos dalių gali turėti ir turi savo antonimus. Keletas pavyzdžių:

DAIKTAVARDŽIAI

TEZĖ – ANTITEZĖ
Teiginys, kurio tesingumas įrodinėjamas – teiginys prieš kitą tvirtinimą

ĮĖJIMAS – IŠĖJIMAS
Vieta ar durys, pro kur patenkama į vidų – Vieta ar durys, pro kur išeinama iš vidaus

DIEVAS  – VELNIAS
Gėrio pradas – blogio pradas

DORYBĖ – YDA
Gera ypatybė – bloga ypatybė

RAMYBĖ – NERIMAS
Susijaudinimų, rūpesčių neteikianti būsena – susijaudinimų, rūpesčių teikianti būsena

RYTAS – VAKARAS
Dienos pradžia – dienos pabaiga

SĖKMĖ – NESĖKMĖ
Pasisekimo būvis – nepasisekimo būvis

ĖRIUKAS – VILKAS
K. bejėgiškumo įsikūnijimas – plėšrumo įsikūnijimas

JAUNUOLIS – SENELIS
Žmogus turintis nedaug metų – žmogus turintis daug metų

ŠIAURYS – PIETYS
Šiaurės vėjas – Pietų vėjas

VIDURDIENIS – VIDURNAKTIS
Vidurys dienos – vidurys nakties

ŽIEMA – VASARA
Šalčiausias metų laikas – šilčiausias metų laikas

DRĄSUOLIS – BAILYS
kas nieko nebijo – kas lengvai išsigąsta

VEIKSMAŽODŽIAI

APAKTI – PRAREGĖTI
Pasidaryti neregenčiu – pradėti matyti

BALTI – JUOSTI
Darytis pieno spalvos – darytis anglies spalvos

DEGTI – GESTI
Skleisti šviesą – mažėti šviesai

DRĮSTI – BIJOTI
Turėti drąsos – kęsti baimę

JUNGTI – SKIRTI
Telkti draugėn – trukdyti bendrauti

KILTI – SLŪGTI
Aukštėt lygiui – žemėt lygiui

MIGTI – BUSTI
Pradėt miegot – liautis miegot

NUGALĖTI – PRALAIMĖTI
Patirti sėkmę – patirti nesėkmę

PILTI – SEMTI
Lieti skystį, žerti biralus – šalint skystį

PRIDĖTI – ATIMTI
Padidinti kiekį – sumažinti kiekį

BŪDVARDŽIAI

ATDARAS – UŽDARAS
Turintis tarpą – neturintis tarpo

DORAS – NEDORAS
Kuris laikosi moralės normų – Kuris nesilaiko moralės normų

DIEVIŠKAS – VELNIŠKAS
Būdingas dieviškumas – nebūdingas dieviškumas

SAUSAS – ŽALIAS
Kuris be sulčių – kuris su sultimis

SMARKUS – LĖTAS
Kuris spartus, energingas – kuris nespartus, neenergingas

SOTUS – ALKANAS
Kuris pavalgęs, nejaučia alkio – kuris išalkęs, jaučia alkį

TYLUS – GARSUS
Vos girdimas garsas – gerai girdimas garsas

ŠVELNUS – GRIEŽTAS
Kuris nuolaidus, malonus – kuris nenuolaidus, nemalonus

TYRAS – DRUMSTAS
Be matomų priemaišų – su matomomis priemaišomis

LYGUS – RAUKŠLĖTAS
Kuris be įdubimų ar iškylų – Kuris su įdubimais ar iškylomis

PRIEVEIKSMIAI

BĖGOM – ŽINGSNIU
Nusakant judėjimą šuoliuojant – nusakant judėjimą einant

AUKŠTYN – ŽEMYN
Kurio nors laiko tarpo pradžioje – kurio nors laiko tarpo pabaigoje

AUKŠTAI – ŽEMAI
Žymint vietą, esančią viršuje – žymint vietą, esančią apačioje

BRANGIAI – PIGIAI
Žymint didelę kainą – žymint mažą kainą

GERAI – BLOGAI, NEGERAI, PIKTAI
Nusakant teigiamas ypatybes – nusakant neigiamas ypatybes

MINKŠTAI – KIETAI
Žymint nedidelį atsparumą spaudimui – žymint didelį atsparumą spaudimui

SMARKIAI – LĖTAI
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą

TANKIAI – RETAI
Su mažais tarpais – su dideliais tarpais

IŠILGAI – SKERSAI
Žymint ištįsimą į ilgumą – žymint pasisukimą į šoną

GREITAI – LĖTAI, PAMAŽU
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą