Žyma: frazeologizmas

Suvestinis tarinys

Suvestinį tarinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – gramatinė, asmenuojama arba beasmenė veiksmažodžio forma, rodanti modalumą, asmeniškumą, bet neformuojanti tarinio turinio (pagalbinė dalis), o antroji – reikšminė dalis, formuojanti tarinio turinį. Antroji gali būti reiškiama bendratimi arba dalyviu.

Pagalbinė dalis skirstoma pagal formą:
Vientisinė („galėjo vaikščioti“, „buvo pradėję dirbti“, „liežuvį niežėjo“ = norėjosi).
SEMANTIKA. Ji reiškiama kelių grupių veiksmažodžiais; frazeologiniais veiksmažodžiais:

• Žyminčiais laiko pradžią (šokti, bėgti, imti):

„Vaikas ėmė bėgti.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dabar ėmė skaityti.“

• Žymi pabaigą:

„Liovėsi lyti.“

• Modaliniais veiksmažodžiai (privalėti, turėti, tekti…):

„Man reikia čia pasilikti.“
„Aš galiu palaukti.“

• Valios veiksmažodžiai (norėti, drausti, trukdyti, leisti, masinti, traukti, vilioti…):

„Norėčiau jums patarti.“
„Juozukas traukė pasitikti.“

• Valios klabėjimo veiksmažodžiai (liepti, kviesti, siūlyti, patarti, raginti, prašyti…):

„Mama liepė paskubėti.“
„Moterys ragino pjauti.“

• Kalbėjimo veiksmažodžiai:

„Mergaitė pasisakė pametusi lėlę.“

• Mąstymo veiksmažodžiai:

„Atsiminiau turįs susitikimą.“

Reikšminė dalis, kuri išreikšta bendratimi, dar apibūdinama skaidant bendratį:

• Subjektyvinė bendratis
• Objektyvinė bendratis.

Subjektyvine bendratimi pasakomas turinys priklauso tam pačiam subjektui, kaip ir pagalbine dalimi išreikštas tarinys:

„Vaikas pradėjo juoktis.“
„Naujakuriams teko nakvoti.“

Objektyvine bendratimi išreikštas tarinys – retesnis atvejis, nei subjektyvine. Jis siejamas su objektą žyminčiu žodžiu:

„Balsienė ragino valgyti.“ (pvz.: svetelius)

Dalyvis retai eina tarinio dalimi:

„Nustojo dainas dainavę.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Sudurtinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Sudurtinis tarinys

Sudurtiniai tariniai – tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis.

Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį.

Priklausomai nuo raiškos, skiriamos trys jungčių rūšys: grynoji, negrynoji ir netikroji. Grynoji – tai veiksmažodžio „būti“ formomis išreikšta jungtis. Ji dar skirstoma į išreikštąją ir neišreikštąją (nulinę arba elipsinę).

Nulinė jungtis – tai tokia, kuri atitinka esamajame laike veiksmažodžio „būti“ formas (3 asmens forma dažniausia):

„Ąžuolas – medis.“
„Mokykla – antrieji namai.“

Elipsinė jungtis – tai neišreikštoji jungtis, kuri turi ne esamojo laiko reikšmę. Jai numatyti reikia konteksto:

„[Gyveno kartą du broliai.] Vienas – turtingas, antras – nuskurdęs.“

Negrynoji jungtis turi prasminį savarankiškumą, eina predikatyvų junginių pagrindiniu dėmeniu. Ji – semantiniai „būti“ pakaitai: likti, daryti, virsti, tapti, atrodyti, apsimesti, dėtis, vadinti, vadintis ir t.t.

„Aš vadinuosi Jonas.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dienos eis ilgyn.“

Negrynoji jungtis panašiai kaip grynoji būna dažniausiai išreikšta, bet jei ji neišreikšta, tai gali būti arba elipsinė, arba nulinė.

„Motinos gailestis lieka gailesčiu, o pabarimas – * pabarimu.“ (* praleistas veiksmažodis „lieka“, taigi dabar čia yra elipsė)

Negrynoji nulinė jungtis yra tada, kai sakinys sentencinio pobūdžio. Kartais nėra svarbu nustatyti veiksmažodį prie vardinės dalies:

„Katinas senyn, nagai ilgyn.“

Netikroji jungtis – tai ta, kuri reiškiama savarankiškais veiksmažodžiais, o šie patys vieni gali sudaryti paprastos formos tarinį. Eina jungtimi todėl, kad šalia jų yra kitas žodis, išreiškiantis būvį arba būseną. Loginis kriterijus – tai, kad kitas žodis nereiškia koduojamo turinio, atskiro komponento.

Būvis: „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga.“ (tampa medžiu)
„Mano senelis dvare tarnavo eiguliu.“
Broliai dieną lakstė juodvarniais.“

PASTABA. Sudurtinio tarinio netikroji jungtis negali būti neišreikšta.

Vardinė dalis.Pagal rūšį su veiksniu skirstoma į (tik asmeniniuose sakiniuose):

a. derinamąją
b. nederinamąją

Loginis derinimas: „Aš – mokytoja.“ „Aš – mokytojas“

Derinamosios vardinės dalys reiškiamos būdvardiškais žodžiais:

„Vakaras buvo gražus.“
Brolis buvo pavargęs.“ Abiejuose sakiniuose galima įterpti „toks“, „tokia“

„Aš likau vienas.“

Derinamąja vardine dalimi vadinama ir tokia, kuri išreikšta būvio vardininku. Tai koreliuojamoji vardinė dalis:

„Ąžuolas yra medis.“ („medis“ – derinamoji dalis)
„Mes drąsūs kaip ereliai.“

Nederinamoji vardinė dalis. Joje ryšiai priklauso nuo santykio su tariniu:

• reiškiama bevardės giminės forma:

„Dabar dienos trumpa.“
„Buvo netikėta.“

• Linksniuojamųjų žodžių kilmininku:

„Kieno tas eilėraštis?“
„Jos žiedas iš aukso.“
„Mokytojas buvo ramaus būdo.“

• Įnagininku (kai būvis pastovus). Jis būna su tapsmo veiksmažodžiais:

„Kur matyta, kad ožys būtų daržininku?“ (=taptų)

• Prieveiksmis:

„Gerai tiems, kurie mokosi.“
„Į vakarą Onutei pasidarė blogiau.“
„Buvo daug.“

• Bendratis:

„Amžių nugyventi, ne lauką pereiti.“
„Nagrinėti, ne ropė krimsti.“

• Jaustukai, ištiktukai:

„Mokyklos direktorius oho.“ (=geras)
„Tavo valia bus šnipšt.“
„Jei tu už, tai aš abiem rankom prieš.“

Nederinamosios vardinės dalies pozicijoje gali būti frazeologizmas:

„Tas darbas jam buvo peilis po kaklu.“ (=sunkus)

• Prielinksninės konstrukcijos:

„Pagal Jurgį ir kepurė.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Suvestinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)

Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus.

Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai galima, o ir bendrų kultūrinių bruožų bendrumų nėra. Pasitaiko tik vienas kitas savitesnis ir retesnis frazeologizmas kaip ◊ eik po gudo ratais – sakoma varant.

Iš esmės, rusai, ko gero, viena iš tų tautų, kurios daugiausia įtakos turėjo lietuvių kultūrai, bet nėra palikus mūsų kalboje ir mąstysenoje jokių sustabarėjusių konstrukcijų – frazeologizmų.

Apibendrinant galima sakyti, kad aprašius keletą anekdotų grupių ryškėja keletas bendrų bruožų:

1. Anekdotuose apie kitataučius skiriami šeši kitoniškumai: religija, papročiai, luomų skirtybės, kalba, kuri paprastai mėgdžiojama, išvaizda ir neigiami būdo bruožai. Tokiam skirstymui nepaklūsta frazeologizmai. Nors jiems taip pat būdingas stereotipinių tautos bruožų kodavimas sustabarėjusiuose žodžių junginiuose, tačiau dažnu atveju frazeologizmai nepaklūsta šiai logikai ir fiksuoja daugelį kitų realijų, kurios net nesusijusios su viena ar kita tauta.

2. Taip, kaip kiekviena tauta yra savita ir išskirtinė bendrajame tautų kontekste, taip ir anekdotai apie vieną ar kitą tautą paprastai labai taikliai atspindi jų tautos dvasią. Be to, kuo tauta geriau yra pažinta, tuo daugiau kultūrinių bruožų slepia anekdotai. Frazeologizmai labiau konotuoja pavienius gyvenimo reiškinius.

3. Didžiulėje masėje anekdotų išsiskiria dvi ryškios grupės: anekdotai, plitę ir išpopuliarėję tam tikru istoriniu momentu, kuris tautai buvęs kritinis – karai, okupacijos, taip pat atspindintys ir šių dienų politinius įvykius, ir tie, kuriuose juokiamasi iš visais laikais pasitaikančių ydų.

4. Frazeologizmai dėl savo sustabarėjusios struktūros ir pastovios reikšmės mažiau reaguoja į gyvenimo ir kultūros pokyčius. Jie, lyginant su anekdotais, yra pastovesni, beveik nekintantys ir labiau orientuoti į kalbinį lygmenį nei etnokultūrinių stereotipų akcentavimą.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite kituose straipsniuose:

Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (1 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus
Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)
Anekdotas ir frazeologizmas – lietuvių kultūros reiškiniai

Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)

Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos neveikimu ir baigiant gražia ekonomikos aureole – viskas suvedama iki politikos reikalų ir istorinės situacijos, kada Rusiją valdė patys garsiausi vyrai – Stalinas, Chruščiovas, Brežnevas.

Neišvengiamai atsikartoja ir to meto realijos: bunkeriai, partijų suvažiavimas, kur dažnai vyksta veiksmas, tankai, lageriai, maisto produktų stoka, komunizmas, socializmas, gero gyvenimo iliuzija, perdėtas darbingumas kolūkiuose, girtavimas ir kt. Iš esmės, tai skiriamieji anekdotų bruožai ir temos, kurios būdingos rusų kultūrai:

„Nuvažiavo Gorbočiovas į kažkokį kolūkį pažiūrėti, kokia ten tvarka, kaip kolūkiečiai gyvena. Susitinka moteriškę ir klausia:
– Sakyk, pirmininkas geria?
– Geria.
– O pavaduotojas?
– Irgi geria.
– Tai reikia keisti visą aparatą.
– Būtinai! Senuoju nebesuspėju naminės varyti.“

Sprendžiant iš tautosakinių anekdotų ir anekdotų dabartinėse interneto svetainėse, temos ne tiek keičiasi, kiek varijuoja. Kintant realijoms, rusų visuomenėje ima rastis „naujieji rusai“ – elitu nepavadinsi, bet absoliutaus turčiaus etiketė puikiai tinka. Tai žmonės, kurie perka prabangos prekes savo malonumui ir gyvena tam, kad gerai atrodytų prieš kitus. Anekdotus apie juos nors rieškučiomis semk. Lyginant su tautosakiniais anekdotais, savita tai, kad juose fiksuojamos ne istorinės situacijos, istorijos raidos įvykiai, o tiesiog kultūros situacija ir kultūringumo lygis. Nors, žinoma, girtuokliavimas ir nevalyvumas tėra išlikęs:

„Nusibodo naujajam rusui važinėti 600 – uoju „Mersedes‘u“. Galvojo jis, galvojo, kokią čia sau kitokią mašiną nusipirkti. Ir nusprendė, kad geriausia bus nusipirkti „Rols Rois‘ą“. Didelė mašina, dar ko gero net geresnė už tą 600-ąją… Nusipirko jis tą „Rols Rois‘ą“, atsisėdo į jį, o ten – visur natūrali oda! Visur natūralus medis! Viskas automatizuota, variklis dar galingesnis, nei mersedeso, traukia kaip žvėris. Visur visokiausių mygtukų, viskas kilnojasi, sukiojasi, baras išvažiuoja… bet… vienas trūkumėlis vis tik yra – vairas dešinėj pusėj… „Et, – galvoja naujasis rusas. – Dešinėj, tai dešinėj… Bus gerai ir taip…“ Tačiau greitai išlindo dar didesnis trūkumas – kai jis spjauna per langą, taip vis į žmoną pataiko…“

___________________________

Daugiau apie anekdotus ir frazeologizmus skaitykite kituose straipsniuose:

Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (1 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus
Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius
Anekdotas ir frazeologizmas – lietuvių kultūros reiškiniai
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)

Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius

Vokiečiams kaip tautai apibūdinti tiktų keletas neigiamų epitetų: jie, žiūrint iš lietuvio perspektyvos, yra kiek naivoki, kvaili, šiek tiek pasipūtę, mėgstantys pademonstruoti savo galią, neretai užsiimantys sutarčių sudarymu su Dievu, kurios neduoda rezultatų. Šiose situacijose vokietis yra „pašiepiamas“ paties aukščiausiojo:

„Hitleris, eidamas pro kryžių, ir klausia Kristaus:
– Viešpatie, ar aš esu laimingas šiame pasaulyje?
– Laimingas, – atsako jam Dievas.
Hitleris ir vėl klausia:
– O kodėl aš laimingas?
– Todėl tu laimingas, kad mano kojos prikaltos prie kryžiaus, – atsakė jam Kristus.“

Iš esmės, anekdotų daugumą sudaro karo ir politikos temos. Tokiuose anekdotuose paprastai dalyvauja ir rusai arba apie juos užsimenama. Jei eina derybos apie tai, kas laimės karą, tai dažniausiai pabrėžiama, kad vokiečiams nėra šansų (pvz.: berniukas mėto monetą ir buria: jei atsivers herbas, laimės rusai, jei skaičius – anglai, o vokiečiai laimėtų tik tuo atveju, jei moneta ore pakibtų, kas visiškai neįmanoma). Anekdotuose politikos ir karo temomis akcentuotinos realijos – SS daliniai, bunkeriai, šautuvai, kardai, bombos, skridimas lėktuvu. Pagrindinis veikiantysis – Hitleris.

Dar viena tema – vokiečių pasipūtimas ir kvailumas (pvz.: vokietis, nakvojęs pas žmogelį klojime, skilandį palaikė rusų bomba). Jiems būdingas kitų pamėgdžiojimas tuose dalykuose, kur jie ko nors nesupranta (pvz.: jei lietuvis suvalgęs silkę prašo vandens, kad silkė neva galėtų plaukti, tai vokietis suvalgęs lašinius sakys, jog „kiaulė nori gerti“) arba kaip tik nori pasirodyti protingesni už kitus (miške niekas neatpažįsta ežiuko, tad vokietis pasisiūlo pakviesti savo mokytą sūnų į pagalbą, o šis nustato, jog tai trijų dienų pempykštis).

Nors frazeologizmų apie vokiečius beveik nėra, tačiau esamuose kaip tik ir akcentuojamas kvailumas: ◊ aklas vokietis – kvailas, ◊ kvailas kaip vokietis – kvailumas išsakomas palyginimu, ◊ kaip vokietis po pietų – sakoma apie kvailai besielgiantį.

„Įeina vokietis katalikų bažnyčion per pamaldas ir stovi, klausosi. Kunigas, atsisukęs nuo aukuro, pradeda:
– Dominus vobiskum.
Vokiečiui pasirodo, kad sako: „Domė bus vyskupu“, nes jis turėjo sūnų Domę. Iš to džiaugsmo vokietis sako:
– Še tau, kunige, už tą gerą pora jaučių.
Kunigas atsisukęs vėl gieda:
– Oremus.
Vokietis išgirdęs vėl sako:
– Kas tau rūpi, ar ariamus duosiu, ar ne, bet tik duosiu.“

Tokie pavyzdžiai, galima sakyti, yra vokiečių kalbos imitavimas, arba dar tiksliau, per kalbą yra rodomas jų nemokšiškumas kalbėti kitos tautos kalba, kad juos suprastų. Patys nedaug svetimą kalbą suprasdami patenka į komiškas situacijas. Frazeologizmuose šiuo požiūriu yra akcentuotas tik vokiečių kalbos nesuprantamumas (◊ vokiečio šneka – sakoma apie tuos, kurie kalba nesuprantamai).

___________________________

Daugiau apie anekdotus ir frazeologizmus skaitykite kituose straipsniuose:

Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (1 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus
Anekdotas ir frazeologizmas – lietuvių kultūros reiškiniai
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)