Mokymo proceso grandys

Norint, kad žinios būtų kokybiškai perimtos, turi būti nuosekliai laikomasi kelių mokymosi etapų.

Pirmasis etapas yra parengimas. Parengimas trunka ne ilgiau kaip 3-4 minutės. Jo tikslas – pažadinti mokinių motyvaciją, sukoncentruoti jų dėmesį, parengti mokymosi stimulus. Svarbu taip mokinius nuteikti darbui, kad jie susidomėtų būsima veikla. Galima supažindinti juos su nauja pamokos tema, tikslais, medžiagos perteikimo būdu; galima leisti peržvelgti vadovėlio medžiagą (kai su nauja medžiaga mokiniai bus supažindinami pokalbio metu); galima mokiniams akcentuoti, kodėl svarbi ši tema, kur jie gyvenime panaudos žinias, kokiose veiklose ar dalykuose.

Mokytojas, atsižvelgdamas į savo asmenines savybes, galvoja ir parenka atitinkamus metodus, juos derina prie dalyko ir prie temos, taip pat prie mokinių amžiaus. Parengimo etape galima pakartoti, kas jau yra žinoma.

Antrasis etapas – suvokimas. Tai pats trumpiausias mokymo proceso etapas, trunkantis vos keliolika sekundžių. Tuo momentu, kai kažkas pasakoma, parodoma, suvokiamas objekto visumos vaizdas (kai mokinio jutimo organus veikia daiktai, reiškiniai).

Dar vėliau ateina supratimas. Kai kurie didaktai suvokimo neatskiria nuo supratimo. Supratimas – tai mokymo procesas ir rezultatas, tai ilgiausia grandis, trunkanti iki 20 minučių. Mokytojas perteikia naują medžiagą, mokiniai savarankiškai dirba. Mokytojas taiko įvairius metodus, derina kolektyvinį, grupinį ir individualų darbą.

Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tai, ką mokinys skaitė, prisimena 10 %, ką išgirdo – 20 %,  k1 stebėjo – 30 %, ką matė ir kartu girdėjo – 50 %, ką kalbėjo ir svarstė – net 70 %, o tai, ką pats kalbėjo ir dar praktiškai atliko – apie 90 %.

Priešpaskutinis mokymo proceso etapas – įtvirtinimas. Tai žinių tobulinimas, mokėjimų ir įgūdžių sudarymas. Jis įvyksta, kai mokinys supranta medžiagą. Įtvirtinimo etape gali būti naudojami įvairūs darbo būdai:

    • kartojama;
    • skiriamos užduotys, pratimai. Užduotys gali būti individualios, kolektyvinės ir grupinės. Kartojimas turi būti sąmoningas, o kartoti reikia visada laikantis tos pačios sekos, kuria žinios ir buvo pateiktos. Kartoti reikia tik akcentuojant pačius svarbiausius dalykus. Šiame etape susiformuoja įgūdžiai. Optimalus kartojimo laikas apie 10 minučių.

Paskutinis etapas yra mokymosi rezultatų taikymas – tai žinių taikymas praktikoje. Žinių tikrinimas galimas tik pamokos pabaigoje (apie 10 minučių). Taip pat galima pakartoti tai, ką mokiniai mokėsi per pamoką, gali būti, kad ne visi viską suprato.

Taigi, aptarus mokymo proceso grandis, pamoką galima įsivaizduoti kaip obuolį:

Tikras obuolys obuolys

_________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Mokymasis ir pažinimas
Pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei pamokai
Mokymosi veiksniai
Mokymo metodai
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Išmokimas stebint modelį
Žinių formavimas
Įgūdžių formavimas
Mokymosi rezultatų tikrinimo rūšys ir metodai

Pedagogika – mokslas ar menas?

Didaktika – viena iš svarbesnių pedagogikos sričių. Tai mokslas, kuris nagrinėja teorinius mokymo ir mokymosi pagrindus. Paveikslėliu didaktiką galima būtų įsivaizduoti kaip gėlę:

gele

Bendroji didaktika yra atskirų dalykų metodikų pagrindas. Tai reiškia, kad atskiros metodikos grindžiamos bendrosios didaktikos teiginiais. Bendroji didaktika nagrinėja bendruosius mokymo ypatumus, plėtojama remiantis atskirų dalykų metodikomis. Tarp bendrosios didaktikos ir dalykų metodikos egzistuoja glaudus abipusis ryšys.

BENDROSIOS DIDAKTIKOS TURINYS

Priimtina bendrosios didaktikos turinį skirstyti į keturis blokus:

1. mokymo tikslas ir jo esmė. Tai pagrindiniai klausimai, kurie sąlygoja visas kitas didaktikoje gvildenamas problemas.
2. Mokymo principai. Tai pagrindiniai teiginiai, kurie apibūdina:

  •   mokymo dėsningumus, atsiskleidusius plėtojantis mokymo teorijai;
  •   svarbiausius reikalavimus mokymui (jie susiję su epocha, visuomenės raidos lygiu ir politine situacija).

3. Mokymo turinys – tai visa, ko yra mokoma. Tai mokymo metodų, priemonių taikymas, mokinių mokymosi bei mokymo realizavimo formų taikymas, vadovėlių problema, dalykų hierarchijos problema. Būtina išsiaiškinti, kokio išsilavinimo reikia jaunajai kartai, ir neperkrauti mokinių.
4. Mokymo organizavimas. Tai yra tai, kaip mokyti mokinius, kaip organizuoti pamoką, kad ji būtų kuo įdomesnė, kad mokiniai maksimaliai įgytų žinių per minimalų laiką.

Pedagogika – mokslas, nes turi visas mokslui būdingas struktūrines dalis:
• objektą;
• hipotezes;
• tyrimo dalyką ir metodus;
• turi teorijas ir sistemas.

Žinių mokėjimas taikyti praktikoje – jau yra menas. Taigi, pedagogika yra ir menas.

Teorijų meistriškas taikymas praktikoje pedagogiką verčia menu. Mokymo organizavimas – tai savotiška kūryba, kuriai būtinas pedagoginis pašaukimas (jis tarsi viena svarbiausia mokymo meno sąlygų). Pedagoginis pašaukimas – tai asmenybės charakterio ir motyvacinių savybių visuma, reikalinga sėkmingam pedagoginiam darbui.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pedagogikos mokslas: objektas ir tikslai
Mokytojo asmenybė
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (I dalis)
Mokymas, mokymasis ir išmokimas (II dalis)
Asmenybės ugdymo sąlygos
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)
Pamokos analizės planas (III dalis)
Mokymosi veiksniai

Akademinė recenzija

Akademinė recenzija suprantama kaip studentų diplominių darbų vertinimas. Tai vienas iš žanrų, kuris yra nesumišęs su kitais žanrais. Ji ypatinga tuo, kad turi dvejopą pavidalą: pirmiau parašoma raštu, o po to tik skaitoma per darbo gynimą. Todėl pagal atliekamas teksto funkcijas akademinė recenzija iš karto priklauso dviems grupėms, t.y. apeliacinėms ir informacinėms kalboms. Akademinė recenzija turi labai tvirtą struktūrą, t.y. ją sudaro tokios svarbios struktūrinės dalys:

ĮVADAS, kuriame aptariama darbo sritis, tema, svarstoma problema, jos aktualumas;

PAGRINDINĖ RECENZIJOS DALIS, kurioje aprašoma viso darbo struktūra, jos sudedamosios dalys;

PAPILDOMOS RECENZIJOS DALYS, kuriose atskirai aptariami pasirinktiniai darbo ypatumai: apimtis, kalba, metodai – mokslinis aparatas – terminai. Nurodomi darbo privalumai ir trūkumai.

RECENZIJOS PABAIGA. Pateikiamas darbo verdiktas (įvertinimas).

Recenzijose, ypač akademinėse, pastebėta, kad dažnai kartojami stereotipiniai sakiniai,  t.y. visoje recenzijoje nuolat vartojamos vertinamosios frazės.

Įvadinėje dalyje tipiškiausios šios:

… savo darbui pasirinko labai aktualią temą.”

Gali būti minimi ir kiti dalykai: naujumas, įdomumas, sudėtingumas:

„… susidūrė su nenagrinėta tema…”

„… ėmėsi sunkios problemos, reikalaujančios daug išmanymo…”

Komentuojamojoje dalyje irgi yra nuolat besikartojančių frazių. Čia teigiamas vertinimas pateikiamas konstatuojamojo tipo sakiniais. Vartojami vertinamieji būdvardžiai:

„…reikšmingas priedas…”

„…metodika adekvati..”

„… duomenys profesionaliai analizuojami…”

Priekaištai turi būti pasakomi itin atsargiai:

„Darbo struktūra galėtų būti geriau apgalvota.”

„… būtų buvę pravartu paaiškinti…”

Teigiami dalykai paprastai iškeliami ir heperbolizuojami:

„Darbo aktualumas nekelia abejonių.”

„Darbas parašytas be jokių gramatinių klaidų.”

„Autorė turi aiškią nuomonę.”

Kartais reikia padėtį švelninti:

„Kaip ir kiekviename darbe, taip ir šiame, neišvengta trūkumų.”

Kartais itin prastas darbas dėl kurio nors teigiamo įvertinimo leidžia apsispręsti tik išklausius studento gynimąsi.

Recenzento priekaištai reiškiami įvairiomis kalbos priemonėmis: pastabomis, pageidavimais, poleminiais teiginiais. Kitas priekaištų švelninimo būdas – yra čia pat pateikti trūkumų atsiradimo priežastis. Kitu atveju galimas ir malonaus priekaištavimo būdas – pridengti priekaištą pagyrimu. Tai itin svarbus visų recenzijų požymis.

„Darbas stokoja konkretesnių išvadų, tačiau imponuoja faktinės medžiagos gausa.”

Recenzento priekaištai bei pageidavimai gali būti reiškiami  sąlygos sakiniais arba teigiamąja nuosaka:

„Norėtųsi, kad…”

„Darbas būtų išsamesnis, jei…”

Priekaištai gali būti švelninami pabrėžiant jų subjektyvumą:

Recenzento diskutuotina nuomone…”

Gana dažnai vartojami gausūs deminutyvai (trūkumams įvertinti):

„Neišvengta šiokių tokių klaidelių.”

„Yra stiliaus nuodėmėlių.”

Po nurodytųjų trūkumų eina specialusis baigiamasis patikinimas – išvada:

„Minėtos pastabos nė kiek nesumenkina darbo vertės.”

Ir galiausiai pateikiamas siūlomas vertinimas – dažniausiai „Darbą siūlau vertinti teigiamai.”

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką… (I dalis)
Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką… (II dalis)

Pamokos analizės planas (I dalis)

1. Klasė: 5a

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……

4. Pamokos tema: Aplinkybės.

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie sakinio dalis – aplinkybes, taikydami taisykles, mokėti jas atpažinti sakiniuose.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius aplinkybes skirti iš kitų sakinio dalių; tobulinti jau turimus gūdžius; formuoti jų savarankiškumą ir skatinti kūrybingai veikti.

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, skaitymo ir rašymo darbai, grafiniai darbai.

8. Priemonės: schema lentoje, vadovėlis, mokinių piešiniai.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, spalvotus pieštukus, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.00 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.01 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokytojai įėjus, mokiniai atsistoja, nors dar truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.01 val. Kviečia prie lentos keletą mokinių pristatyti namų darbų. Skaito ir aiškina, ką parašė ir nupiešė. Nekantraudami kelią rankas, kad ir juos pakviestų.
8.05 val. Mokytoja trumpai žodžiu mokiniams dalyvaujant, primena praeitą temą apie kalbos dalis. Aktyviai atsakinėja. Ne visi įsijungia į darbą.
8.07 val. Trumpai įtvirtina pagrindines taisykles. Atsakinėja visi kartu (atsakymai neilgi). Kai kurie mokiniai šurmuliuoja, dar neįsijungia į darbą.
Naujos temos dėstymas 8.10 val. Mokytoja lentoje užrašo naujos pamokos temą „Aplinkybės“ ir pradeda aiškinimą. Braižo sakinio schema lentoje, išryškina aplinkybes. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 8.17 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu: „Nupieškite piešinį, kuriame atsispindėtų sakinys, išryškėtų aplinkybių vieta jame. Sugalvokite po sakinį su trimis aplinkybėmis.” Mokiniai, susipažinę su tema, piešia sąsiuviniuose gyvūnus, ant jų kūno dalių rašo sakinio dalių pavadinimus, su aplinkybėmis galvoja sakinius. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
8.27 val. Mokytoja pildo žurnalą.
Darbų skaitymas 8.28 val. Skelbia darbų pristatymą, stebi, kaip mokiniai suprato naują temą. Pakviestas mokinys piešinį parodo klasei, paaiškina jį, paskaito sugalvotus sakinius, pasako, kur yra aplinkybės ir kokios. (Darbus pristato 4 mokiniai) Klasė klauso, susidomėjus žiūri piešinius.
Pratimai žodžiu 8.36 val. „Dabar atsiverskite vadovėlius ir skaitysime 3 pratimą.“ Pakviestas mokinys skaito vieną sakinį, ieško aplinkybių, pasako, kokias randa. Klasės draugai klauso, jei draugas suklysta, visi garsiai jį taiso, visi nori skaityti sakinius, kelia rankas.
8.40 val. Skiria panašų pratimą raštu. Nurašo kelis sakinius, Braukia sakinio dalis.
8.41 val. Mokytoja lentoje užrašo namų darbų pratimus. Kai kurie mokiniai nedirba, kalbasi, jau gal šiek tiek per pamoką nuvargo.
8.42 val. Paprašo kelių mokinių paskaityti. Skaito nurašytus sakinius, juos aiškina.
8.45 val. Mokytoja paaiškina kokiu principu turės mokiniai atlikti namų darbus.Padėkoja už darbą. Atsisveikina. Užsirašo namų darbus, susideda daiktus, atsisveikina Skambučiui nuskambėjus klasėje vėl didelis triukšmas.

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (III dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)

3. Patikrinus namų užduotis ir priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai buvo pereita prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( dalyvių kirčiavimo pagrindas – veiksmažodis. Pagal jį ir kirčiuojami visi dalyviai, išskyrus kai kurias išimtis).

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo pavyzdžiais lentoje (juos dar ir sukirčiavo). Pavyzdžiai lentoje palengvina suvokimą dvigubai, nes kartu jis ir girdi naują informaciją, ir mato visa tai vizualiai. Kadangi mokytoja aiškino naujos pamokos medžiagą, kurią mokiniai žymėjosi sąsiuviniuose, tai net neabejotinai visa klasė buvo įtraukta į darbą ir neužsiiminėjo pašaliniais darbais. Be to, mokytoja po teorijos išdėstymo pateikė savarankiško darbo užduotį. Ji taip pat klasę įtraukė į darbą. Nors ne visą pratimą mokiniai spėjo atlikti, tačiau keli jų pademonstravo kaip atliko. Savarankiškas darbas mokiniui visada padeda geriau įsiminti naują medžiagą, todėl visai tikslingai mokytoja skyrė pratimus raštu ir namuose.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams rašant pratimą iš vadovėlio, atliekant užduotis, kurios buvo nurodytos tame pratime.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus.

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu.

Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.
Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir daugelis mokinių buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)