metodai | Lietuvių kalba ir literatūra

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, bet dėl žvarbaus oro lauke patalpa neišvėdinta. Mokytoja darbui su dešimtokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas skaitant namų darbų užduotis. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimas vyko pamokos pradžioje. Mokiniai atsakinėjo žodžiu tai, ką rašė namuose. Taip jie dar kartą ne tik prisiminė, ką turėjo jau mokėti, bet klasėje visą tai pakartojo. Mokiniams tai buvo naudinga. Jie pratinami ne tik nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu prisiminti, ką jau mokėsi (o tai yra senos medžiagos atgaminimas).Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo suprasta, bet trūko darbinių įgūdžių, vis dar darė kirčiavimo klaidų, tad prasminga buvo mokytojos dar viena skirta analogiška užduotis klasėje prieš naujos medžiagos išdėstymą, kuri glaudžiai siejosi su praeita pamokos tema.

Namų darbų tikrinimas neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą, tačiau laiko atėmė dar vienas pratimas raštu prieš naujos temos išdėstymą (bet tai buvo neišvengiama, nes pradėti aiškinti naują temą, kai mokiniai dar neįsisavino praeitos pamokos medžiagą, tiesiog neprasminga).

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)

1. Klasė: 10 d

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……..

4. Pamokos tema: Dalyvių kirčiavimas

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie dalyvių kirčiavimą.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius, remiantis veiksmažodžių kirčiavimo taisyklėmis, kirčiuoti dalyvius (analogiškas kirčiavimas).

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, rašymo darbai.

8. Priemonės: taisyklių pavyzdžiai lentoje, vadovėlis.

	Pamokos eiga	Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas	Mokytojo veikla	Mokinio veikla	Pastabos
Pasiruošimas pamokai	Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus.	Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, rašiklius.	Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.55 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.57 val.	Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Sutikrina, kas yra klasėje.	Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus.	Mokiniai truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.57 val.	Mokytoja iš eilės 8 mokinių paprašo paskaityti po keletą veiksmažodžių iš namų darbų.	Skaito ir aiškina, kaip ir kodėl sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir pagrindines jų formas.	Mokiniai po truputį įsijungia į darbą.
9.10 val.	Užduodamas atlikti analogiškas pratimas kaip ir namuose.Mokytoja pereina per klasę ir peržvelgia antrąjį namų darbų pratimą, kuris taip pat turėjo būti atliktas.	Mokiniai rašo ir kirčiuoja priešdėlinius veiksmažodžius.
9.17 val.	Kelių mokinių prašoma paskaityti atliktą pratimą.	Keletas mokinių skaito, kaip atliko šį pratimą raštu.	Kiti tikrinasi, ar taip pat sukirčiavo priešdėlinius veiksmažodžius ir jų pagrindines formas.
Naujos temos dėstymas 9.20 val.	Mokytoja skelbia naujos pamokos temą „Dalyvių kirčiavimas“ ir pradeda aiškinimą. Lentoje rašo pavyzdžius ir išimtis iš taisyklių. Kirčiuoja dalyvius.	Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso.	Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 9.32 val.	Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu iš vadovėlio, kad būtų įtvirtintos dalyvių kirčiavimo taisyklės.	Mokiniai kirčiuoja sąsiuviniuose.	Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
Darbų skaitymas 9.36	“Iš eilės po viena pavyzdį perskaitykite tiek kiek sukirčiavote.”	Keletas mokinių paskaito, kaip sukirčiavo dalyvius.
Namų darbų skyrimas 9. 39	Mokytoja užduota namų darbus iš naujos temos.	Mokiniai pasižymi sąsiuviniuose.	Skamba skambutis, klasėje pasigirsta šurmulys.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis)
Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė

Modernios prozos suvokimo, analizės ir apibendrinimo metodai mokykloje

Modernios prozos, kaip ir tradicinės prozos, skaitymas pradedamas nuo įvadinių darbų. Jie ypač svarbūs, nes padeda mokinius paruošti darbui, sužadina motyvaciją mokytis, taip pat šioje mokymo pakopoje yra pateikiami kūrinio suvokimo orientyrai. Modernios prozos skaitymui tinkamiausi būtų aktyvūs mokymo metodai, kurie padėtų pasiekti visų išsikeltų tikslų. Taip pat ruošiant mokinius kūrinio skaitymui, derėtų remtis jų patyrimu. Šiuo keliu einant galima surengti diskusinį ar probleminį pokalbį, papasakoti žinomą ar negirdėtą istoriją. Nors įvadiniai darbai nėra būtini, tačiau skaitant moderniąją prozą labai praverstų pradedant skaityti naują kūrinį, kurio suvokimui mokinius būtina paruošti. Paruošiamieji įvadiniai darbai gali būti labai įvairaus pobūdžio, t.y. tokie, kurie reikalauja informacinių nuorodų apie kontekstą, struktūrą, pvz., jei bus skaitomas B. Vilimaitės tekstas, galima skirti mokiniams namų darbą surinkti medžiagą, informaciją apie autorės kūrybą ir kūrybos bruožus, jei bus skaitoma „Balta drobulė“ A. Škėmos, tada galima iš mokinių reikalauti susirinkti kuo daugiau informacijos apie modernaus pasakojimo ypatybes ir pan.

Naudinga prieš pradedant skaityti kūrinį mokinius paskatinti padiskutuoti viena ar kita aktualia, artima moksleiviams tema, skatinti pasigilinti į problemas ir galimus sprendimo būdus, kurie sietųsi su tekstu (pvz.: bus skaitomas J. Apučio kūrinėlis „Nesmagu, kad liekat vienas“; mokytojas gali kelti probleminius klausimus apie vaikų savarankiškumą arba apie artimųjų netektis, tik prieš tai turėtų viską labai kruopščiai suplanuoti, apgalvoti, kad nekiltų diskusijos metu nenumatytų problemų, nes klasėje gali būti mokinių, kurie neseniai bus netekę artimų žmonių ir jiems apie tai bus sunku kalbėti, o gal jie iš vis nekalbės, nes nejaukiai jausis, jiems gali būti labai skaudu pasakoti savo situacijas ir pan.).

Po pirminio modernios prozos kūrinio skaitymo mokytojas būtinai turėtų gauti iš mokinių grįžtamąją informaciją, t.y. kaip mokiniai suvokė kūrinį pirmą kartą jį perskaitę ir kad mokytojas organizuodamas kūrinio analizės pamoką jau turėtų orientyrus, kuria linkme mokinius kreipti, kaip jų pirminį suvokimą derėtų koreguoti, kad nebūtų nukrypta nuo teksto esmės. Metodų parinkimui pirminis suvokimas ir skaitymas taip pat svarbus.

Atsižvelgdamas į mokinių pirminį suvokimą po pirmo skaitymo, taip pat į klasės mokymosi lygį, mokytojas galėtų rinktis kelis aktyvius mokymo metodus ir pamokoje juos tikslingai derinti siekdamas vieno iš pagrindinių tikslų – palengvinti kūrinio suvokimą ir atskleisti pagrindinę skaitomo kūrinio idėją. Kūrinio skaitymo ir pirminio suvokimo pamokoje tiktų laisvojo pokalbio metodas, mokinių interviu, euristinio pokalbio metodas, testas, išankstiniai orientyrai, laisvasis rašymas ir kiti aktyvūs metodai. Kūrinio analizės pamokoje tiktų euristinio, probleminio pokalbio metodas, pasakojimo planas, veikėjų stebėjimas arba nuodugnus klausinėjimas.

Apibendrinimo pakopa yra viena iš paprasčiausių – joje mokiniai turi prisiminti, pakartoti, ką išsiaiškino nagrinėdami skaitytą kūrinį, ką atrado, kodėl tai svarbu ir kam jiems to reikia. Šioje pakopoje atitinkamai koks kūrinys buvo skaitytas ir nagrinėtas, galima naudoti įvairius metodus: raiškųjį skaitymą (žemesniojo koncentro klasėse), situacinius ar vaidmeninius žaidimus, inscenizavimą, iliustravimą, atpasakojimą (visas jo rūšis), teksto transformavimo užduotis, interviu ir kt.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite: