Akademinė recenzija

Akademinė recenzija suprantama kaip studentų diplominių darbų vertinimas. Tai vienas iš žanrų, kuris yra nesumišęs su kitais žanrais. Ji ypatinga tuo, kad turi dvejopą pavidalą: pirmiau parašoma raštu, o po to tik skaitoma per darbo gynimą. Todėl pagal atliekamas teksto funkcijas akademinė recenzija iš karto priklauso dviems grupėms, t.y. apeliacinėms ir informacinėms kalboms. Akademinė recenzija turi labai tvirtą struktūrą, t.y. ją sudaro tokios svarbios struktūrinės dalys:

ĮVADAS, kuriame aptariama darbo sritis, tema, svarstoma problema, jos aktualumas;

PAGRINDINĖ RECENZIJOS DALIS, kurioje aprašoma viso darbo struktūra, jos sudedamosios dalys;

PAPILDOMOS RECENZIJOS DALYS, kuriose atskirai aptariami pasirinktiniai darbo ypatumai: apimtis, kalba, metodai – mokslinis aparatas – terminai. Nurodomi darbo privalumai ir trūkumai.

RECENZIJOS PABAIGA. Pateikiamas darbo verdiktas (įvertinimas).

Recenzijose, ypač akademinėse, pastebėta, kad dažnai kartojami stereotipiniai sakiniai,  t.y. visoje recenzijoje nuolat vartojamos vertinamosios frazės.

Įvadinėje dalyje tipiškiausios šios:

… savo darbui pasirinko labai aktualią temą.“

Gali būti minimi ir kiti dalykai: naujumas, įdomumas, sudėtingumas:

„… susidūrė su nenagrinėta tema…“

„… ėmėsi sunkios problemos, reikalaujančios daug išmanymo…“

Komentuojamojoje dalyje irgi yra nuolat besikartojančių frazių. Čia teigiamas vertinimas pateikiamas konstatuojamojo tipo sakiniais. Vartojami vertinamieji būdvardžiai:

„…reikšmingas priedas…“

„…metodika adekvati..“

„… duomenys profesionaliai analizuojami…“

Priekaištai turi būti pasakomi itin atsargiai:

„Darbo struktūra galėtų būti geriau apgalvota.“

„… būtų buvę pravartu paaiškinti…“

Teigiami dalykai paprastai iškeliami ir heperbolizuojami:

„Darbo aktualumas nekelia abejonių.“

„Darbas parašytas be jokių gramatinių klaidų.“

„Autorė turi aiškią nuomonę.“

Kartais reikia padėtį švelninti:

„Kaip ir kiekviename darbe, taip ir šiame, neišvengta trūkumų.“

Kartais itin prastas darbas dėl kurio nors teigiamo įvertinimo leidžia apsispręsti tik išklausius studento gynimąsi.

Recenzento priekaištai reiškiami įvairiomis kalbos priemonėmis: pastabomis, pageidavimais, poleminiais teiginiais. Kitas priekaištų švelninimo būdas – yra čia pat pateikti trūkumų atsiradimo priežastis. Kitu atveju galimas ir malonaus priekaištavimo būdas – pridengti priekaištą pagyrimu. Tai itin svarbus visų recenzijų požymis.

„Darbas stokoja konkretesnių išvadų, tačiau imponuoja faktinės medžiagos gausa.“

Recenzento priekaištai bei pageidavimai gali būti reiškiami  sąlygos sakiniais arba teigiamąja nuosaka:

„Norėtųsi, kad…“

„Darbas būtų išsamesnis, jei…“

Priekaištai gali būti švelninami pabrėžiant jų subjektyvumą:

Recenzento diskutuotina nuomone…“

Gana dažnai vartojami gausūs deminutyvai (trūkumams įvertinti):

„Neišvengta šiokių tokių klaidelių.“

„Yra stiliaus nuodėmėlių.“

Po nurodytųjų trūkumų eina specialusis baigiamasis patikinimas – išvada:

„Minėtos pastabos nė kiek nesumenkina darbo vertės.“

Ir galiausiai pateikiamas siūlomas vertinimas – dažniausiai „Darbą siūlau vertinti teigiamai.“

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką… (I dalis)
Odė džiaugsmui, kuris trunka tik akimirką… (II dalis)

Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (II dalis)

Nors lentelėje akivaizdūs veikiančiųjų susidūrimai, tačiau dar norėtųsi trumpai užsiminti apie vyro, moters ir vaiko santykius. „Tėvai paėmė berniuką už rankų ir jis nepabusdamas žingsniavo tarp jų“ (P. 173.).  Lentelėj matyti, jog fizinio kontakto tarp vyro ir moters nėra, tačiau kaip tokią jungtį būtų galima įvardyti vaiką, kuris ir skiria, ir jungia abu tėvus būtent per fizinį kontaktą.

Iš esmės, matyti, kad svarbiausi kontaktai arba neįvykstą, arba yra nevykę. Pavyzdžiui, visi kontaktai, kurie vyksta tarp moters ir daktaro, nors turėtų vykti šeimoje, jie yra keičiami tik į žodinį bendravimą ir nesistengiama padėties pagerinti. Toks, regis, svarbus kūdikio gimimas ir jo priežiūra irgi yra paliekami tik motinai (tiesa, vieną naktį prie kūdikio miega vyras, tačiau kontaktas nėra jaučiamas, nes iš esmės vystyklų net ir tada ateina pakeisti moteris). Stipriausias ryšys, kuris palaiko šeimą, ko gero, tik vaikai – jie atstoja visas stokas. Ir dar, manau svarbu pažymėti, kad netgi moteris ir kalytė realizuoja daugiau kontaktų, nei vyras ir moteris, nei vyras ir kūdikis, nei vyras ir vaikas, kas šeimos atžvilgiu yra svarbiausia.

Lentelėje nurodytas struktūravimas nelabai atskleidžia naratyvo dinamiką, tačiau rodo truputį kitus dalykus: susvetimėjimą šeimoj tarp vyro ir moters, patiriamų trūkumų realizavimą už namų ribos (pas gydytoją) ir apskritai, pakrikusį ne tik to meto šeimos, bet ir visuomenės gyvenimą.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (II dalis)

Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (I dalis)

Vandos Juknaitės apysaką „Stiklo šalį“ galima sustruktūruoti pagal vieną iš Miekės Bal naratyvo struktūravimo principų – susidūrimą. Kontaktai tarp apysakoje veikiančių personažų atskleisti lentelėje:

Veikėjai Žodinis susidūrimas Psichinis susidūrimas Fizinis susidūrimas
Moteris ir vyras Bendravimas vyksta tik kalba. Net iš miegų moteris pabunda tik nuo vyro balso, o ne nuo jo prisilietimų: „Iš miego ją pažadino vyro balsas.“ (NĖRA) (NĖRA)
Moteris ir vaikas Moteris ir vaikas nuolat komunikuoja. Visoje apysakoje jų dialogai užima bene daugiausiai vietos. Tiesioginio psichinio kontakto nelabai yra, tačiau galima numanyti, jog jis, kaip toks, slepiasi už pasakotojo kalbos po šuniukų skandinimo scenos, kai vaikas ir jaučia ir reiškia pastebėjimus dėl įvykio. Jis ne toks stiprus, kaip moters ir kūdikio, tačiau irgi yra (pvz.: kai randamas šuns guolyje lauke, jis vedamas namo, lovoje užklojamas ir t.t.)
Moteris ir kūdikis Čia akcentuotina stipri nuojauta, pojūtis, kuris motinai jaučiamas iš kiekvieno kūdikio kvėptelėjimo. Moters ir kūdikio fizinis susidūrimas yra pats stipriausias. Ji glaudžia jį prie krūtinės, sūpuoja, keičia vystyklus ir t.t.
Gydytoja ir kūdikis (NĖRA) (NĖRA) Spaudžia rankomis pilvuką (nustato diagnozę)
Moteris ir šuo (kalė) „Žodinis“, tiksliau susidūrimas balsu vyksta tik iš šuns pusės: „Inkšdamas jis ėmė šokinėti <…> piktai sulojo ir staiga urgzdamas griebė ją už rankos.“ „Moterį kalė prisileisdavo, įtemptai sekdama kiekvieną jo judesį<…>.“ Iš pradžių esama lyžtelėjimo, prigludimo šalia, vėliau jau ir gribštelėja moteriai į ranką.
Moteris ir šuniukai (NĖRA) (Čia tėra tik autoriaus fiksuojamas pastebėjimas„privalėjo suteikti jam galimybę“. ) Šuniukų skandinimo scena ir jų išmetimas.
Moteris ir daktaras Komunikuojama ir tiesiogiai ir per atstumą (telefonu) Moteris pastebi daktaro rankas, vyksta akių kontaktas („pakėlė į gydytoją išsigandusias, klausiančias akis“) Daktaras apžiūros metu ją liečia, moteris nesipriešina – lyg ir abipusis fizinis kontaktas
Moteris ir daktarė Vyksta tik komunikacija (ir tiesiogiai, ir telefonu) (NĖRA) (NĖRA)
Vyras ir vaikas Vyras ir vaikas nelabai komunikuoja. „- Bet turėsi paklausti tėčio <…> – Tėtis leis.“ Pasitikima išankstine nuostata. (NĖRA) Tik apysakos pradžioje yra vaiko ir vyro fizinis kontaktas: vaiką tėvai paėmę už rankų veda namo.
Vyras ir kūdikis (NĖRA) (NĖRA) (NĖRA)
Vyras ir šuo (NĖRA) (NĖRA) (NĖRA)
Vaikas ir šuo (NĖRA) (NĖRA) Vaikas dingusį šunį nuolat parsiveda namo.

__________________________

Tęsinys:

Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (II dalis)

Reklamos tekstas ir jo struktūra (I dalis)

elektromarkt-reklamaReklama pasižymi dviem funkcijom: komunikacine (informacinė, pranešimo) ir ekspresine (poveikio). Reklama yra naudinga, nes dėl jos mažėja kainos, didėja progresas. Jos tekstu reklamuojamą prekę siūloma įsigyti paveikiant adresatą baime arba sudominant moksliniu įrodymu.

Reklamos teksto struktūra

Reklamos tekstas susideda iš trijų dalių:

a) antraštės

b) pagrindinio teksto

c) šūkio

Sėkmingai reklamai labai svarbi ĮŽANGA / ANTRAŠTĖ. Įžanga lemia, ar reklamos adresatas taps potencialiu vartotoju. Ši kompozicinė reklamos dalis privalo būti trumpa, originali, todėl, norint padidinti reklamos teksto poveikį, įžangos grafiškai aktualizuojamos. Jos gali būti:

  • konstatuojamosios
  • klausimo tipo
  • skatinamosios
  • informacinio tipo
  • sukeliančios emocinį poveikį

neutrogena-antrastenevea-reklama-antrasteezio-kortele-antrasteotrivin-reklama-antrastedvigubas-smugis-antraste

TEKSTAS pateikia svarbiausią informaciją, akcentuoja tas savybes, kurios geriausiai padeda parduoti, nurodo naudą, grafiškai aktualizuoja prekinį ženklą.

Tekstas gali būti išreikštas :

  • monologu / dialogu (pagal tipą)
  • žodžiu / raštu (pagal formą)
  • logiškai / emociškai (pagal poveikį)

Reklama atsirado kartu su prekių konkurencija, kada tapo svarbu įtikinti auditoriją įsigyti būtent siūlomą prekę. Todėl kiekvienas reklamos tekstas turėtų būti argumentuotas.

decatylenhydroptimawellwomen

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Reklamos tekstas ir jo struktūra (II dalis)
Reklamos tekstas, struktūra ir poveikis
Reklama – visuomenės kultūros dalis
Reklama ir jos atsiradimas