Galimas kūrinio analizės planas

Prozos kūrinį galima analizuoti pasitelkus tam tikrą analizės metodą, pvz.: pradedant nuo svarbiausių dalykų ir einant prie antraeilių, tačiau reiktų nepamiršti, kad kūrinio analizė tai nėra vien pastebėjimų išsakymas kokia nors pasirinkta seka, t.y. vardijam viską tik apie erdvę, tik apie laiką, tik apie veikėjus…  Visada kalbant apie pagrindinius kūrinio elementus derėtų prasmingai minėti ir antraeilius (pvz.: nuotaika, kompozicija ir kt.), kad susidarytų kūrinio visumos giluminis vaizdas.

Taigi, siūlau vieną iš kūrinio analizės planų:

1. Kūrinio žanras, analizuojamo teksto tipas;

2. Pasakotojo, kalbančiojo, veikėjo situacija, teksto kompozicija, problematika, vertybės, kontekstas;

Peizažo analizė:

1. Vaizdo išdėstymas;
2. Vaizdo centras;
3. Akustika (spalva);
4. Leksika;
5. Gamtos ir veikėjo jausmų paralelės;
6. Autoriaus balsas (jo gali ir nebūti);
7. Peizažo reikšmė, kai jis vaizduojamas tam tikroje teksto vietoje.

Vidinio monologo analizė:

1. Situacija;
2. Teksto konstravimo principai;
3. Minčių kaita;
4. Kalbos tonas;
5. Emocijos, savijauta;
6. Autoriaus, pasakotojo pozicija.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Pasakojimas ir pasakotojas
Menamosios kalbos ir vidinio monologo skirtumai
Epinis pasakojimas ir pasakotojas
Vidinis monologas ar sąmonės srautas?
Požiūrio taškas ir epinė distancija
Dialogas ir monologas
Pasakojimas pirmu asmeniu
Svarbiausi prozos teksto elementai

Pamokos analizės planas (III dalis)

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo brėžiniu lentoje. Taip pat pateikė kelias savarankiško darbo užduotis. Mokiniai jas atlikę, demonstravo savo piešinius prieš klasę, skaitė sugalvotus sakinius klasės draugams, nurodė aplinkybių vietą juose. Toks savarankiškas darbas, pritaikant praktikoje išgirstą informaciją, mokiniui padeda geriau įsiminti naują medžiagą, o mokytojui patikrinti, ar naują temą mokiniai suprato. Piešinių demonstravimas prieš klasę, galima sakyti, buvo vaizdinė medžiaga (kurią sukūrė ir parodė klasės draugams patys mokiniai). Klasės draugai, stebėdami kitų draugų atsakinėjimą, žiūrėdami į jų piešinius, lengviau buvo įtraukti į darbinę veiklą, sudominti. Savarankiškas darbas, be abejonės, lavino ne tik mokinių kūrybiškumą, bet ir privertė juos mąstyti savarankiškai.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams skaitant ir rašant pratimus iš vadovėlio, pasakant ir pabraukiant aplinkybes.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus. (Jei kuris mokinys suklysdavo, tai mokytoja paprašydavo priminti visai klasei, į kokius klausimus kokia kalbos dalis atsako).

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu,. Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.

Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir patys mokiniai buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

___________________________

Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis

Pamokos analizės planas (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams kūrybines užduotis, pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimui parinkta įdomi metodika: mokiniai patys eina prie lentos ir pristato tai, ką nupiešė ir parašė namuose. Vyko žodinė apklausa. Mokiniams tai naudinga ne tik, kad jie pratinami nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu ir prisiminti, ką mokėsi, piešė (o tai yra senos medžiagos atgaminimas), visą tai motyvuoti. Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo gerai suprasta, galima bus aiškinti naujus dalykus, pateikti naują informaciją.

Namų darbų tikrinimas per ilgai neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą.

3. Patikrinus namų užduotis, priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai perėjo prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( „aplinkybės“ – tai taip pat sakinio dalis, todėl nuo jo neatskiriama).

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)

Pamokos analizės planas (I dalis)

1. Klasė: 5a

2. Dalykas: lietuvių klaba

3. Mokytojas: ……

4. Pamokos tema: Aplinkybės.

5. Pamokos tikslai:

a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie sakinio dalis – aplinkybes, taikydami taisykles, mokėti jas atpažinti sakiniuose.

b) lavinamieji: išlavinti mokinius aplinkybes skirti iš kitų sakinio dalių; tobulinti jau turimus gūdžius; formuoti jų savarankiškumą ir skatinti kūrybingai veikti.

c) auklėjamieji: auklėti kultūringą ir dorovingą asmenybę, diegti gimtosios kalbos žinias, formuoti darbinius įpročius.

6. Pamokos tipas: naujos temos išdėstymas, praeitos trumpas pakartojimas.

7. Metodai: mokytoja derino įvairius metodus – informacinius, operacinius. Informaciniai: aiškinimas, demonstravimas. Operaciniai: treniruotė, kontekstinės pratybos, skaitymo ir rašymo darbai, grafiniai darbai.

8. Priemonės: schema lentoje, vadovėlis, mokinių piešiniai.

Pamokos eiga Pamokos eiga
Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
Pasiruošimas pamokai Mokytoja atsineša žurnalą, atsiverčia knygą, pasiruošia kitus užrašus. Mokiniai tuo tarpu taip pat išsitraukia iš kuprinių knygas, sąsiuvinius, spalvotus pieštukus, rašiklius. Klasėje triukšmas, mokiniai kalbasi.
Skambutis 8.00 val.Pamokos pradžia, susitvarkymas 8.01 val. Mokytoja pasisveikina, prašo prisiminti namų darbus. Mokiniai atsiverčia sąsiuvinius, trumpai prisimena namų darbus. Mokytojai įėjus, mokiniai atsistoja, nors dar truputį šurmuliuoja.
Namų darbų tikrinimas 8.01 val. Kviečia prie lentos keletą mokinių pristatyti namų darbų. Skaito ir aiškina, ką parašė ir nupiešė. Nekantraudami kelią rankas, kad ir juos pakviestų.
8.05 val. Mokytoja trumpai žodžiu mokiniams dalyvaujant, primena praeitą temą apie kalbos dalis. Aktyviai atsakinėja. Ne visi įsijungia į darbą.
8.07 val. Trumpai įtvirtina pagrindines taisykles. Atsakinėja visi kartu (atsakymai neilgi). Kai kurie mokiniai šurmuliuoja, dar neįsijungia į darbą.
Naujos temos dėstymas 8.10 val. Mokytoja lentoje užrašo naujos pamokos temą „Aplinkybės“ ir pradeda aiškinimą. Braižo sakinio schema lentoje, išryškina aplinkybes. Viską žymisi sąsiuviniuose, atidžiai klauso. Klasėje tyla, kokios dar iki tol nebuvo.
Užduotis raštu 8.17 val. Išaiškinusi temą, skiria užduotį raštu: „Nupieškite piešinį, kuriame atsispindėtų sakinys, išryškėtų aplinkybių vieta jame. Sugalvokite po sakinį su trimis aplinkybėmis.” Mokiniai, susipažinę su tema, piešia sąsiuviniuose gyvūnus, ant jų kūno dalių rašo sakinio dalių pavadinimus, su aplinkybėmis galvoja sakinius. Girdimas darbinis šurmuliukas, bet negarsus, visi mokiniai dirba, kai kas pasikalba, pasitaria, pažvilgčioja į draugo sąsiuvinį.
8.27 val. Mokytoja pildo žurnalą.
Darbų skaitymas 8.28 val. Skelbia darbų pristatymą, stebi, kaip mokiniai suprato naują temą. Pakviestas mokinys piešinį parodo klasei, paaiškina jį, paskaito sugalvotus sakinius, pasako, kur yra aplinkybės ir kokios. (Darbus pristato 4 mokiniai) Klasė klauso, susidomėjus žiūri piešinius.
Pratimai žodžiu 8.36 val. „Dabar atsiverskite vadovėlius ir skaitysime 3 pratimą.“ Pakviestas mokinys skaito vieną sakinį, ieško aplinkybių, pasako, kokias randa. Klasės draugai klauso, jei draugas suklysta, visi garsiai jį taiso, visi nori skaityti sakinius, kelia rankas.
8.40 val. Skiria panašų pratimą raštu. Nurašo kelis sakinius, Braukia sakinio dalis.
8.41 val. Mokytoja lentoje užrašo namų darbų pratimus. Kai kurie mokiniai nedirba, kalbasi, jau gal šiek tiek per pamoką nuvargo.
8.42 val. Paprašo kelių mokinių paskaityti. Skaito nurašytus sakinius, juos aiškina.
8.45 val. Mokytoja paaiškina kokiu principu turės mokiniai atlikti namų darbus.Padėkoja už darbą. Atsisveikina. Užsirašo namų darbus, susideda daiktus, atsisveikina Skambučiui nuskambėjus klasėje vėl didelis triukšmas.

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (III dalis)

Renginio planas „Šv. Valentino diena“

TEMA. Meilės samprata literatūroje.

TIKSLAI:

1. Gyvinti mokyklinį gyvenimą.
2. Skatinti mokyklos moksleivių kultūrinį gyvenimą.
3. Mokytis kurti retoriškai efektyvų sakinį.
4. Mokytis susirasti reikiamos informacijos.
5. Lavinti teksto suvokimo įgūdžius.

METODAI.

Kūryba (pagal japonų lyrikos žanrą cinquain) ir vaidybinės užduotys, situaciniai vaidmenys.

FORMA. Konkursas.

NAUDOTA LITERATŪRA

Paulavičiūtė A. Renginių organizavimo ABC. – V., 2002.
Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesai ir tekstų tipai. – V., 2002.

Baironas. Poezija. – V., 1955.
Dešimt austrų poetų. – V., 1991.
XX a. vakarų poetai. – V., 1969.
Gėtė J. V. Poezija. – V., 1986.
Iš klasikinės anglų poezijos. – V. 1996.
Lermontovas M. Poezija. – V., 1969.
Puškinas A. Lyrika. – V., 1975.
Rilkė R. M. Poezija. – V., 1996.
Šekspyras V. Sonetai. – K., 2002.

RENGINIO PARENGIMAS:

1. Vasario 14 diena – Šv. Valentino diena. Meilės tema mokiniams labai aktuali, be to, ši šventė tradiciškai yra švenčiama (mokyklos pavadinimas) mokykloje kiekvienais metais.

2. Šio renginio tikslas – suvokti meilę skirtingais aspektais (meilė žmogui, meilė tėvynei, meilė gamtai ir kt.).

3. Mokiniams iš anksto pranešama savarankiškai rinkti informaciją apie meilę (eilėraščiai iš lietuvių ir visuotinės literatūros, aforizmai, posakiai).

4. Skiriama pamoka (ar dalis pamokos) kurti eilėraščius pagal japonų lyrikos žanrą cinquain.

5. Ruošiamas Meilės laikraštis, kuris bus išdalintas Šv. Valentino dieną.

6. Ruošiami stendai, į kuriuos bus sudėta mokinių kūryba ir surinkti eilėraščiai.

7. Paruošta dėžė meilės laiškams (Meilės paštas).

8. Šauniausios įsimylėjėlių porelės konkursą inicijuoja ir organizuoja mokinių taryba.

9. Konkursas vyks (DATA) (mokyklos pavadinimas) mokykloje.

RENGINIO EIGA.

Įvadinė dalis:

a) iš ryto per mokinių radiją bus paskelbta apie išaušusią Meilės dieną. Visi gali reikšti meilę pačiais originaliausiais būdais. Primenama, kad vienas tokių būdų – japoniška meilės lyrika, už kurią geriausi kūrėjai bus apdovanoti diplomais,

b) per pertraukas bus išdalintas meilės paštas,

c) per radiją skatinama pasidairyti į stendus, kuriuose sudėta pati geriausia lietuvių ir užsienio autorių lyrika bei moksleivių japoniška kūryba.

Pagrindinė dalis. Konkursas susideda iš 5 etapų:

Porelių pasirodymo eilės tvarka nustatoma ištraukus numerius prieš renginį.

1 etapas – prisistatymas. Prisistatymo metu vertinama porelės apranga, meilės šūkis, pats prisistatymas. Trukmė iki 3 min.

2 etapas – meilės testas. Testo vertinimas pagal pateiktus teisingus atsakymus (vertina tikri meilės žinovai – mokytojai).

3 etapas – improvizacija pagal tam tikrą šeimyninę situaciją. Situacijos ištraukiamos burtų keliu (traukiami lapeliai). Pasiruošimui skiriamos 2 min. Pasirodymo trukmė iki 4 min.

4 etapas – draugystės išbandymas. Sukurti vaikinui arba merginai porelės gyvenimo istoriją, kuri įrodytų, jog kito žmogaus ieškoti nebereikia. Pasiruošimas – 5 min. Istorijos skaitymas – 2 min.

5 etapas – kūrybinė užduotis – sukurti porelės meilės paveikslą.
Pasiruošimas – iki 4 min. Pristatymas – 2 min.

Pabaiga. Pačios šauniausios įsimylėjėlių porelės apdovanojimas. Diplomų teikimas patiems kūrybingiausiems moksleiviams (pagal japonų meilės lyrikos žanrą cinquain). Skiriamos keturios prizinės vietos: rimčiausio, šmaikščiausio, originaliausio ir schematiškiausio.