DETALUS PLANAS
Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.
Tikslai:
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.
Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).
Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis.
Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):
1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.
Literatūra:
1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
4. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
PAMOKOS SITUACIJA
Praeitą pamoką buvo įvadinė pamoka analizuojant Šatrijos Raganos kūrinį „Sename dvare“.
Šią pamoką bus gilinamas suvokimas tęsiant pradėtą analizę.
Po šios pamokos bus apibendrinimo pamoka.
| Pamokos struktūra, metodai, laikas | Mokytojo veikla | Mokinio veikla | |
| I. Įvadiniai darbai (5–6 min.) | Pamokos pradžioje trumpai pakartoja, apie ką buvo kalbėta praeitoje pamokoje, patikrina, kaip mokiniai atliko namų užduotį. | Keli mokiniai perskaito, kaip atsakė į namų darbų klausimus. | |
Euristinis pokalbis |
Mokytojas klausia:1. Palyginkite Irutės ir mamatės sodelių rožes. Kuo jos skiriasi? Ką tai gali reikšti? | 1. Irutės rožės : „Buvo juodu pilnu baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome nė vieno.“ , mamatės: „Ant visų baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais , pačiame viduryje vos paraudusiais.“ Irutė maža – ir rožės dar neišsiskleidę, mamatė jauna – rožės pačiame žydėjime. | |
| 2. Kaip į pasaulį žvelgia mamatė Marija? O kaip pasaulį mato ir suvokia Irutė? | 2. Mamatė jį suvokia ir mato tokį, koks jis iš tikrųjų yra: negailestingas, žiaurus, pilnas mirties, bet ji jame ieško grožio, poetiškai sugeba jį pamatyti ir bando apie jį pasakyti sau ir vaikams. o Irutė dar nieko neanalizuoja, ji tik naiviai mato, kas vyksta, bet gilesnių išvadų nedaro. | ||
| 3. Kur pirmą kartą tekste atskleidžiama tėvelio ir mamatės nesantaika? Kas tai rodo? Dėl ko kyla konfliktas? Kokia mamatės pozicija iškilus nesantaikai? Kada pirmą kartą ji išdrįsta pasipriešinti vyrui? | 3. (p. 295) Nesantaika kyla laukuose, kai mamatė pasiskubina palikti vyrą su vaikais ir pasiskubinti pas ligonį. Vyro priekaištas: „- Didelė nelaimė, vienu chamu mažiau ar daugiau. <…> Stebiuosi tik, kad taip mažai terūpi tau vaikai.“ Bet mamatė, pasijutus sodiečių būryje svetima, neatsikerta vyrui, tiesiog patyliukais jį palieka. Ji ne kovotoja. | ||
10 min. |
Skirsto klasę į keturias grupes: dvi iš jų renka citatas koks ryšys sieja Irutę ir mamatę, kitos dvi – koks Irutę ir tėvelį. | Galimos įvairios citatos ir įvairūs ryšio įvardijimai. (Esmė – mamatę ir Irutę sieja labai artimas dvasinis ryšys, o tėvelį Irutė myli, gerbia, bet ne taip kaip mamatę.) | |
| Euristinis pokalbis( 20 min.) | 1. Kokie gyvenimo klausimai apysakoje paliečiami? | Žmogaus būties, transcendencijos, kas yra siela, kas yra mirtis, o kas gyvenimas, kas praeinamybė, kas yra tauta, kalba, kultūra, koks jų ryšys su atskiru žmogumi. | |
| 2. Apie ką su savimi kalbasi mamatė „Mamatės užrašuose“? | Apie pareigas, meilę artimui, vaikams, atminimą, gailestį, gamtą, tėvynę, kalbą, grožį, auklėjimą. | ||
| 3. Kokią mamatę vaizduoja autorė (charakteris)? (Išrinkite keletą geriausiai atspindinčių citatų). | Galimos įvairios citatos, tik turi būti atskleisti pagrindiniai bruožai: atvira ir griežta sau (345 p.), taurios ir jautrios sielos, rūpestinga, užjaučianti likimo nuskriaustus, nelinkusi konfliktuoti ir t.t. | ||
| 4. Kada apysakoje susiduriama su mirtimi pirmą kartą? | 4. (246 p.) Irutė skaito vaikų knygelę „Iš jaunos našlaitėlės atsiminimų“, kur aprašomas mergaitės našlaitėlės mamos mirtis. Tai pirmas skausmingas ir baisus susidūrimas su mirtimi. | ||
| 5. Kaip apie mirtį svarsto Irutė, kai miršta jos žaidimų draugė? Raskite ir pacituokite. Ar tai vaikiškas požiūris? Iš ko sprendžiate? | 5. (339 p.) Irutė dar apie mirtį mąsto vaikiškai, jai dar daug kas nesuvokiama, bet Kazelė jau apie tai svarsto pasitelkusi katalikišką tikėjimą. dar vienas momentas – mamatė negali paaiškinti, kodėl Kazelė turėjo mirti. | ||
| 6. Kaip vaikams mamatė aiškina apie mirtį? O ar pati mamatė tiki tuo, ką sako vaikams? Įrodykite. | 6. (p. 247-248) Moko, bet pati pamiršta: „-Juk sakei pati, mamate, kad mirtis veda mus į laimės šalį. / – Ak taip, Irusia, tiesa…“. | ||
| III Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (3 min.) | Namuose užduodama išsirinkti citatas, kurios padėtų atsakyti į klausimą „Kada apysakoje pajuntamas tikras mirties apsilankymas? Kas mirties išsigąsta? kodėl?“ | (p. 421) apysakos pabaigoje: „<…> kažkas stipriai barškino į langą.“. Pirmą kartą mirties išsigąsta mamatė. Ji pajunta, kad mirtis jau visai čia pat. Jos įspūdį sustiprina paukštelio įvaizdis. | |
| V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.(2 min.) | Neoficialus vertinimas – aktyviai dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus, kurie bus susumuoti pamokų ciklo apie Šatrijos Raganą pabaigoje. |
__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)
Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana