Klausiamieji sakiniai

Klausiamieji sakiniai išsiskiria ir gramatinėmis, ir turinio ypatybėmis. Jais reikalaujama tam tikros informacijos. Būdinga ypatybė – jie paprastai prasideda klausiamaisiais žodžiais ir išsiskiria klausiamąja intonacija. Skiriamos dvi klausiamųjų sakinių rūšys:

• Patikrinamojo klausimo sakiniai;
• Papildomojo klausimo sakiniai.

Patikrinamojo klausimo sakiniai artimesni konstatuojamiesiems sakiniams, tik dėl vieno turinio komponento kalbėtojas nėra tikras. Komponentas išreiškimas tam tikra sakinio dalimi. Patikrinamojo klausimo sakinių ypatybė – klausiamieji žodeliai: „ar“, „argi“, „nejaugi“, „gal“, „be“, „bene“.

„Gal galėčiau gauti tą knygą?“

Sakiniai gali būti formuojami tik intonacija:

„Pasiliktum namie?“
„Nepamiršai atnešti sąsiuvinį?“

Papildomojo klausimo sakiniai prasideda „k“ tipo žodžiais: „kas“, „kuris“, „kelintas“, „katras“, „koks“, „kada“ ir t.t. vien klausiamąja intonacija papildomojo klausimo sakinio sudaryti negalime, nes klausiamieji žodžiai reprezentuoja vieną turinio komponentą, atstoja vieną sakinio dalį, atlikdami jo funkciją:

Sakiniai turi savo stilistinę atmainą. Sakiniai, į kuriuos atsakyti nereikia, vadinami retorinio klausimo sakiniais:

„Kur čia nueisi per tokį purvą?“

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)
Konstatuojamieji sakiniai
Skatinamieji sakiniai
Komunikaciniai sakinių tipai