Vinco Krėvės drama „Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• lavinti darbo su tekstu įgūdžius;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus ir argumentuojant nuomonę;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka.  Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pirminio kūrinio suvokimo ir analizės. Joje buvo gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Ši pamoka bus kūrinio analizės (bus nagrinėjamas antras ir trečias dramos veiksmai).

Kita pamoka bus analizės ir apibendrinimo. Mokiniai analizuos paskutiniąją dramos dalį – finalines scenas, bandys apibendrinti pagrindinį herojų visame dramos kontekste.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (3 min.) Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai, keletas mokinių paskaito, kokius draminius trikampius įžvelgė dramoje „Skirgaila“, kaip suprato puotos sceną.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (3 min.) Pokalbis Mokytojas pasako, kad šiandien analizuosime antrąją ir trečiąją dramos dalį. Klausia: 1. Kas svarbaus įvyksta antroje dramos dalyje? 1. Atskleidžiamas Valtenbergo ir Kelerio ruošiamas sąmokslas, suviliojama Oligė, Keleris patenka į Onos Duonutės kambarį. Grįžta iš nenusisekusios medžioklės Skirgaila, išsiaiškina Kelerio kėslus slapta iš pilies išvesti Ona Duonutę, Kelis pabėga iš pilies su Skirgailos žirgu, o šis, įsiutęs prievarta susituokia su Duonute.
2. Kas vyksta trečioje dramos dalyje? 2. Vienas svarbiausių įvykių – Stardo mirtis. Skirgailai pameluojama, kad Stradas mirė krikščioniu jau būdamas – o tai dar vienas žingsnis Skirgailos dvasinio palūžimo link. Pralaimėtas mūšis, susektas Keleris, rastas laiškas, dar kartą Skirgaila neranda meilės pas Oną Duonutę. Onos ir Oligės konfliktas, perduodamas laiškas.
Euristinė užduotis(5 min.) Peržvelkite antrąjį ir trečiąjį veiksmą ir pasižymėkite draminio konflikto raidą.

II dalis

1 veiksmas – Valtenbergo ir Kelerio kėslai, Oligės suviliojimas; rezgamas planas slapta patekti pas Oną Duonutę;

2 veiksmas – Oligės prisipažinimas ir kaltės atskleidimas, kad nusidėjo su vokiečiu; Kelerio ir Duonutės susitikimas;

3 veiksmas – Kelerio kėslų išaiškinimas, jo pabėgimas iš pilies; Skirgailos ir Duonutės priverstinės sutuoktuvės.

III dalis

1 veiksmas – Stardo mirtis, Skirgailos palūžimas;

2 veiksmas – gaunamas laiškas, išsiaiškinami tolesni Kelerio kėslai;

3 veiksmas – Oligės ir Onos Duonutės konfliktas kilęs dėl Kelerio meilės; laiško atidavimas Duonutei.

III. Teksto suvokimo gilinimas (20 min.) Pokalbis 3. Kaip pasikeičia dramos tematika antroje jos dalyje? 3. Šioje dalyje atsiranda naujas veiksmo posūkis – meilė, kuri keičia herojų likimus.
4. Kas šioje dalyje yra paliečiamas meilės? 4. Pirmiausia tariamos meilės susilaukia Oligė, bet lieka įskaudinta. Taip pat Skirgaila, Keleris ir Ona Duonutė.
5. Kaip meilė paveikia Skirgailą? 5. Išryškėja dar vienas Skirgailos išgyvenimų šaltinis – susiduria valdovo pareiga ir noras būti laimingam, mylimam. Skirgaila visais būdais siekia Onos Duonutės palankumo, jos meilės ir šilumos, kurios jam taip trūksta, tik jis nemoka to pasiekti. Kuo labiau jis jai atsiveria kaip žmogus, tuo labiau jam tenka nusivilti.
6. O kaip meilė pakeičia Kelerį? 6. Keleris, būdamas Don Žuano tipo personažas – išvydęs tikrąjį grožį pasikeičia – įsimyli Oną Duonutę: Toji valandėlė, kad pažvelgiau į tavo skaisčias, žydras ir liūdnas akis, mane kitu pavertė<…> Tu, kaip Dievo angelas, tyliom akutėm, dangišku savo grožiu privertei mano sielą patikėti, mano širdį suliepsnoti tyra kaip dangaus rasa meile. Ji nepanaši į tą, kurią iki šiol buvau jutęs kitoms mergelėms. Aš galiu tave tik gerbti<…> Aš mirsiu dėl tavęs, bet ir mintimi tavęs nepaliesiu, nepanorėsiu tavęs. <…> Tikėk manim, aš noriu būti vien tavo draugas ir brolis.“Jis Duonutę ima vertinti kaip žmogų, o ne kaip priemonę tikslams pasiekti.
7. Kaip Skirgaila siekia Onos Duonutės meilės? 7. Kiekvienu kartu atėjęs pas kunigaikštienę bando ją meiliai prakalbinti, bet palaipsniui ryškėjant jos priešiškumui, Skirgaila nusivilia žmonėmis ir meile. Negavęs, ko nori gražiuoju, jis pasinaudoja savo valdžia ir galia – veda prievarta, nors ir suvokia, kad per prievartą mylimas nebus.
Euristinė užduotis(5 min.) Klasė dalinama į dvi dalis. Vieni renka citatas, kurios geriausiai charakterizuoja Kelerį, kiti – Oną Duonutę (II dalis). Pakomentuoja išrinktas citatas. Galimos įvairios citatos.
Dabar smulkiau aptarsime III dalį.
Klausia: 8. Kodėl šioje dalyje daug kalbama apie mirtį? 8. Miršta Stradas, kuris visą laiko buvo Skirgailos dvasinė atrama, O Skurdulis nesugeba tiksliai atsakyti į Skirgailos klausimus, kurių atsakymai jam labai svarbūs. Be to, daug kalbama apie mirtį, nes tariamai pilyje pradeda vaidentis Stardas. Tada imama svarstyti, kas pavojingesni – gyvi ar mirusieji ir kodėl, kodėl visiems taip neramu.
9. Ar teisus Jonas Skarbekas pakrikštydamas po mirties Stardą? Kodėl? 9. Neteisus, nes viską vykdo prieš Stardo valią, jis tenorėjo nukeliauti pas savo Dievus. Be to, jo krikštas nieko vertas, nes vykdomas po mirties, kada siela jau yra atsiskyrusi nuo kūno, tad krikštas netenka galios.
10. Apie ką kalbasi Skurdulis su Skirgaila? 10. Kalbasi apie Dievus, tačiau Skirgailai rūpi senieji Dievai, o Skurdulis visus juos interpretuoja kaip vieną ir tą patį Dievą.
11. Kodėl Skirgaila pokalbiu lieka nepatenkintas ir nusivylęs Skurduliu ir kodėl taip audringai reaguoja į jo žodžius? 11. Skirgaila tikisi konkrečių atsakymų, kurių Skurdulis jam negali duoti, kalba labai miglotai ir abstrakčia, tad Skirgaila tas netenkina. Mirus Stardui, Skirgaila dvasinės paguodos ieško tikėjime ir Skurdulio paaiškinimuose, tačiau šis tik dar labiau savo kalba klaidina valdovą ir drumsčia jo mintis, tad ir kyla nusivylimas ir nepasitikėjimas visais žmonėmis. Skirgailos audringą reakciją iššaukia ne tik migloti Skurdulio atsakymai, bet ir tai, kad jis apie Dievus ima kalbėti linkdamas krikščionybės pusėn. Šiame pokalbyje yra neapginami moraliniai pasaulėžiūros klausimai, valdovas nepajėgia įsiklausyti į Skurdulio mokymus – įvyksta herojaus dvasios lūžis.
12. Remdamiesi III dalies 3 veiksmu paaiškinkite Skirgailos vertybių pasikeitimą – kodėl svarbiausia jam darosi meilė moteriai? 12. Jis slopina egoizmą, pirmą kartą tampa toks mylintis ir geranoriškas, nes jam reikia meilės, kad būtų išlaikyta ir atstatyta jo dvasinė pusiausvyra (juk jo galia valdžioje silpsta, jo pasirinkimai norint tautai gero akivaizdžiai netinkami ir netikslingi).
13. Ką Skirgaila pasiryžęs aukoti dėl meilės? 13. Jis pasiryžęs atsisakyti net valdžios ir turi naują tikslą, naujus gyvenimo pagrindus – meilę moteriai. SKIRGAILA. Bijau, kad vėl klystu. Bet dabar aš supratau, kodėl vyrui reikalinga moters meilė, ir ji man turi būti. Todėl supratau, kad aš vienas, ir nėra man draugų.“ – jis meilės siekia kategoriškai, reikalaudamas, kaip jam priklausančios, tačiau juk meilė ne jo galioje. „ Būsi, kai aš panorėsiu.“
Kokia esminė Skirgailos klaida šioje scenoje? Taip pat jis padaro baisią klaidą pasiūlydamas padovanoti Kelerio galvą – jėgos rodymas ir nemokėjimas paveikti žodžiu – silpnumo požymis: „ Gerai. Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą.“/ „Matysim, kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas. (Pasikėlęs). O dabar tu užmiršk, ką aš tau buvau sakęs, ir neatsimink. Aš atėjau čion su gera širdimi, norėjau tavo draugas būti. Bet dabar užmiršk tai… Aš būsiu tau valdovas ir viešpats, ir tu greit pajusi tai.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (8 min.) „Jau praeitoje pamokoje prisiminėme draminio veiksmo raidą. Dabar kaip tik ir pamėginsime išskirti reikšmingiausias dramos vietas.“
14. Kuri dramos vieta yra aukščiausias įtampos taškas? 14. Aukščiausias įtampos taškas – Kelerio pabėgimas iš pilies.
15. Kuri dramos vieta svarbiausia kaip aukščiausias taškas, jei žvelgtumėte į Skirgailos dvasinę plotmę? 15. Stardo mirtis – žmogus, kurį valdovas laikė principingu ir patikimiausiu iš savo aplinkos, tarytum išdavė visa, kas buvo lig šiol šventa ir vertinga, sudavė smūgį giliausiems Skirgailos įsitikinimams.
16. Kokius dar galima skirti valdovo dvasinius ir moralinius lūžius? 16. Antrasis lūžis – krivio Skurdulio moralinis mokymas, kuris nesulaukia Skirgailos sieloje jokio atgarsio ir jis liaujasi pasitikėti visais žmonėmis. Trečiasis palūžimas susijęs su Ona Duonute ir jos meile, kuri niekada nepriklausys Skirgailai.
Lentoje piešia schemą: (Priedas Nr. 1)
Namuose pabandykite nustatyti, kur yra dramos atomazga ir argumentuokite, kodėl? Atomazga galima laikyti visą ketvirtąją dalį – čia išsisprendžia visos užsimezgusios intrigos. Baigiasi Skirgailos – žmogaus ir valdovo – pralaimėjimo istorija. Senieji dievai neteko galios, naujieji nepriimtini. Artimiausi valdovui žmonės miršta, o Ona Duonutė jį galutinai atstumia.
Pasirinkite tris veikėjus iš dramos ir charakterizuokite juos (išrinkite tai atskleidžiančių citatų). Galimi įvairūs personažai ir citatos.
V. Vertinimas. (1 min.) Neformalus vertinimas už namų darbų atlikimą ir dalyvavimą pamokoje ( aktyviausi mokiniai gauna pliusiukus – pamokų ciklo gale jie bus verčiami pažymiu).

PRIEDAS NR. 1.

schema

____________________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
Vincas Krėvė – Mickevičius
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Raganius“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir „Šarūnas“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Dangaus ir žemės sūnūs“
Vincas Krėvė – Mickevičius. „Skirgaila“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *