FIGŪRA – smulkiausias turinio vienetas.
VAIZDINĖ MEDŽIAGA / PASAULIO MODELIS:
Laikas – istorinis, prisiminimų, praeities, dabarties, konkretus ar abstraktus, stabilus ar kintantis, įsivaizduojamas, dramatiškas, tragiškas, galimos kelios laiko plotmės. Pasakotojo santykis su laiku: gali būti dalyvis arba laiko užribyje, palaikyti distanciją.
Erdvė – vidinė ar išorinė, panoraminė ar siaura, sava – svetima, erdvėje gali būti pasakojimas ar veiksmas.
Pasakojimo laikas ir trukmė = fabula ir siužetas
Kompozicija, tema – centrinis kūrinio motyvų derinys.
MOTYVAS – vaizduojamojo pasaulio vienetas.
LEITMOTYVAS – nuolat besikartojantis motyvas.
TOPAS – pastovus kultūros ar tradicijos motyvas ar tema, išreiškianti tam tikrą vertinimą (pvz.: kelionės topas – moters kelionė į vyro namus po vestuvių).
TEKSTO SEGMENTACIJA – prozos tekstas paprastai skirstomas segmentais. Segmentas nebūtinai yra tas pats, kas pastraipa.
Susiję įrašai:
- MODERNIOS PROZOS YPATYBĖS
- GALIMAS KŪRINIO ANALIZĖS PLANAS
- Magiškasis DISKURSO terminas
- PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai.
- PASAKOJIMAS IR PASAKOTOJAS
- Alegorija
- MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Tyrimas, nr.3)
Raktažodžiai: erdvė, figūros, laikas, proza, tekstas, tema
 |
 |
