J. Lotmano „Skalndalo logikos” ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)

J. Lotmanas straipsnyje „Siužeto kilmė tipologiniu požiūriu“ aptaria Dostojevskio romanų ypatumus, ką daro ir M. Bachtinas knygoje „Dostojevskio poetikos problemos“, tačiau abu autoriai, kalbėdami apie tą patį rašytoją, plėtoja savitus aspektus: Lotmanas tai įvardija kaip „skandalų logiką“, o Bachtinas – karnavalizacijos terminu.

Prieš apibrėžiant, ar ir kuo „skandalų logika“ siejasi su karnavalizacijos samprata, vertėtų sudėti akcentus, kokiu turiniu šios sąvokos užpildomos, ir ką jos reiškia abiems autoriams, kai jie kalba apie Dostojevskio romanų siužeto ypatumus.

Lotmanas Dostojevskio romanuose skiria buitinio veiksmo sritį ir ideologinių konfliktų pasaulį (to nedaro Bachtinas). Pirmojoje srityje, pagal jį, ir pasireiškia „skandalų logika“, o antrojoje – „slapta logika“. Akcentuoja, kad kasdieniai įvykiai rutuliojasi pagal „skandalų logiką“ mažiausios tikimybės principu. Ko skaitytojas mažiausiai laukia, autoriui tik tai ir atrodo galima. „<…> daugeliu atvejų epizodai yra nuspėjami, bet atvirkštiniu principu.“  Išeitų taip, kad Lotmanas lyg ir pakartoja Bachtino žodžius, kad vyksta „gyvenimas atvirkščiai“, nes atsitinka tokie dalykai, kurie praktiškai yra neįtikimi. Vadinasi, atmetamos tikėtinos ir galimos laukiamybės, suardoma gyvenimiška logika, pažeidžiama ar atšaukiama įprasta tvarka, ką ir mini Bachtinas, kalbėdamas apie karnavalo pasireiškimo pobūdį: „<…> atšaukiama visų pirma hierarchinė tvarka ir visos su ja susijusios baimės, pagarbos, pieteto, etiketo ir panašios formos…“

__________________________

Daugiau skaitykite:

J. Lotmano „Skalndalo logikos” ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *