J. Lotmano „Skalndalo logikos” ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)

Lotmanas plėtoja mintį, jog „skandalų logikos“ principu Dostojevskio romanuose yra kuriami epizodai, tam tikri romano įvykiai, nedarniai einantys vienas po kito. Tuo tarpu Bachtinas karnavalizaciją sieja labiau su dialogu, kurį kuria romanų personažai tam tikrame epizode: „Visuose Dostojevskio romanuose, pradedant „Nusikaltimu ir bausme“, vyksta nuosekli dialogo karnavalizacija“.  Jei Lotmanas į skandalą pažiūri gana ribotai, tik kaip į įvykių seką, tai Bachtinui, mano nuomone, karnavalinis elementas yra kaip tik tas, kuris viską apima ir, kaip pats autorius teigia, tai yra „lanksti meninio pasaulėvaizdžio forma“.

Kliūva akis už vieno Bachtino sakinio: „Dar paminėsiu ryškiai karnavalizuotą skandalų ir nuvainikavimų sceną Marmeladovo šermenyse (Nusikaltime ir bausmėj).“  Žinoma, tuo, kad abu autoriai kalba beveik apie vieną ir tą patį, juos tikrai tai sieja, tačiau skandalo ir karnavalizacijos suvokimas Dostojevskio romanuose tampa skiriamąja riba. Susidaro įspūdis, jog skandalas, apimdamas tik epizodus, yra siauresnio masto reiškinys (kartu ir terminas), nei karnavalizacija, kuri, Bachtino vartojama kaip epitetas, prasiskverbia ir į skandalų bei nuvainikavimo scenas.

Negalima tikriausiai teigti, kad abu autoriai kalba apie visiškai skirtingus dalykus, nes iš esmės, net jei ir šiek tiek vienas nuo kito logikos tam tikrais aspektais nutolsta, galiausiai yra tam tikra riba, kada visiškai aiškiai galima justi, kaip „skandalo“ logika ir karnavalizacija susisieja.

__________________________

Daugiau skaitykite:

J. Lotmano „Skalndalo logikos” ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *