J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)

Lotmanas plėtoja mintį, jog „skandalų logikos“ principu Dostojevskio romanuose yra kuriami epizodai, tam tikri romano įvykiai, nedarniai einantys vienas po kito. Tuo tarpu Bachtinas karnavalizaciją sieja labiau su dialogu, kurį kuria romanų personažai tam tikrame epizode: „Visuose Dostojevskio romanuose, pradedant „Nusikaltimu ir bausme“, vyksta nuosekli dialogo karnavalizacija“.  Jei Lotmanas į skandalą pažiūri gana ribotai, tik kaip į įvykių seką, tai Bachtinui, mano nuomone, karnavalinis elementas yra kaip tik tas, kuris viską apima ir, kaip pats autorius teigia, tai yra „lanksti meninio pasaulėvaizdžio forma“.

Kliūva akis už vieno Bachtino sakinio: „Dar paminėsiu ryškiai karnavalizuotą skandalų ir nuvainikavimų sceną Marmeladovo šermenyse (Nusikaltime ir bausmėj).“  Žinoma, tuo, kad abu autoriai kalba beveik apie vieną ir tą patį, juos tikrai tai sieja, tačiau skandalo ir karnavalizacijos suvokimas Dostojevskio romanuose tampa skiriamąja riba. Susidaro įspūdis, jog skandalas, apimdamas tik epizodus, yra siauresnio masto reiškinys (kartu ir terminas), nei karnavalizacija, kuri, Bachtino vartojama kaip epitetas, prasiskverbia ir į skandalų bei nuvainikavimo scenas.

Negalima tikriausiai teigti, kad abu autoriai kalba apie visiškai skirtingus dalykus, nes iš esmės, net jei ir šiek tiek vienas nuo kito logikos tam tikrais aspektais nutolsta, galiausiai yra tam tikra riba, kada visiškai aiškiai galima justi, kaip „skandalo“ logika ir karnavalizacija susisieja.

__________________________

Daugiau skaitykite:

J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)

J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)

J. Lotmanas straipsnyje „Siužeto kilmė tipologiniu požiūriu“ aptaria Dostojevskio romanų ypatumus, ką daro ir M. Bachtinas knygoje „Dostojevskio poetikos problemos“, tačiau abu autoriai, kalbėdami apie tą patį rašytoją, plėtoja savitus aspektus: Lotmanas tai įvardija kaip „skandalų logiką“, o Bachtinas – karnavalizacijos terminu.

Prieš apibrėžiant, ar ir kuo „skandalų logika“ siejasi su karnavalizacijos samprata, vertėtų sudėti akcentus, kokiu turiniu šios sąvokos užpildomos, ir ką jos reiškia abiems autoriams, kai jie kalba apie Dostojevskio romanų siužeto ypatumus.

Lotmanas Dostojevskio romanuose skiria buitinio veiksmo sritį ir ideologinių konfliktų pasaulį (to nedaro Bachtinas). Pirmojoje srityje, pagal jį, ir pasireiškia „skandalų logika“, o antrojoje – „slapta logika“. Akcentuoja, kad kasdieniai įvykiai rutuliojasi pagal „skandalų logiką“ mažiausios tikimybės principu. Ko skaitytojas mažiausiai laukia, autoriui tik tai ir atrodo galima. „<…> daugeliu atvejų epizodai yra nuspėjami, bet atvirkštiniu principu.“  Išeitų taip, kad Lotmanas lyg ir pakartoja Bachtino žodžius, kad vyksta „gyvenimas atvirkščiai“, nes atsitinka tokie dalykai, kurie praktiškai yra neįtikimi. Vadinasi, atmetamos tikėtinos ir galimos laukiamybės, suardoma gyvenimiška logika, pažeidžiama ar atšaukiama įprasta tvarka, ką ir mini Bachtinas, kalbėdamas apie karnavalo pasireiškimo pobūdį: „<…> atšaukiama visų pirma hierarchinė tvarka ir visos su ja susijusios baimės, pagarbos, pieteto, etiketo ir panašios formos…“

__________________________

Daugiau skaitykite:

J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)