II—I a. pr. m. e. Roma pergyveno neramų laikotarpį. Romėnai kariavo: prisijungė didžiules Viduržemio jūros pakrančių sritis, buvo sugriauta Kartagina, užkariauta Graikija, Makedonija, o Ispanija tapo provincija. Bet taip pat prieštaravimų būta ir politiniame gyvenime: prasidėjo vergų sukilimai Italijoje, žemesnieji sluoksniai kovojo su aristokratija, sujudo pavergtos tautos, gentys ir tautelės. Taigi, prieita išvados, kad Romai reikia stiprinti valdžią, gal net įvesti diktatūrą. Ir štai čia kariniais gabumais visus pranoko Cezaris.
Gajus Julijus Cezaris (100 m. pr. Kr. – buvo nužudytas 44 m. pr. Kr.) – tai vienas garsesniųjų istorijos žmonių – žinomas karvedys, politikas ir literatas. Cezaris buvo kilęs iš senos patricijų Julijų giminės. Kai jam tebuvo penkiolika metų, mirė jo tėvas, tačiau tai nesutrukdė Cezariui gauti gerą išsilavinimą ir dar jaunystėje įsijungti į politinį gyvenimą. Politinę karjerą jis pradėjo 78 – aisiais metais pr. Kr. 84 metais šeimos draugų padedamas buvo išrinktas Jupiterio žyniu, vėliau dalyvavo kare, o po jo buvo paskirtas mokesčių išieškotoju. 65 m. pr. Kr. Cezaris vedė, tapo edilu – miesto magistratu (panašiais kaip dabar meras), be to jam dar atiteko ir iždo apsauga. Vėliau buvo išrinktas pontifiku – šventiku. Kai buvo teisiamas Katilina, Cezaris siekė, kad nebūtų skirta mirties bausmė. 59 m. pr. Kr. Cezaris išrinktas konsulu su Pompėjumi ir Krasu sudarė pirmą triumviratą, tada, beje, ir trečią kartą vedė. Dar vėliau vadovavo kariuomenei, kuri užgrobė visą Graikiją, o 49 m. pr. Kr. perėjo Rubikoną ir pradėjo karą tarp Galijos ir Italijos. Taip Cezaris sutriuškino Pompėjų, Kleopatrą padarė Egipto valdove ir juodu susilaukė sūnaus. 45 m. pr. Kr. sutriuškino ir Pompėjaus sūnų bei tapo Romos imperijos valdovu, turiunčiu neribotas galias, tad buvo paskelbtas diktatoriumi iki gyvos galvos. Vos spėjęs pakeisti kalendorių, įvykdyti kelias santvarkas, suteikti pilietybių, kai 44 m. pr. Kr. senato posėdžio metu buvo nužudytas. Po mirties jam suteiktas dieviškojo Julijaus vardas.
Užkariavęs Galiją Cezaris parašė knygas „Pilietinio karo užrašai” ir „Galų karo užrašai”, kurios ilgai buvo laikomos literatūros klasika. Išliko septynios „Galų karo užrašų“ ir trys „Pilietinio karo užrašų“ knygos.
„Galų karo užrašuose“ Cezaris pasakoja apie savo karines operacijas ir apie žygius į Germaniją ir Britaniją. Kiekviena knyga skirta vienerių metų įvykiams nuo 58 iki 52 m. pr. Kr. aprašyti. Cezario veiksmai Galijoje patiko ne visiems, todėl šis veikalas turėjo pateisinti Cezario veiksmus ir paaiškinti žmonėms tuos įvykius. Tai lyg savotiškas viso žygio kementaras. Cezaris pasakodamas remiasi gerai suprantamais politiniais ir religiniais argumentais, pabrėžia, kad faktai nėra iškraipyti, kad jis nemeluoja, tačiau jis nutyli tai, ką pasakoti yra neparanku, kas jam nenaudinga.
Po Cezario mirties prasidėjo kova dėl valdžios, kurią laimėjo Cezario įsūnis Oktavianas. Jis pasivadino Augustu ir nuo 30 m. pr. m. e. tapo pirmuoju imperatoriumi. Taip žlugo senoji romėnų respublika.
__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Gajus Salustijus Krispas
Klasikinės literatūros laikotarpis. Markas Tulijus Ciceronas
Archajinis romėnų literatūros periodas (I dalis)
Archajinis romėnų literatūros periodas (II dalis)
Archajinis romėnų literatūros periodas (III dalis)
Sidabro literatūros laikotarpis. Lucijus Anėjus Seneka
Kvintas Horacijus Flakas