„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (X dalis)

Summa summarum

„[ Sveikas, mano mielas dienorašti. Kreipiuosi į tave, nes daugiau neturiu į ką kreiptis. / Jūs, kurie skaitot šiuos žodžius, žinokit, kad esat idiotai, jei tikit, kad dienoraštį pradėjau nuoširdžiais sakiniais. Be to, jei jau skaitot, esat kalės vaikai, nes dienoraštis yra slaptas. <…> ]“ (95 p.) – tokiu ir kitais būdais romanas epizodiškai papildomas dienoraščio žanru, kuriam būdinga visai kas kita, nei romano istorijos pasakojimui (dienoraštis – kalbėjimas čia ir dabar, žinant tik tiek, kiek buvo, bet nenumanant, kas bus, tuo tarpu romanas – autoriaus absoliutų žinojimą liudijantis žanras; pradėjęs jį rašyti, pastarasis jau žino, kaip viskas baigsis). Tuo „Alfavilniaus“ pasakojimui suteikiamas dinamiškumas ir žaidybiškumas.

dienorastis-alfavilnius

Be dienoraščio žanro įterpimo, romane esama citatų iš kitų žanrų ar medijų: iš filmo „Matrica“, J. Brodskio poezijos, išnašose cituojamas net filosofijos tekstas (Žižeko apie tikrovės dykumą; tai dar kartą pagrindžia teiginį, kad ir išnašos pretenduoja būti atskiru tekstu šalia romano pasakojamosios istorijos). Prie viso to pačią didžiausią dalį užima kompiuterio užrašinės informacija – perkelta iš kompiuterio ir nukopijuota iš interneto. Visa tai realijos, kurios mažina teksto autentiškumą, verčia tekstu nepasitikėti ir sukelia klausimų virtinę apie tai, kas dvidešimt pirmajame amžiuje yra kūryba.

Išties, kūryba ir pats kūrybos malonumas ima prarasti savo reikšmę, kaip V. Klimašauskas romane ir pastebi: „Laimė – tai komunikacijų ekstazė, teigia telekomunikacijų bendrovės ir Jeanas Baudrillard’as“(90 p.) . Tai, be abejo perfrazavus labai artima ir literatūrinei kūrybai, kuri palaipsniui taps ne talento dalykas, o paprasčiausiai reprodukcijos procesas – viskas bus leistina ir reikš nieko neveikti, pakaks tik sudaryti derančių citatų rinkinį ir į visa tai pažiūrėti iš atitinkamos distancijos. Ir galiausiai tokia bus ne tik kūryba, bet apskritai viskas: „Klausimas: „Kaip klonuosime tautiečius?“ Atsakymas: „Tereikės surinkti numerį 1586 (arba bet kurį kitą).“(140 p.)

Šiaip ar taip, tenka pripažinti, kad toks literatūrinis bandymas kaip Valentino Klimašausko „Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ lietuvių literatūroje yra bene pirmasis iššūkis kurti antiknygą, antiliteratūrą ir apskritai taip manipuliuojant technologijomis iš jų dargi pasijuokti (apie meninį knygos lygį šįkart nutylėsiu). Žinoma, „Alfavilnius“ dar, kaip matyti, nėra ta knyga, kibertekstas, kuris tegalėtų egzistuoti tik elektroninėje laikmenoje (kompiuteryje), bet daugelis šio teksto bruožų liudija romaną esant kibertekstu, su daugeliu jam būdingų savybių – tiek formaliųjų, tiek semantinių.

Sakyčiau, romanas daro išskirtinį estetinį poveikį, kaip ir buvo numatyta paties autoriaus.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IX dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IX dalis)

Paaiškinimai

Paaiškinimai, išnašos, nuorodos visiems įprasta prasme pirmiausiai yra knygose skaičiukais ar žvaigždutėmis pažymėtų žodžių, terminų komentarai, nukelti į lapo apačią ar suregistruoti knygos gale. Tačiau „Alfavilnius“ tokį įprastą paaiškinimų supratimą ardo.

Pirmiausia, kas visiškai nebūdinga eiliniam tekstui, – pakeičiamas paaiškinimo statusas. Romane tekstas, atsiradus komentarui, praranda savo tradicinę vietą. Pasakojimas susikeičia vietomis su išnašomis, t.y. išnašos įsiterpia į tekstą, kai kada jos tampa savarankišku tekstu, išdėstomu atskiru stulpeliu lygiagrečiai romano tekstui. Taip suardomas skaitymo linijiniškumas, o skaitytojui suteikiama pasirinkimo galimybė, kurį tekstą skaityti pirma.

Antra, pastebėtinas pačių paaiškinimų neįprastumas. Išnašų vietoje dažnu atveju atsiduria pasvarstymas, autoriaus ar personažo nuomonė apie vieną ar kitą objektą, citatų, skyrelių pavadinimų pakomentavimas, visiškai paprasto žodžio sakinyje, pavyzdžiui: „Žemiau matote mano1 atsakymą: / 1 „Mano“ šiuo, kaip ir kitais atvejais, gali reikšti bet kurio iš personažų ar skaitytojų savastį.“  aptarimas ar klausimo kėlimas:

alfavilniaus-tekstas-kibertekstas

Kad ir kokią strategiją autorius pasirenka tekstui ir nuorodoms / išnašoms / paaiškinimams sudėlioti, visu tuo pasiekiamas nepaneigiamas estetinis efektas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VIII dalis)

Arba / arba

isbraukimai-tekste-alfavilnius-arba-arbaKibertekstas pagal Aarsephą apibūdina plačią tekstinės medijos kategoriją ir tuo pat metu yra perspektyva, tirianti komunikacines dinamiškų tekstų strategijas. Jomis gali būti skaitymo rizika, teksto kaip žaidimo – pasaulio – labirinto strategija, taip pat ergodiškumo statuso įvedimas, teksto linijiniškumo suardymas, pasirinkimo galimybių įvairovė ir kt.

Didžioji dalis ką tik išvardytų kiberteksto ypatybių vienaip ar kitaip tinka Valentino Klimašausko romanui. Jame itin pabrėžiama pasirinkimo galimybių įvairovė kaip tam tikras skaitymo progresas. Linijinis skaitymo procesas bandomas paneigti ne tik trūkčiojančiu pasakojimu, kuris suskaldomas į daugybę skyrių ir skyrelių, bet ir tokiais įterptiniais teksto gabaliukais, kurių skaitytojas gali neskaityti – čia yra kelios galimybės. Kartais net keliuose romano puslapiuose sakiniai yra išbraukiami horizontalia linija arba nesivarginant puslapis perbraukiamas kryžmai:

puslapiai-alfavilniaus-tekste

Vis dėlto, tai ne tik suponuoja pasirinkimo galimybę, bet, tarkim pirmasis variantas, apsunkina ir skaitymo procesą. Skaitytojas šioje romano atkarpoje, jei ryšis skaityti, privalės panaudoti neįprastas pastangas, kad galėtų „pereiti“ tekstą nuo pradžios iki pabaigos. Priešingu atveju pats romanas, praleidus tokias „neįskaitomas“ atkarpas siužeto atžvilgiu nelabai nukentės, nes išbraukti skyriai informacijos kiekiu yra mažai vertingi, tai tarsi siužeto išsišakojimai, kurie toli neveda.

Įdomu, ar tai autoriaus noras iš pagrindų keisti pasaulį ir literatūrą, šokiruoti skaitytoją, juo manipuliuoti, ar tai sąmoningas ketinimas kurti kibertekstą. Visa tai paslaptis, nors daugelis ženklų pagrindžia ir viena ir kita.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VII dalis)

Grandininė laiškų literatūra

laisku-literturaalfavilniusViename straipsnyje Laura Auksutytė yra išskirtinai pabrėžusi, kad „kibererdvėje kurti literatūrą lietuviai dar tik bando ir tikro kiberteksto pavyzdžių mes lyg ir neturime. Kita vertus, jau pasirodo tekstų, kurie yra kuriami kaip elektroninių laiškų su visais jų specifiniais bruožais dėlionė“ . Į tokį rašymą pretenduoja ir Valentinas Klimašauskas.

Intelektualusis romanas „Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykai“ yra parašytas elektroninių laiškų principu. Susidaro įspūdis, kad tai ne vieno žmogaus kūrybinis rašymo procesas, bet labiau kolektyvinis produktas. Daugiaprasmiškumo neneigia ir pats autorius, sakydamas: „Jei tik pajusdavau, kad siužetas ar personažas pasidaro suprantamas ir žinomas, t. y. neįdomus, aš nuolat jį nutraukdavau. <…> pasakojimas yra galimai kolektyvinis pasakojimas, kuris galimai prasideda nuo susirašinėjimo su spamo (arba brukalo) siuntėjais, tada jis galimai pavirsta hackerių (arba programišių) įsiveržimu į patį pasakojimą ir personažo kūrimą, dar vėliau jis pabėga nuo pradinio kūrėjo arba būna nuchakintas ne tik „planuotas“ siužetas, bet ir patys personažai“ . Remiantis Jean Baudrillard‘u, tokią realybę būtų galima vadinti antro laipsnio susimuliuota realybe* .

Akis kliūva ir už neįprasto laiškų išskyrimo, kuris šiaip jau meno kūriniams nebūdingas. Pasirinkta tęstinė laiškų siuntinėjimo grandinė, kai laiškas rašomas ne kiekvieną kartą iš naujo, o atsakant į atsiųstąjį. Taip į literatūros kūrinį ateina linijinis žymėjimas laiško pakraštyje, kur kiekviena papildoma vertikali tiesė nurodo elektroninio laiško eiliškumą, pavyzdžiui:

laisku-grandine-alfavilniaus-romane

Taigi romanas, dėliojamas iš laiškų, keičia teksto išraišką, apsunkina skaitymo procesą (nuolat reikia sekti, kas rašo, kas atrašo). Šioje vietoje nepasakytum, kad iš skaitytojo reikalaujama ypatingų pastangų suvokti susirašinėjimo sistemos subtilybes, bet dinamiškumo tekstui tikrai suteikia: laiškai – neilgos apimties žanras, todėl vienas greitai keičia kitą; romanas taip tampa trūkinėjantis, suskaidytas į mažus naratyvus, o tai itin būdinga kibererdvėje kuriamiems tekstams.

__________________________

* Baudrillard J. Simuliakrai ir simuliacija, Vilnius: Baltos lankos, 2002.

1. 2. 3. Klimašauskas V. Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai, Kaunas: Kitos knygos, 2008.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VI dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (X dalis)

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VI dalis)

[*****STARTING OPERATION:*****] (II skyrius: tęsinys)

Kitoks yra antrasis pranešimas iš kompiuterio užrašinės (97 puslapis), panašesnis į programos atnaujinimą iš interneto* . Iš tikrųjų, vėliau randamų „Error message‘ų“ inkliuzai verčia manyti, kad prieš tai įsirašyta programa nėra tobula, ją nuolat reikia atnaujinti, tobulinti. Su lig tokiais programos atnaujinimo įrašais ir klaidingais pranešimais apie įrašytos programos klaidas paralelei pasakojama Arnoldo Sputniko gyvenimo istorija, kuri, kaip matyti, taip pat pilna tam tikrų „klaidingų įvykių“, kuriuos neva reiktų taisyti. Taigi, nors kompiuteriu kuriama istorija palieka užuominą ir į realybę, tačiau centre yra susimuliuota nauja realybė, kuriama e-paštu siuntinėjamais laiškais.

Galima būtų įtarti, kad kartais tokie intarpai tekste nieko nereiškia, kaip tik tai, jog kartais skaitytojui būtų priminta apie kitos medijos dalyvavimą. Tokias abejones kelia tarkim 87** – 88***, 136 – 137****, 156 – 157***** puslapiuose pateiktos windows operacinės sistemos komandos ir bibliotekų aprašymas (biblioteka – tai funkcijų rinkinys), kurie tiesiogiai perimti iš internetinių svetainių, dažnu atveju šį tą pakeičiant****** , bent neturi jokių sąsajų tose vietose su pačiu romano tekstu.

Reikia pripažinti, kad „Alfavilniaus internetu“ daugeliu atveju yra žaidžiama, manipuliuojama, pamirštant sieti su konkrečia romano vieta ir veikėjais. Tampa neaišku, kam tada to reikia. Peršasi išvada, kad gali būti postmodernus žaidimas arba tiesiog skaitmeninių technologijų įsigalėjimo literatūroje konstatavimas, kas visiškai anot Marshallo McLuhano įmanoma: „jeigu vienąsyk kokia nors nauja technologija įsiskverbia į visuomenę ji pripildo kiekvieną tos visuomenės instituciją. Taigi nauja technologija yra revoliucinis veiksnys.“  Kita vertus, informacines technologijas išmanantis skaitytojas gali susidaryti įspūdį, kad klaidų pranešimais yra kuriama gal net atskira, antroji fabula, persidengianti su tikruoju pasakojimu.

Tokie veiksniai, be abejo, keičia literatūrinę kūrybą. Jie jau rodo pastangas ir tam tikrą maišto potencialą, kurio vis dar trūksta lietuvių literatūrai. Kita vertus per tokį rašymą tarsi suartėja dvi skirtingos medijos: kompiuteris ir literatūra. Jie vienas kitą papildo ir kuria naujas prasmes. Be to, pasikeičia paties teksto kaip tokio supratimas, jis tampa kitokios išraiškos ir kalbos informacija.

Tai veikia ir skaitytoją, kuris nuolat priverstas rinktis tarp skaitymo ar praleidimo. Tekstas, tapęs toks įvairus, pretenduoja užimti kiberteksto vietą, o skaitytoją paversti žaidėju, turinčiu sutelkti visas netrivialias pastangas ir išsiaiškinti kiekvieną teksto gabaliuką. Priešingu atveju, jam nuolat bus priminta apie „kelius, kuriais nekeliavo, apie balsus, kurių neišgirdo.“  „Alfavilniaus“ tekstas leidžia romaną laikyti kibertekstu ir dėl kitų dalykų. Remiantis Aarsephu, kuris teigia, jog „bandymas pažinti kibertekstą yra asmeninės improvizacijos investicija“ , reiktų itin akcentuoti tai, kad skaitymas gali tampi ne tik draugyste, bet ir nesėkme. „Alfavilniuje“ tai netgi labai tikėtina. Romanas iš skaitytojo pareikalauja pastangų, kurios, kaip jau buvo aptarta, kartais gali būti ir visai nevaisingos.

Apibendrinant galima sakyti, kad romane pateiktieji užrašinės duomenys be išimčių veikia skaitytoją, kuria intertekstualumą, fragmentuoja pasakojimą, jį šiek tiek ardo ir daro procedūrinį. Bet neįmanoma nepastebėti, kad tokiu būdu kuriamas ir papildomas literatūros tektas kelia nepasitikėjimą. Šia prasme iškyla grėsmė kūrybos procesui – „Netrukus kūryba reikš nieko neveikti“.

__________________________

* Toks atnaujinimas iš tikrųjų vyksta realiai. Autorius neatsitiktinai pranešimą nukopijuoja iš internetinio žiniatinklio adresu http://74.125.39.104/search?q=cache:Wtme-ic8C3gJ:www.vistaheads.com/forums/microsoft-publicwindows update/187539-re-kb893803-error-code0x80070005.html+%221.062:+Starting+AnalyzeComponents%22&hl=lt&ct =clnk&cd=1&gl=lt (pradžia – žalias tektas). Yra ir kai kurių pakeitimų (jų priežastys neaiškios – gal dėl to, kad nebūtų apkaltintas plagiatu, arba meniniais tikslais). Pakeista „0.734: C:\MAINFRAME\SoftwareDistribution \Download\71a994314faa34c74b73fcac7756eea1\update\update.exe (version 6.2.29.0)“ eilutė. Galima tik spėti, kad taip menininkas užprogramuoja kitą programos klaidą, kurią vėl taisys tolimesniame pasakojime.

** 87 – asis psl.: kompiuteryje yra fiksuojamas pranešimas apie klaidą („:\source\build\lib\buildapp.py:473: DeprecationWarning: raising a string exception is deprecated raise err.error, Computer bug foun….obtaining permission / – [#-00000118][2006-11-22 14:36:49][2388][ERROR] : — Build System / – Error“) -, kur netgi pats pranešimas yra su klaida – tokio užrašo kaip „Computer bug“ apskritai nėra. Šioje vietoje turėtų būti bent jau „Computer bug found“. Dar toliau fiksuojamas apskritai sistemos procesas („Service state is now SERVICE_RUNNING / Service state is now SERVICE_STOP_PENDING“) – bandoma iš naujo prisijungti prie sistemos ir atlikti darbus.

*** 88 – ajame puslapyje tiesiog aprašomi programos „failai“, kurie niekaip nesisieja su romano tekstu. Paskutinė eilutė 88 puslapyje „<Bug neutrolized/>Native_v2.0.50727_32\Accessibility\bf98eb84a985284 ca048b4f33d8c6422“ praneša apie klaidos pašalinimą.

**** 136 – 137 puslapiuose WORKGROUP pakeičiama į ALFA, P42GH – į STUDIO. Žodžiu, keičiami tik vardai, kurie galėtų atspindėti, pavyzdžiui,  romano pavadinimą.

***** 156 – 157 puslapiuose rodoma, kad vyksta programos įrašymas, skirtas atgaliniam vartotojo bendravimui su programos kūrėju.

Žurnalo PLAYBOY interviu su Marshallu McLuhanu

Aarsethas J. Kibertekstas: Perspektyvos Ergodinei literatūrai (Įžanginis skyrius „Knyga ir labirintas“). Johns Hopkins University Press, 1997. (http://129.177.211.69/cybertext/Ergodic.html )

****** Learn Windows XP Professional in 15 Minutes a Week: Troubleshooting the Windows XP Professional Setup (88 puslapio turinys), http://kb.mozillazine. org/Quality Feedback_Agent  (156 – 157 puslapių turinys).

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (I dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (II dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (III dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IV dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (V dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (VIII dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (IX dalis)
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai” – viskas leistina (X dalis)